Kovo 16 d., penktadienį, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislaw Karczewski). Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.
Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija.
Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“, – susitikimo metu teigė premjeras.
Karczewskio teigimu, Lenkijos potencialas tikrai didelis ir jis nėra pilnai išnaudotas. Kaimynės investicijos Lietuvoje turėtų augti.
Susitikimo metu paliestos švietimo temos. Lietuvos atstovai patikino Lenkijos delegaciją, kad Lietuvoje išliks ir polonistikos studijos, ir lenkų kalba dėstančių mokytojų ruošimo studijos. Pastarosios iš Edukologijos universiteto nuo naujųjų mokslo metų pradžios bus perkeltos į Vilniaus universitetą.
Abi pusės sutarė stiprinti šalių bendradarbiavimą ir prie bendro stalo spręsti visas kylančias problemas.
„Lenkija yra viena svarbiausių partnerių. Rodome didelį dėmesį santykiams su kaimynais ir džiaugiamės intensyviais aukščiausio politinio lygio kontaktais“, – sakė premjeras S. Skvernelis.
Premjeras Lenkijos Senato pirmininkui išsakė Lietuvos pasiryžimą toliau vystyti bendradarbiavimą regiono saugumo srityje, energetinius ir infrastruktūrinius projektus, užtikrinti tinkamą tautinių mažumų švietimą tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.
Skvernelis taip pat pasidžiaugė, kad visuomeninės organizacijos kartu su verslo struktūromis inicijuoja Lietuvos – Lenkijos verslo forumą, vyksiantį jau balandžio 25-26 dienomis Vilniuje.
Ministras Pirmininkas padėkojo Lenkijos Senato pirmininkui už paramą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją. „Privalome įtvirtinti galutinį sprendimą birželio mėn. Rusija ir Baltarusija ruošiasi desinchronizacijai“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas.
Kalbėdami apie tautines mažumas premjeras ir Senato pirmininkas sutiko, jog turi vykti nuolatinis atviras dialogas visais klausimais. „Lietuvoje gyvenantys lenkai yra mūsų piliečiai. Jiems sudarytos visos sąlygos saviraiškai, identiteto, tradicijų ir kultūros puoselėjimui. Lietuvoje veikia didžiausias mokyklų lenkų kalba tinklas už Lenkijos Respublikos ribų. Tautinių mažumų mokykloms skiriamas 20 proc. didesnis finansavimas“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Ministras Pirmininkas taip pat pakvietė atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos švietimo, mokslo kultūros ir bendro kultūros paveldo komisijos veiklą.
Tą pačią dieną, kovo 16 d. su Lenkijos Respublikos Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu susitiko ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Susitikime parlamentų vadovai pabrėžė abiejų šalių strateginę partnerystę ir aptarė abiems pusėms svarbių bendrų infrastruktūrinių projektų, tokių kaip Rail Baltica, Via Baltica ir GIPL, vystymą, taip pat Baltijos elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentiniais Europos tinklais.
Taip pat kalbėta apie parlamentinį bendradarbiavimą – galimybes atnaujinti dvišalės asamblėjos veiklą. Paskutinį kartą Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos sesija rengta prieš devynerius metus.
Lenkijos Respublikos Senato Pirmininkas Lietuvoje vieši lenkų tautinės bendrijos kvietimu.
Per praėjusį mėnesį tai jau ketvirto aukšto kaimyninės šalies valdžios pareigūno vizitas Lietuvoje. Vasario viduryje Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andžėjus Dūda (Andrzej Duda), praėjusią savaitę – Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravickis (Mateusz Morawiecki) ir Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kačinskis (Marek Kuchcinski).
Kazkaip per daznai jie cia laksto pas mus…. Kas nuo musu slepiama?
