Daugiausia ir įvairiapusiškiausių Lietuvių kalbos dienos renginių − Kėdainių krašte

Valstybinė lietuvių kalbos komisija vasario 16–kovo 11 dienomis jau trečią kartą rengė Lietuvių kalbos dienas šalies įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Daugiausia renginių – daugiau kaip du šimtai – įvyko pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo  skyriaus vyriausiosios specialistės (kalbos tvarkytojos) Rūtos Švedienės, kuruojančios šiuos renginius, patys aktyviausi  buvo jaunieji  krašto gyventojai. Daugiausia švietimo įstaigos renginiais ir kita veikla prisidėjo prie Lietuvių kalbos dienų, kurių tikslas yra didinti valstybinės kalbos prestižą, stiprinti kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, prisiminti kalbą puoselėjusias asmenybes.

Rajono mokyklos dalyvavo įvairiuose respublikiniuose  konkursuose, beveik 300 savivaldybės  mokinių rašė Nacionalinį diktantą (suaugusiųjų savivaldybėje ir mokyklose −  daugiau nei  50). Taip pat mokyklose  vyko raštingiausio mokinio, gražiausios rašysenos, meninio skaitymo konkursai, ir, be abejo, dabar labai populiarūs proto mūšiai, viktorinos.

Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos auklėtiniai keliavo į Knygų mugę ir į A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejų. Akademijos gimnazija rengė literatūrinius skaitymus, skaitovų konkursą, viktorinas, gražiausio lietuviško žodžio rinkimus. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, be gausybės kitų įprastų renginių, rengė akciją – interaktyvią sieną „Linkėjimai Lietuvai“. Gimnazijos „Bitutės“ skyriaus vaikučiai skaitė lietuviškas pasakas ir patys jas kūrė, o Knygnešių dienos proga lankys kapines. Vien šios gimnazijos Pajieslio skyrius dalyvavo ir patys organizavo net šešis gimnazijos renginius, skirtus Lietuvių kalbos dienoms. Šėtos gimnazija, be kitų renginių, surengė protų mūšį „Iš gimtosios kalbos versmės“.

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre buvo suorganizuota suaugusiųjų konferencija „Kelyje į laisvę“,  tuoj surengti  susitikimai su kalbininke, žurnalo „Gimtoji kalba“ redaktore Rita Urnėžiūte, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore, rašytoja Aldona Ruseckaite, aktorius Algirdas Latėnas pristatys parengtą programą „Svietiškos giesmės Lietuvai. Antanas Strazdas, Paulius Širvys“.

Jaunieji kėdainiškiai ne tik dalyvavo respublikiniuose renginiuose, bet nepamiršo ir savojo krašto šviesulių. Buvo surengtos netradicinės pamokos, skirtos „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ (atspausdintai Kėdainiuose prieš 365 metus), net keli renginiai skirti kraštiečiui Tėvui Stanislovui.

Mažiausieji statė spektaklius: Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“ vaikučiai sukūrė spektakliuką „Argi lapė nemelavo“, susitiko su poete Zita Gaižauskaite, lopšelio-darželio „Aviliukas“ vaikai susitiko su Kauno lėlių teatro aktore Liucija Zorubaite.

Kėdainių profesinio rengimo centro bendruomenė – mokiniai, jų tėveliai, mokytojai, kiti darbuotojai – išrinko šimtą gražiausių lietuviškų žodžių, iš kurių padarė trispalvį vėrinį ir juo papuošė biblioteką, o paskui skaitė Maironio „Jaunąją Lietuvą“. „Pradėjome nuo Maironio todėl, kad jis mums ištarė Lietuvą. Poetas Tomas Venclova savo esė „Laimei Maironis“ teigia, kad būtent Maironis savąja poezija parengė tautą nepriklausomybei galbūt kur kas daugiau nei Jono Basanavičiaus ar Vinco Kudirkos darbai. Juk tik tada, kai tauta tampa dvasiškai, kultūriškai nepriklausoma, tampa pajėgi įtvirtinti savo politinį būvį. Mūsų sąmonėje Maironis yra įsitvirtinęs kaip eilėraščių apie tėvynę kūrėjas, o šį kartą manėme, kad yra tikslinga aktualizuoti būtent poemą „Jaunoji Lietuva“. Juk tai eilėmis, dainomis, giesmėmis perpintas pasakojimas apie tą Lietuvą, kuri nuo XIX a. pab. budo iš ilgo miego ir kėlėsi naujam gyvenimui. Poema „Jaunoji Lietuva“ atskleidžia Lietuvą kėlusių jaunų žmonių idealus, poziciją, laikyseną. Šiuo kūriniu mes atsigręžėme į  Lietuvos šimtmečio ištakas. Kiekvienas skaitėme taip, kaip mokame, bet, svarbiausia, labai nuoširdžiai. Renginį vainikavo bendra daina. Visi sustojome, susikabinome rankomis ir, matydami ekrane Merūną Vitulskį, dainuojantį Maironio „Lietuva brangi“, kuri buvo išrinkta šimtmečio daina, dainavome ir mes kartu. Tai  buvo  ypatingai jautrus momentas – ne vieno akyse suspindo ašaros“, − pasakojo centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Konstanblackaitė.

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje Lietuvių kalbos dienoms surengta prasmingų parodų: kraštiečio literatūros istoriko, senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojo Jurgio Lebedžio 105-osioms gimimo metinėms; kunigo, visuomenės veikėjo, rašytojo, literatūros tyrinėtojo, filosofo Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) 80-osioms mirties metinėms ir kitų.

Baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys vyks kovo 16 d. ir bus skirtas svarbiausio evangelikų reformatų leidinio „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“ 365-osioms metinėms bei vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai.

Šio renginio metu mero padėkomis bus apdovanoti aktyviausi ir originaliausi Kėdainių krašto Lietuvių kalbos dienų renginių organizatoriai.