Kovo 4 d. Vyriausybė pritarė Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui – valstybės kūno kultūros ir sporto politiką formuos, koordinuos ir įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija. Naujame projekte numatyta išskirti dvi svarbiausias sritis: didelio meistriškumo sportą ir visuomenei skirtą fizinį aktyvumą, trigubai padidinti finansavimą bendruomenių fizinio aktyvumo, sveikatinimo projektams.
Dvi sritys – fizinis aktyvumas, prie kurio skatinimo daug prisideda ŠMM, ir profesionalams skirtas sportas – sudarytų vientisą kūno kultūros ir sporto sistemą. Valstybės rūpinimasis nuosekliai apimtų tiek vaikus, jaunimą, tiek profesionalius sportininkus ir suaugusius sportuojančius žmones.Įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio aktyvumo užsiėmimų skaičių patiems mažiausiesiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams sudaryti galimybes užsiimti fiziškai aktyvia veikla ne po valandą, kaip dabar, bet po 2 valandas per dieną.
Kaip viena svarbiausių nuostatų numato, kad didesniam visuomenės fiziniam aktyvumui skatinti ir įvairiems projektams skiriamos lėšos, gaunamos iš akcizo pajamų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, išaugtų nuo 1 iki 3 proc. per kelerius metus. Tokiu būdu finansavimas projektams nuo 2019 metų padidėtų net tris kartus. Visuomenės fizinio aktyvumo projektams, kaip ir dabar, būtų skiriamos ir savivaldybių biudžetų lėšos.
Pagal dabar galiojantį įstatymą dėl kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo gali kreiptis tik nevyriausybinės organizacijos. Naujo įstatymo projekte numatyta, kad dėl finansavimo biudžeto lėšomis gali kreiptis ir kiti juridiniai asmenys ar organizacijos. Išplėtus galimų projektų rengėjų grupę, atsirastų daugiau ir įvairesnių visuomenei skirtų fizinio aktyvumo renginių ar paslaugų.
Lietuva negali pasigirti visuomenės fizinio aktyvumo rodikliais. Tyrimų duomenimis, tik 10 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų, gyvenančių miestuose, fizinis aktyvumas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas normas. Maždaug pusė Lietuvos ikimokyklinukų visai nesimankština arba mankštinasi retai. 2015 m. atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje reguliariai, t. y. ne mažiau kaip du kartus per savaitę, sportuojančių ir besimankštinančių šalies gyventojų buvo 37 proc., o niekada nesportuojančių asmenų skaičius per metus buvo sumažėjęs 6 proc. Pagal reguliariai sportuojančių gyventojų skaičių Lietuva nesiekia Europos Sąjungos vidurkio (41 proc.).
Naujos įstatymo nuostatos, padidintas finansavimas pagerintų Lietuvos žmonių fizinį aktyvumą, o kartu ir sveikatą.
Įstatymo projekte taip pat atsisakoma kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų – kūno kultūros ir sporto specialistams pakaks turėti reikalingą išsilavinimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kūno kultūros ir sporto specialistai dirba su įvairių amžiaus grupių asmenimis, o jų darbas susijęs su poveikiu kito asmens sveikatai, jiems nustatomi aukštesni reikalavimai, nei šiuo metu galiojančiame įstatyme. Darbdaviui nustatoma atsakomybė priimti tik reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį.
Įstatymo projekte numatoma, kad kūno kultūros ir sporto srities prioritetai, tikslai, turinio kaitos kryptys bus nustatytos Valstybinėje kūno kultūros ir sporto strategijoje, kurią rengs Vyriausybė.
Įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
