Valstybinė kultūros paveldo komisija gegužės mėn. lankėsi Estijos sostinėje Taline bei susitiko su Estijos institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, atstovais. Kaimyninėje šalyje pastebimos panašios problemos kaip ir Lietuvoje – aukštybinių pastatų plėtra Talino istorinio centro apsaugos zonoje ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą stoka. Visgi Lietuvai yra ko pasimokyti iš estiškosios paveldosaugos vadybos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo vientisesnė ir nuoseklesnė, o Talino istorinių statinių ir architektūros detalių restauracija, konservacija ir pritaikymas yra akivaizdžiai pažangesni ir tvaresni.Talino istoriniame centre nemenkas dėmesys skiriamas istorinių statinių, archeologinių objektų atskleidimui, tvarkybai ir eksponavimui, akcentuojant tvarios plėtros principus. Pavyzdžiui, Talino istoriniame centre (šalia Vabaduse valjak aikštės) įgyvendinant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo projektą, kasinėjimų metu aptikta daug senojo miesto dalių (gynybiniai įtvirtinimai, miesto sienos), kurios buvo inkorporuotos į stovėjimo aikštelę ir yra eksponuojamos. Puikiai sutvarkyti ir pritaikyti eksponavimui 1670 m. datuojami fortikaciniai požeminiai įrengimai, daugiau nei 200 metų buvę aplieti vandeniu.
Pastebėta, kad kruopščiai prižiūrimos bei tvarkomos ir istorinių statinių architektūrinės detalės – Talino senamiestyje nėra plastikinių langų, įrengtų stoglangių, o visame senamiestyje tėra tik trys nesutvarkyti istoriniai statiniai. Susitikimo metu Estijos Nacionalinės paveldo tarybos (The National Heritage Board of Estonia) generalinis direktorius Siim Raie akcentavo, kad Estijai yra artima paveldosaugos teoretiko Johno Ruskino koncepcija, kurioje istorinis miestas suvokiamas kaip praeities paminklas ir potencialią išnykimo grėsmę patiriantis retas, trapus, menui ir istorijai vertingas objektas, todėl turi būti maksimaliai išsaugomas toks, koks susiformavo laikui bėgant. Siim Raie pabrėžė, kad Estijoje vengiama istorinių pastatų kopijų ir bet kokių interpretacijų, imituojant istorinius stilius ar menamą buvusią pastato išvaizdą.
Anot Paveldo komisijos narės Andrijanos Filinaitės, „Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje trūksta vientisumo ir nuoseklumo. To galėtume pasimokyti iš Estijos. Kalbant apie, pavyzdžiui, nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, Estijoje visi objektai inventorizuojami laikmečiais (pvz. karinių objektų inventorizavimas, XX a. architektūros inventorizavimas ir pan.). Tai – itin detalus darbas, tačiau kartą jį padarius sukuriama aiški ir mažiau chaoso turinti sistema“.
Talino senamiesčio apsauga nuo Vilniaus senamiesčio apsaugos skiriasi taip pat tuo, kad jis turi parengtą pasaulio paveldo vietovės – Talino istorinio centro – valdymo planą. Norint išsaugoti Talino senamiestį kaip pasaulio paveldo vietovę ir užtikrinti jos tvarų vystymąsi, dabartinis Valdymo planas buvo parengtas 2014–2021 metų laikotarpiui, dėmesį koncentruojant į paveldo išsaugojimą visuose miesto gyvenimo aspektuose. Valdymo plano tikslas yra garantuoti, kad Talino senamiesčio išskirtinė visuotinė vertė būtų suvokta, išsaugota bei tvariai palaikoma. Plano rengimo metu visuomenei buvo pasiūlyta teikti siūlymus Valdymo planui, o darbo grupėje dalyvavo įvairių suinteresuotų subjektų – paveldo apsaugos specialistų, miesto valdžios institucijų, rajono administracijos, ministerijų, vietos bendruomenių, verslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų pasaulio paveldo vietovės išsaugojimu bei vystymu suinteresuotų pusių atstovai. Vyko papildomos konsultacijos su UNESCO Pasaulio paveldo centro, ICOMOS, Estijos nacionalinės UNESCO komisijos, UNESCO Talino senamiesčio valdymo komiteto, Kultūros ministerijos ir kitų organizacijų atstovais. Planą patvirtino UNESCO Talino senamiesčio valdymo komitetas bei UNESCO Pasaulio paveldo centras Paryžiuje.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Talino istorinio centro apsauga grįsta visapusišku bendradarbiavimu, tačiau Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pastebima piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimus dėl paveldo apsaugos stoka (pavieniai projektai nėra teikiami visuomenės svarstymui, viešinami yra tik detalieji planai).
Paveldo komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės manymu, „Estijos sėkmės receptas paveldosaugoje yra efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, ko labai trūksta Lietuvoje. Estijoje savivaldybės turi daug daugiau funkcijų ir pareigų, tačiau šalis yra pajėgi jas įgyvendinti dėl nuoseklumo ir veiksmų koordinuotumo. Kaimyninė valstybė taip pat jau yra pusiaukelėje dėl Faro konvencijos pasirašymo, ruošia reikiamus dokumentus ir šių metų pabaigoje planuoja pasirašyti šį Europos Tarybos dokumentą, akcentuojantį visuomenės dalyvavimo paveldosaugos procesuose svarbą. Būtų apmaudu, jeigu Estija aplenktų Lietuvą ir šioje srityje, nes Lietuvos įstojimas į Faro konvencijos gretas kol kas stagnuoja“.
