Į paskutinę kelionę bus palydėta jaunoji D. Kedytės gynėja, dainininkė Meda Mačytė (video)

Kovo 14 d. į paskutinę kelionę bus palydėta bebaimė, 2012-aisiais Lietuvą sudrebinusių Garliavos įvykių dalyvė, Deimantės Kedytės gynėja, muzikos grupės „Akustinis fotelis“ narė, dainininkė Meda Mačytė (1992-2018), tragiškai žuvusi kovo 7 d.

Meda Mačytė gimė 1992 gegužės 2 d. Kaune. Gyveno emigracijoje, įvairiose šalyse. Grįžusi į Lietuvą baigė Kauno Pilėnų vidurinę mokyklą. Muzikos studijoje „Kurkuria“ studijavo gitarą. Kartu su keliautoju ir muzikantu Danieliumi Narausku, muzikante Ginte Preisaite ir Artūro Areimos teatro režisieriumi Žilvinu Vingeliu dar būdama moksleivė įkūrė kauniečiams gerai žinomą muzikos grupę „Akustinis fotelis“. M. Mačytė dainavo daugiau nei 200-uose šios grupės koncertų. Grupei iširus iškeliavo pas tėvus į Norvegiją. Tačiau pamačiusi pirmąjį Deimantės Kedytės kovo 23 d. grobimo vaizdo įrašą, pajuto pasak jos pačios „lyg smūgį į saulės rezginį…“  „Suprantat… lyg pažadino mane kas…“, – sakė ji vėliau savo bendražygei režisierei Neriai Karpuškaitei Akelaitienei.

Meda beveik kiekvieną dieną budėjo Klonio gatvėje, asmeniškai bendravo su Deimante Kedyte. 

„Akyse stovi vaizdai, kaip jautriai, dėmesingai jinai žaisdavo su mažąja Deimante Kedyte. Mergytė „pasislėpdavo“ po jos plaukais ir šaukdavo iš vidurio pievos:  „Kiek matai rudų akiųųųų?!!“ – Ke-tu-riaaaas!!!, – atsiliepdavome mes – pagalbiniai „žaidėjai“… – prisimena N. Karpuškaitė-Akelaitienė.

Meda dalyvavo visuose vaikų gynimo renginiuose. 2013 m. įstojo į VDU vaidybos studijos G. Piktytės kursą, tačiau po vienerių metų studijas nutraukė. Po to vėl padirbėjusi emigracijoje sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti vaikų darželyje „Medutis“.

Meda labai domėjosi senąja lietuvių religija, induizmu, budizmu ir krišnaizmu. Bendravo su Kauno Vedų centro bendruomenės nariais. Sakydavo, jog visi jos vaikai bus įvaikinti. Svajojo tapti dainininke.

M. Mačytė buvo kilusi iš žymios giminės. Ji buvo žymiojo Kunigaikščio Bogdano Oginskio tiesioginė kraujo palikuonė – proproanūkė. Jos močiutės sesuo buvo bene žymiausia Lietuvių aktorė Eugenija Pleškytė, o močiutės brolis – garsusis lietuvių emigrantas su barža pabėgęs iš Sovietų Sąjungos – Jonas Pleškys.

Medos gyvybė užgeso 2018 m. kovo 7 d. vakare Molėtų plente įvykusiame tragiškame autoįvykyje, kuomet autobusas, vengdamas į kelią išbėgusios briedžio, kaktomuša susidūrė su priešinga kelio puse važiavusiu automobiliu, kuriame važiavo ir M. Mačytė. Avarijoje taip pat žuvo Kauno vedų centro bendruomenės narė ir darželio, kuriame Meda dirbo direktorė – Evelina Liorentienė. Avariją išgyeno tik šalia sėdėjusi moteris ir Evelinos vos metukų amžiaus dukra. 

„Medai nepavyko išsaugoti Deimantės Kedytės, nors jinai dažnai kalbėdavo, jog yra pasiryžusi ir planuoja pati sugražinti mergaitę, tačiau sėdėdama automobilio gale savo kūnu ji šį kartą išgelbėjo Evelinos dukrytės gyvybę…  Meda savo vaikų neturėjo, jos dainininkės karjera taip ir nesužibėjo. Ji paliko savo Tėvus ir jaunesniąją seserį Gerdą, bei daugelį kitų mylinčių giminaičių ir draugų. Pati Meda nuolatos visiems sakydavo, jog visi būtinai su ja susitiksime „kitame gyvenime“. Vos prieš savaitę (vasario 28d.) ji dar sveikino savo tėvą su 46-tuoju gimtadieniu“, – rašoma M.Mačytės draugų laiške Alkas.lt.

Medos draugai nusprendė įgyvendinti jos tikslus, kurių ji viena nesugebėjo pasiekti, ir dėl jų buvo nesuprasta. Jie nusprendė įsteigti M. Mačytės vardo paramos fondą talentingiems vaikų namų auklėtiniams.

Draugų mintys apie Medą:

Tai buvo nepaprastas žmogus. Net ne žmogus, bet kažkas daugiau. Niekada gyvenime nesu sutikęs jokio kito panašaus žmogaus. Bet kokios žmogiškos nuodėmės ar taip melas, ar neapykanta,  joje neegzistavo. 

