Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Gydytojai įspėja: pavojingi „kamščiai” kraujagyslėse renkasi vis jaunesnius

www.alkas.lt
2017-10-08 11:25:15
0
Gydytojai įspėja: cholesterolis užkemša kraujagysles

kraujagyslės | healthdirect.gov.au nuotr.

healthdirect.gov.au
healthdirect.gov.au

Jei užsikemša virtuvėje kriauklė, mes kviečiame santechniką. Jei ryte nusidriekia eilės automobilių prie sankryžos, norime, kad būtų įrengtas viadukas ar aplinkelis. „Kamščiai“ gatvėse vagia brangų laiką ir priverčia keisti planus, sukelia nervinę įtampą ir stresą. Tuo tarpu nedaugelis susimąsto, kad po visą organizmą išsiplėtęs kraujagyslių tinklas, kurio ilgis siekia net 100 000 km, taip pat gali būti pažeistas „kamščių“ – kraujo krešulių, dar kitaip vadinamų trombų. Gydytojai įspėja, kad trombozės rizika gali būti mirtinai pavojinga net nesulaukus keturiasdešimties.Kaip jaučiasi žmonės, kai sutrinka kraujotaka?  Kadangi blogėja kraujo, naudingų maistinių medžiagų bei deguonies gabenimas į organus,  iškyla grėsmė sveikatai. Gali kamuoti prasta savijauta – atsirasti silpnumas, nuovargis, nusilpti imunitetas, šlubuoti atmintis. Kai kurie žmonės gali skųstis, kad jiems slenka plaukai, šąla  ir dilgčioja pirštų galai,  tirpsta pėdos ir rankos, mirga akyse. Bėda ta, kad  daugelis linkę į šiuos organizmo siunčiamus signalus nekreipti jokio dėmesio, nesuprasdami tikrosios grėsmės. Juk dažnai kraujagyslių sistema apie pavojų sveikatai praneša  tik tada, kai žala sveikatai būna akivaizdi.

Sutrikus kraujotakai, gali apmirti širdies raumuo, o užsikimšus kraujagyslei galvos smegenyse – įvykti negrįžtami pakitimai, todėl žmogus gali būti suparalyžiuotas, nevaldyti vienos pusės galūnių, prarasti kalbą, netgi gebėjimą orientuotis aplinkoje, atpažinti savo artimuosius. Tokių nelaimių pasekmės yra skaudžios. Būtent dėl trombų gali ištikti širdies infarktas ar insultas.  Nors kurį laiką buvo manyta, kad  šios būklės dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones, Lietuvos statistika rodo, kad jos neaplenkia ir  jaunų darbingo amžiaus žmonių.

Yra daugybė istorijų apie tai, kad vos vienas trombas gali sužaloti jauno žmogaus gyvenimą – apsunkinti bendravimą su artimaisiais, priversti nutraukti studijas, atsisakyti darbo, sužlugdyti karjerą.

Trombai susidaro dėl įvairių priežasčių. Pastebėta, kad toks pavojus gali iškilti nesulaukus nė  keturiasdešimtojo gimtadienio dėl natūralių amžiaus pakitimų, gyvenimo būdo, ligų ir kitų priežasčių. Su amžiumi natūraliai atsiranda kraujo tėkmės ir sudėties pokyčiai, kurie sąlygoja kraujo tirštėjimą ir trombų susidarymą. 

Trombai greičiau formuojasi jauniems žmonėms ir dėl mažo fizinio aktyvumo, rūkymo, sėdimo darbo,  dažnai patiriamo streso,  taip pat asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumo riziką, sergantiems išemine širdies liga, ateroskleroze, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, onkologinėmis ligomis. Jei yra padidėjęs gliukozės, cholesterolio kiekis kraujyje, reikėtų kur kas daugiau dėmesio skirti savo kraujotakai.

Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė (lėtinė arterijų sienelių liga) gali vystytis ne vieną dešimtmetį, kol smogia visu stiprumu. Gydytojai įspėja, kad pastaruoju metu tragiškiausia situacija Lietuvoje susiklostė dėl ankstyvosios aterosklerozės, kurios priežastis – padidėjęs lipidų kiekis kraujyje. Maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių turi prasidėjusią aterosklerozę. Nė vienoje Europos  Sąjungos valstybėje nėra tokios graudžios situacijos. Todėl gydytojai pripažįsta, kad Lietuvą jau užklupo ankstyvosios aterosklerozės epidemija.
Kraujagyslių ligos susijusios su netinkamais įpročiais, kurių dažnam sunku atsisakyti. Pavyzdžiui įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą. Antsvoris ir netinkamai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, gresiantis angliavandenių ir riebalų metabolizmo sutrikimas, o vėliau išsivystęs cukrinis diabetas – aplinkybės, dėl kurių net jauni žmonės gali patirti infarktą.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius  Virginijus Šapoka primena, kad susirūpinti savo kraujagyslių sistema turėtų ir jauni.

„Amžius neturėtų būti atspirties taškas rūpintis savo kraujotaka. Kardiologai vartoja dvi sąvokas – žmogaus biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius. Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio, gliukozės kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko ar turi antsvorio, gali būti kaip 60-ies metų ligonio“.

