Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo nariai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti ir ilgamečiam kolegai, šviesaus atminimo pasvaliečiui fotografui Vidui Dulkei (1959–2017) atminti balandžio paskutinėmis dienomis surengė žygį kemperiais „Aplink Lietuvą’18“. Ekipažą sudarė trys kemperiai.
Kelionė pradėta iš Vilniaus atvykus prie Luodžio ežero Salako miestelyje, esančiame Zarasų rajone. Salakas priklauso Gražutės regioniniam parkui.
Pirmoji žygio diena pradėta afrikinių sraigių degustacija. Keliautojus svetingai priėmė Saulina Jegelevičienė ir Natalija Pronckienė savo 2012 m. įkurtame sraigių ūkyje Paskardiškio kaime. Moterys pasidžiaugė, kad jau gali eksportuoti sraiges ir į Barseloną, o šios tinkamos ne tik maisto pramonei, bet ir kosmetikos gamybai, ypač kremui nuo raukšlių. Iš sraigių ūkio keliautojai pajudėjo Rokiškio dvaro sodybos link. Rokiškio dvaro rūmai, kuriuose nuo 1952 m. veikia Rokiškio krašto muziejus, pastatyti 1801 m. klasicizmo stiliumi pagal nežinomo architekto projektą. 1905 m. centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų. Išskirtinę muziejaus vietą užima unikali dievadirbio Liongino Šepkos (1907–1985 m.) drožinių ekspozicija. 2011 m. Rokiškio dvaro sodyba pripažinta patraukliausia Lietuvos turizmo vietove.
Rokiškio dvaro sodybą pakeitė Ilzenbergo dvaras, kuriame keliautojus pasitiko dvaro vietininkas Gintaras Bingelis. Jis papasakojo ir dvaro teritorijoje esančios Meilės salos legendą. 500 metų istoriją skaičiuojanti Ilzenbergo dvaro, atkurto privačiomis lėšomis, sodyba yra viena pirmųjų Lietuvoje, kuriai suteiktas autentiškumo sertifikatas. Dvarui taip pat priklauso ūkis, svečių namai, pirtis. Turui po dvarą artėjant į pabaigą, mūsų gidas ponas Gintaras nusivedė visus prie patrankos, kurią čia pat ir iššovė, prieš tai paliepęs sugalvoti, ko ir kam norime palinkėti. Iš Ilzenbergo dvaro keliautojai išvyko į Pasvalį. Jame gyveno ir iki paskutinių savo gyvenimo dienų Pasvalio rajono laikraštyje „Darbas“ dirbo fotografas, klubo narys ir tikrasis jo fotometraštininkas Vidas. Mūsų talentingasis kolega išėjo staiga ir netikėtai 2017 m. rugsėjo 24 dieną. Jo atminimą pagerbę kapinėse, kartu su laikraščio „Darbas“ redaktoriumi Viktoru Stanislovaičiu pavakarieniavome ir dar kartą prisiminėme Vidą.
Kita stotelė – greta pasienio esanti Žagarė, vienas seniausių Žiemgalos krašto miestų. Jis pirmą kartą paminėtas 1253 m. dokumente, surašytame Rygos archivyskupui, kapitulai ir kalavijuočiams dalinantis žiemgalių žemes. Kadaise čia sugyveno skirtingų konfesijų atstovai, tarp kurių buvo nemažai žydų. Žagarėje mus pasitikusi Giedrė Rakštienė iš Žagarės regioninio parko direkcijos ne tik papasakojo apie patį miestelį, bet ir aprodė ryškiausius jo objektus: senosios Žagarės bažnyčią, kurios kriptoje nuo 1779 m. iki 1963 m. buvo Barboros Umiastauskaitės (Barboros Žagarietės) palaikai. Ją vietiniai laikė beveik šventąja, palaimintąja, tad čia ėmė formuotis jos kultas. G. Rakštienė supažindino su Žagarės dvaro rūmais, kurie 2015 m. pradžioje prikelti naujam gyvenimui. Tais pačiais metais Žagarė nešiojo Lietuvos kultūros sostinės titulą. XVIII a. pabaigoje Rusijos carienė Jekaterina II, užgrobusi Lietuvą, daugumą Šiaulių ekonomijos dvarų, taip pat ir Naująją Žagarę, padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. Vėliau dvarą valdė dvarininkai Naryškinai, pavertę Žagarės rūmus prašmatnia angliško stiliaus rezidencija su žirgynu ir parku.
Kadangi dėl prasto oro nepavyko, kaip ketinta, aplankyti Menčių karjero, tad pasukome tiesiai į Kintus, Vydūno kultūros centrą. Jame susipažinome su filosofu, mokytoju, rašytoju, Mažosios Lietuvos kultūros veikėju Vilhelmu Storosta-Vydūnu (1868–1953). Jis palaidotas greta Rambyno kalno esančiose kapinaitėse, tad aplankėme ir šios asmenybės, kurios gimimo 150-ąsias metines šiemet minime, kapą.
Kitą dieną pradėjome Ventės ornitologinėje stotyje, užsukome į Uostadvarį, Bitėnų kapinaites, Rusnę. Pastarojoje 2015 m. pabaigoje pastatytas paminklas Mahatmai Gandhi ir iš Rusnės kilusiam žydų architektui Hermanui Kallenbachui. Iš Rusnės patraukėme prie Sudargo piliakalnių komplekso. Važiuodami į prie Vištyčio ežero esantį kempingą „Pušelė“ pakeliui dar užsukome į Keturnaujienos kaimą, kuriame galima išvysti vidury buvusio aerodromo rymančią Suodžių koplytėlę, kurios vietoje sovietmečiu stovėjo regėtojos Angelės Matijošaitienės (Aneliukės) namai. Saulei artėjant prie laidos, pasiekėme Kudirkos Naumiestį. Prie Vinco Kudirkos kapo sugiedoję tautišką giesmę po kelių minučių jau stebėjome, kaip saulė nyksta iš horizonto…
Paskutinė kelionės diena buvo skirta Rudaminos piliakalniui, Lazdijams, Veisiejams, Merkinei ir Perlojos kaimui. Pastarasis tapo paskutine žygio stotele. Vieni su kitais atsisveikinome tikėdamiesi, kad ir kitąmet tradiciškai išsiruošime pakeliauti kemperiais.