Bus blogai,per skystos blauzdos pas Pranckietį su lenkais derėtis,išdurs mužiką.
dabar Eurosojūzas gerokai pakaitino Lenkijos valdžiai užpakalį. Natūralu, šitie ieško sąjungininkų, kas balsuotų jiems palankiai . Tokių momentų lenkų valdžia savo kaimynams, papuolusiems į bėdą, niekuomet nepraleisdavo, išpešdavo naudos. Jei turėtume savo, tikrą valdžią, tai ir ji ieškotų naudos mūsų šaliai, bet, bijau, kad policininkas per kvailas, o pirmininkas per skystas, o kitiems rūpi tik kėdes perstumti. Štai anūko partijoj nėra nė vieno, kuris galvotų valstybiškai, racionaliai, siūlytų naudingus susitarimus. Dar neužaugo mūsų anūkai, deja.
Štai klibinamas klausimas dėl elektros tilto į vakarus. Gerai, aišku, bet kai pavėluota 28 (!) metus, todėl sprendimai turi būti dalykiški, konkretūs. Ta pati bėda su keliais Suvalkų koridoriuje – jei reikėtų skubiai permesti sąjungininkų pajėgas, būtų vargas. Pagaliau, tokiu būdu stabdomas ir tranzitas, lėčiau auga pajamos
Kuomet didieji Lietuvos politikai-polonofilai /Skvernelis,Pranckietis/ turi lemiamą vaidmenį sprendžiant reikalus švietimo-mokslo,kultūros plotmėje santykiuose su Lenkija, galime tikėtis blogių pasėkmių lenkakalbių integracijai į Lietuvos visuomenės gyvenimą. Antra,- kodėl Lietuvos politikai ir Vyriausybė nesusirūpina tuo,kad Lietuvos ekonominis deficitas prekyboje su Lenkija yra didžiulis?
Didžiulis Lietuvos deficitas prekyboje su Lenkija rodytų, kad Lietuvos gaminiai turi savo rinką – rinkos kainą, yra konkurencingi, bet Lenkijos pirkėjui jų kaina yra neįkandama, gi Lenkijos gaminiai tokios rinkos konkurencijos, kaip prastesnės kokybė, neatlaiko. Dėl to Lenkija savo nepaklausias prekes sukiša į Lietuvą, iš čia ir randasi tas didžiulis prekybos deficitas. Taigi Lietuvoje mažai uždirbantys žmonės tampa ne Lietuvos, o Lenkijos rinkos dalimi. Lietuvai išeitis iš to būtų – Lenkijos prekių užpirkimo kiekis mažintinas ir žmonių atlyginimo didinimas, kad jiems palaipsniui taptų ‘įkandamos’ pačios Lietuvos pagamintos prekės.
Be abejonės Lietuva turėdama greitesnę -160 km/val greičio vėžę su Minsku bei rekonstravus geležinkelį Vilnius -Druskininkai į 240 km/val euopinę vėžę, bei kartu su Lenkija ją pratęsusi iki Augustavo, dėl krovinių tranzito nuo Minsko į Vakarus ar atgal nukonkuruotų Brestą, kadangi atstumas būtų beveik toks pat, o greitis per Vilnių negu per Brestą būtų 2-3 kartus didesnis. Tačiau konkrečių kalbų dėl to su čia taip dažnai atlekiančiais Lenkijos valdžios asmenimis nei iš Pranskiečio, nei Skvernelio negirdėti, – bendri žodžiai, kaip buvusio TASS;o pranešimuose, ir tiek. Tai va, ar čia vadinasi demokratija… Tad panašu, kad su visomis elektros sinchronizacijomis, Rail Baltic’om ir t.t. gali atsitikti taip, kaip buvo su Lenkijos dalyvavimu AE statyboje, pavedžios dabartinius Lietuvos Skvernelius, Pranskiečius už nosies ir dings… Lietuvos stabdymo darbas, t.y. tai koks gali būti tikslas – taps atliktas… Lietuva vėl liks be proveržio…
Čia į akis krenta ir kitkas, už užsienio politiką atsakinga Prezidentė su užsienio ministru Linkevičiumi, kaip valstybės valdžios institucijos, kurių kompetencijoje valstybės užsienio politika, šiuose veiksmuose yra likę ‘pastumti’ į šalį. Keistas valstybės valdymas patapęs…