Profesorius primena, kad  Japonai, už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai mažas. Profesoriaus V. Šapoka teigia, kad japonų atsparumas širdies ir kraujagyslių ligoms gali būti  susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais. Jų mityboje gausu ryžių patiekalų, vaisių ir daržovių, vertingų aliejų, žuvies, ankštinių kultūrų – ypač sojų pupelių, žaliosios arbatos. Japonai valgo saikingai – mažomis porcijomis, o  maistą ruošia garuose, ant grotelių, neilgai verda ar kepa. Tai lemia didesnį patiekalų maistingumą ir mažesnį kaloringumą.

Daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių. Tyrinėdami japonų ilgaamžiškumo paslaptis mokslininkai įrodė, kad natto turi daug širdies ir kraujagyslių sistemai naudingų  savybių. Tai ne tik maistas, bet ir vaistas.

„Tai nėra tikras medikamentas kaip tabletė, tačiau šis patiekalas labai gerai veikia visą  kraujagyslių sistemą. Manoma, kad šis tradicinis valgis – viena iš priežasčių, kodėl japonai taip ilgai gyvena“, – aiškino profesorius V. Šapoka.

Vertingiausias natto patiekalo komponentas yra natokinazė. Tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais, – jis neleidžia susidaryti visoje kraujagyslių sistemoje, ardo jau susidariusius trombus, mažina kraujospūdį, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą. 

Natokinazės fermentas neturi pakaitalo daugelio pasaulio šalių gyventojų mityboje, taip pat Lietuvoje. Dėl šios priežasties atsirado galimybė vartoti natokinazę kapsulių forma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė turi būti standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) – tai užtikrina medžiagos kokybę. Natokinazės vartojimas plačiai paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos valstijose, sparčiai populiarėja ir Europoje kaip profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų priemonė.

Mityboje, kuri palanki kraujotakai, ne mažiau svarbūs ir antioksidantai, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegimus, pasižymi regeneracinėmis savybėmis. Jų gausu uogose (vynuogės, mėlynės, avietės, gervuogės), prieskoniuose (rozmarinuose, petražolėse, čiobreliuose, bazilikuose).  Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių lapų.

Kraujagysles tausojanti mityba ne veltui tapo mokslininkų tyrinėjimo objektu. Tačiau jų atradimai gali taip ir likti laboratorijose, jeigu žmonės nesistengs padėti sau ir stengsis užkirsti kelią „kamščiams“, trikdantiems kraujotaką.

Patekę į greitkelyje susidariusį kamštį, mes puolame ieškoti telefono, norėdami pranešti, kad vėluosime.  Mes teisinamės, kad transporto spūsčių neįmanoma iš anksto numatyti. Tuo tarpu „kamščiai“ kraujagyslėse gali būti prognozuojami, nes jie iš dalies  susiję su pasirinktu gyvenimo būdu.  Gydytojai įspėja, kad norint išvengti „kamščių“ kraujagyslėse neužtenka sveikai maitintis,  svarbu, kad žmogus savo laisvalaikį  skirtų fiziškai aktyviam poilsiui, daugiau laiko praleistų gryname ore,  vengtų streso ir lėtinio nuovargio.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gydytojai įspėja: cholesterolis užkemša kraujagysles
  2. Erkės – pavojingi kraujasiurbiai
  3. Gyventojų išmesti vaistai pavojingi sveikatai
  4. Latvijoje gydytojai streikuoja. Ar to reikėtų laukti ir Lietuvoje?
  5. Santariškių klinikų gydytojai 25-erių metų moteriai aptiko ir pašalino ypatingai retą auglį
  6. Gydytojai: rudenį alergiją galima išsigydyti visam laikui
  7. Gydytojai rezidentai galės teikti daugiau gydymo paslaugų
  8. Pasaulinės sveikatos dieną gydytojai-klounai sulaukė paramos iš vaistininkų
  9. Gydytojai sunerimę: vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi akių ligomis
  10. Gydytojai ir ligoniai neskuba pranešti apie šalutinį vaistų poveikį
  11. Sergamumas gripu ir toliau mažėja, tačiau gydytojai ragina neprarasti budrumo
  12. Gydytojai primena, kodėl svarbu maistą šventiniam stalui ruošti saugiai
  13. Medikai įspėja: ligas platinančios erkės jau pabudo
  14. Sveikatos ministerija įspėja apie Afrikoje kilusį Ebolos viruso pliūpsnį
  15. Lietuvos gydytojai Pasaulio gydytojų futbolo čempionate pelnė garbingą IV vietą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • >Vilnai apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Nikolajus Azarovas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Miegas

Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?

2025 07 05
Uogos | pixabay.com, PublicDomainPicture nuotr.

4 paprastos taisyklės vasaros mitybai

2025 07 05
Maisto gaminių klastitės

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Kada reikalinga proktologo apžiūra

Kada reikalinga proktologo apžiūra?

2025 07 03
Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Sveikata

Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Pixabay.com nuotr.

Dėl kokių priežasčių tinsta kojos ar veidas?

2025 06 28
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Lašiša – išmintingas pasirinkimas po švenčių

2025 06 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • >Vilnai apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • Nikolajus Azarovas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
E. receptas – daugiau patogumo, mažiau klaidų

Anksti nustačius – vėžį galima išgydyti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai