Vaistai nuo skausmo bene populiariausi medikamentai mūsų vaistinėlėse, tačiau skaitydami jų informacinius lapelius žmonės neretai sudvejoja pamatę pavadinimus „steroidinis“, „nesteroidinis“ ar „homeopatinis“. Kyla klausimas, kuo šie vaistai skiriasi. Pasak vaistininkės Reginos Molotkovos, skirtumų yra ir žinoti, kaip ir kada vaistus nuo skausmo reikia vartoti, turėtų kiekvienas.
„Steroidai – veiksmingi vaistai nuo uždegimo, tačiau juos skirti reikia remiantis tuo, kokia liga sergama. Labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp gydymo steroidais naudos ir rizikos, kiekvienam pacientui į tai turi būti atsižvelgta individualiai. Šie vaistai dažniausiai yra receptiniai ir juos paskiria gydytojas“, – paaiškina vaistininkė.
Jos teigimu, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – tai ligoniams labiausiai žinoma receptinių ir nereceptinių vaistų grupė nuo skausmo. Šiai grupei priklauso tokie medikamentai kaip paracetamolis, aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, ketoprofenas ir kt.
„Homeopatiniai preparatai veikia homeopatinio gydymo principu – gydoma atskiesta medžiaga, sukeliančia panašius į ligos simptomus. Gana artima pasakymui „Kuo susirgai, tuo ir gydykis“. Taigi, homeopatiniuose vaistuose randamos itin nedidelės veikliosios medžiagos koncentracijos“, – sako farmacijos specialistė.
Kaip išsirinkti
R. Molotkova teigia, kad jeigu skausmas yra ūminis ir trumpalaikis, mažiau nei 1 savaitė, ir ligonis neturiu jokių reikšmingų sveikatai rizikos veiksnių, tuomet nėra didelio skirtumo, kurį nesteroidinį medikamentą pasirinkti. „Žmogus dažniausiai pasirenka tą vaistą, kurio kaina labiau prieinama. Reikėtų atsižvelgti į tai, kam skirtas vaistas – vaikui ar suaugusiajam, kokie ligonio rizikos veiksniai, ar jau yra buvusių virškinamojo trakto pažeidimų“, – pabrėžia vaistininkė.
Reikėtų nepamiršti, kaip teisingai vartoti vaistus, prisiminti gydytojo ar vaistininko patarimus bei perskaityti pakuotėje esantį informacinį lapelį. Taip išvengsite ne tik netinkamos vaisto dozės (per mažos ar per didelės), bet ir prisiminsite laiko intervalus, kokiais reikėtų vartoti vaistą bei jo sąveikas su maistu.
„Jeigu ligonio atvejis yra sudėtingas, išsiaiškinti ir ištirti jį turėtų gydytojas. Nustatęs diagnozę jis paskirs tinkamą bei efektyvų kompleksinį gydymą. Tokiu atveju pačiam pacientui nepatariame rinktis vaistų“, – teigia vaistininkė.
Vartokite atsakingai
Malšinant ne itin stiprų galvos, dantų ar menstruacijų skausmą, „Eurovaistinės” farmacininkė rekomenduoja rinktis vieną vaistinį preparatą nuo skausmo ir jį vartoti pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas. Renkantis keletą tos pačios nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupės preparatų, didėja sąveikų ir nepageidaujamo vaisto poveikio tikimybė. Taip pat galima ir perdozuoti minėtų vaistų.
„Esant galvos skausmui, galima rinktis ibuprofeno bei paracetamolio derinį. Kiek stipresnis už ibuprofeną yra diklofenakas, kurį visuomet reikėtų gerti valgio metu, kad jis nedirgintų skrandžio. Skausmo mažinimui efektyvus ir paracetamolio, kodeino bei kofeino derinys. Bet visus vaistus reikėtų rinktis atsakingai ir vartoti racionaliai bei mažiausiai galima trukme”, – sako vaistininkė.
Keletas dažniausiais pasitaikančių klaidų, vartojant vaistus nuo skausmo, yra neteisingas tinkamo vaisto vartojimas (per maža ar per didelė dozė, netinkami laiko intervalai), neteisingai pasirinktas vaistas, vaisto vartojimas prieš valgį (reikėtų prisiminti, kad dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo vartojami valgio metu arba po valgio) ir nereikalingas vaistų vartojimas.
Neperlenkti lazdos
Nuolat vartojant dideles ar per dideles nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dozes ilgainiui reikia vis didesnės to paties vaisto dozės. „Kuo didesnė dozė, tuo sunkiau pasiekti vaisto terapinį poveikį. Jei medikamentas vartojamas ilgą laiką ir nuolat didelėmis dozėmis, iškyla nepageidaujamo poveikio rizika”,- perspėja farmacijos specialistė.
Dažniausias nepageidaujamas šios grupės vaistų poveikis yra virškinamojo trakto pažeidimų ir opų rizika. „Dažnas šalutinis poveikis nesunkus ir greit pareinantis galvos svaigimas, zvimbimas ausyse, skysčių susilaikymas ir edema, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas arba diegliai, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, egzantema”,- detalizuoja R. Molotkova.
Tačiau, pasak farmacininkės, nedažnas šalutinis poveikis yra kur kas rimtesnis. Jis sukelia nemigą, dirglumą, hipertenziją, širdies nepakankamumą, astmos priepuolį, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opą, kraujavimą iš virškinimo trakto, vėmimą arba tuštinimąsi krauju, žarnų uždegiminę ligą, burnos gleivinės uždegimą ar kepenų funkcinių rodiklių pablogėjimą.
Padėkite sau
Pajutus skausmą, farmacijos specialistė, siūlo išbandyti ir natūralias veiksmingas priemones. „Pailsėkite, gerkite daug skysčių, vartokite skausmą mažinančius maisto papildus su B grupės vitaminais. Taip pat išbandykite akupunktūrą, masažus, meditaciją ar jogą, o jeigu skausmas nepraeina per keletą valandų – tuomet išgerti vaisto tabletę”, – pataria R. Molotkova.
Jei kenčiate nuo migrenos, venkite žinomų dirgiklių. Pajutę nugaros skausmą, stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs. Efektyviai gali padėti fizioterapija ar pilates treniruotės. Raumenis gali atpalaiduoti magnio papildai. Išvengti skausmo padeda kasdieniai ir fiziniai pratimai, be to, įsitikinkite, kad sėdite tinkamoje kėdėje ir jūsų kompiuteris yra akių lygyje.