Pažinojau ją labai gerai, ir žinau, jog ji niekada neturėjo priešų. Ją labai mylėjo visi. Ji negalėjo ramiai praeiti nei pro vieną vargstantį. Kartą ji paprašė, jog atvažiuočiau ją pasiimti nuo sporto klubo, o atvažiavęs sužinojau, kad ji norėjo, jog jai padėčiau į dėžę įkelti du iš lizdo iškritusius balandžių jauniklius, kuriuos parsivežusi maitino ir kitą dieną atidavė veterinarams.

Dėl jos važiavau net į Uteną paimti šunį vardu Barsikas, nes ji pamatė jį gyvūnų globos namų internetinėje svetainėje ir kaip mat privertė važiuoti jo priglausti. Ją šokiravo Kauną apskriejusi žinia, kuomet netoli jos namų Partizanų g. automobilyje iš gyvenimo pasitraukė policijos pareigūnas, kuris jai dar prieš keletą dienų guodėsi dėl savo griūvančio gyvenimo.

O kiek vargo buvo kuomet ji vėl paskambino, pakvietė arbatos, o atvykus supažindino su vaiku, kuris ją atsekė iki namų, o ši jam suteikė prieglobstį, tačiau pati negalėjo atiduoti jo vaikų tarnybai. O man jį atidavus, šis už valandos jau vėl miegojo jos namų lifte. 

Visi gyvenimo prispausti žmonės joje rado meilę ir užuovėją, ji lyg magnetas juos traukė.

Tačiau pati išsiskyrė su savo vieninteliu tikru vaikinu ir toliau gyveno viena. Tėvai užsienyje, draugai sukūrę savus gyvenimus, o ji – dieną vaikų apsuptyje, naktį – viena ir kurianti planus kaip padėti pasauliui.

Ji negalėjo susitaikyti ir užsimerkti prieš neteisybę.

Ji galėjo tave permatyti kiaurai. Jokia tavo kaukė jai nebuvo kliūtis.

Jos švelnus ir šiltas žvilgsnis įžvelgdavo tavo slapčiausias sielos kerteles, pajausdavo ir į save sutraukdavo visą tavo skausmą. 

Aplinkiniai jos nesuprasdavo ir kritikuodavo dėl besaąygiško gėrio kitiems ir dėl to ji labai širdgėlavo. Niekada neteisė kito žmogaus, visada įsiklausydavo į jo istoriją.

Ji tikrai buvo siųsta Dievo, pavyzdys kaip galima ištikrųjų būti tikru, nemeluojančiu ir dėl to laisvu žmogumi.

Ji begalio mylėjo šį gyvenimą, kiekvieną rasos lašelį, nuolatos svajodavo žvelgdama pro automobilio langą ir štai viena tokia svajonė nutrūko jai pačiai nepajutus.

Man neteko sutikti kito tokio žmogaus, kuris taip gyventų, ir gyvenimu užkrėstų kitus, kaip tai darė Meda. Ji parodė visam pasauliui ką reiškia mėgautis gyvenimu, be galo skaudu jos netekti. Kiekvienas prisiminimas apie ją suteikia motyvaciją judėti pirmyn, netaupyti gyvenimo. Ji buvo pirmas žmogus mano gyvenime, kuriam sakiau myliu, su visu savyje esančiu džiaugsmu. Daug liko nepasakyta ir taip liks amžiams.

Ji nuolatos man sakydavo, jog mes susitiksime kitame gyvenime. Galvojau, kad tai tik jos paikos svajų kalbos, tačiau nė negalėjau pagalvoti, jog ateis ta diena, kai ji pirma išeis į tą kitą gyvenimą, apie kurį tiek daug domėjosi ir tiek daug galvojo. Išeiti ji buvo pasiruošus kiekvieną sekundę. Gyvenkite! Gyvenkite taip kaip gyveno Meda Mačytė!

Klonio g. šturmo liudinininko žodžiai Medai:

Kai aš drebėjau, Ji stovėjo lyg uola. 
Kai iš manęs šaipėsi, Jai bijojo pažvelgti į akis. 
Kai mane išvedė, prie Jos bijojo prisiliesti. 
Karalienė Meda. Deivė Meda. 
Pati Gražiausioji Meda. 
Tegul išlieka Jos atminimas

Meda Mačytė Klonio gatvėje 2012.04.21:

Meda Mačytė kalba Vaikų Gynimo Dieną Kaune 2012.06.01:

Kovo 13 d., antradienį, 15 val. Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčioje (Krėvės pr. 95A). Kovo 14 d. 11 val. palydėjimas į Veliuonos bažnyčią. Bus užsakytas autobusas neturintiems kuo važiuoti.

Medos šeima laidotuvių dalyvių prašo nenešti vainikų, o geriau pasimelsti už Velionės atminimą. Taip pat yra galimybė paremti Medos šeimą per Haroldo Mačio sąsk. nr. LT307300010089577658, mokėjimo paskirtyje įrašant: parama laidotuvėms.