Skaitmeninimo eksperto ir futurologo esto Valdeko Lauro (Valdek Laur) teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį trims prioritetinėms sritims. Tai – švietimas, aplinkosauga ir informacinių technologijų (IT) paslaugų, pirmiausia – 5G tinklų – plėtojimas.
„Nerimas, kad po 5 ar 10 metų tam tikrose darbo vietose žmones pakeis automatizuotos, robotizuotos programos, yra realus ir pagrįstas. Ir tai gali vykti net tose srityse, kur robotizacijos iš pirmo žvilgsnio nesitikima“, – ES investicijų renginyje „Kontaktų mugė“ įžvalgomis dalijosi V. Lauras.
Pasak V. Lauro, ateityje robotai galės priimti ir nacionalinio lygmens politinius sprendimus: „Jei sprendimai priimami remiantis tik duomenimis ir skaičiais, jie gali būti patikėti robotui“.
Vis tik ekspertas nemano, kad robotizacijos reikia išsigąsti. Jo teigimu, klaidinga manyti, jog įvairių darbų automatizacija atims iš žmonių darbo vietas. Anaiptol – jų atsiras daugiau nei bus prarasta, nes darbo vietos kursis specialistams ir tiems, kurių darbo artimiausius metus negalės pakeisti kompiuteris. Net ir šiandien, nepaisant aukšto nedarbo lygio visoje Europoje, išlieka didelis IT specialistų poreikis. Ši tendencija bus pastebima ir toliau.
Futurologas primena, kad raktu į robotizuotą, kompiuterių darbu grįstą darbo rinką, yra nuoseklus mokymasis visą gyvenimą.
„Privatus ir viešasis sektorius kiekvienoje valstybėje turėtų intensyviai skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Lengvai prieinamas pakartotinis lavinimasis ir nuolatinio švietimo galimybių kūrimas yra būtinybė. Aš sakyčiau dar drąsiau: verta įvesti „mokymosi valandas“ – kiekvieną dieną viena darbuotojo valanda bet kuriame darbe būtų skiriama mokymuisi, o ne darbui“, – sako V. Lauras.
Nuolatinis tobulėjimas, intensyvios edukacinės programos ne tik atneštų ilgalaikę ekonominę naudą, bet ir padėtų mažinti socialinę nelygybę. „Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi būti sėkminga ateityje“, – teigia futurologas.
Dar viena sritis, kuri yra neatsiejama pažangios šalies tobulėjimo terpė – aplinkosauga, tvarus energijos vartojimas ir išmanios energetikos technologijos.
„Viena svarbiausių aplinkosaugos problemų yra elektros energija. Išmanieji elektros tinklai leistų optimizuoti turimus išteklius ir minimizuoti išgaunamos energijos švaistymą. Todėl investicijos ir subsidijos šioms technologijoms yra būtinos“, – sako V. Lauras.
Futurologas pastebi, kad IT ir paslaugų skaitmenizavimas negali aplenkti viešojo sektoriaus. „Jau galime jausti, kad e-valdžia yra efektyvi mažinant biurokratiją ir korupciją, padeda taupyti laiką bei pinigus“, –Finansų ministerijos surengtoje „Kontaktų mugėje“ teigė ekspertas iš Estijos.
Jo teigimu, svarbiausios IT sritys, įgalinančios ketvirtąją revoliuciją, yra 5G tinklai, dirbtinis intelektas, autonominis transportas bei blokų grandinės (angl. blockchain) technologija. Lauras pastebi, kad kryptingi valdžios sprendimai, plėtojant prioritetines sritis, yra būtini, o pagrindinis dėmesys šiuo metu turėtų būti skiriamas infrastruktūros tobulinimui, pasitinkant artėjančią 5G revoliuciją.
Pasak ES investicijų renginyje dalyvavusio eksperto, 5G tinklai bus reikalingi savaeigėms transporto priemonėms (vienai pagrindinių netolimos ateities technologijų) ir pajėgtų įgalinti tam tikrų užduočių atlikimą nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, medicininės operacijos, kurioms reikia didžiausio tikslumo ir greičio, galėtų būti atliekamos nuotoliniu būdu naudojant robotus-chirurgus.
O ar ne baisu, kad robotai spręs net ir nacionaliniu mastu svarbius valstybės reikalus?
Užtenka žmogui suklysti sprendžiant, iš kokių duomenų robotas turi skaičiuoti sprendimus, o į kokius nereikia atsižvelgti, ir jau bus padaryta skaičiavimo paklaida ar net didžiulė klaida. O juk yra ir „minkštieji” duomenys. Pvz., robotas pagal turimus duomenis paskaičiavo, jog Š. Korėja neturi lėšų net ir ne itin naujos ginkluotės įsigyti. Ir čia netikėtai „bambt!”… Pasirodo, nežinojome, jog kažkuri iš „globėjų” atgabeno jai savo apynaujės naudotos ginkluotės dovanų…Arba, ta pati „globėja” atvežė jai išbandyti savo naujai sukurtą ginklą – kad pastaroji jį išbandytų… Kam bandyti pačiai, jei pagal šaltojo karo laikų sutartį tu jos net kurti negali, ne tik kad gaminti ir ginkluotis? Pasiseks – galvos, ką toliau daryti, o pasaulis galvos, jog chuliganė Korėja turi tokį ginklą. Nepasiseks – Š.Korėjos entuziastai liks kalti, o tu liksi niekuo dėta, sutarčių nepažeidusi…