
Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.
LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siektorezultato greičiausiai neatneš, maža to, pareikalaus nemažų mokesčių mokėtojų pinigų. VDU, nežiūrint planuojamo susijungimo, man visuomet išliks humanitarinių–socialinių mokslų centru. Tikiuosi, kolegos sugebės išsaugoti šį savo išskirtinumą ir savitą kultūrą ir po integracijos. Kitaip Kauno aukštojo mokslo žemėlapis atrodys neišbaigtas.
Kita vertus, gerai, kad šis pernelyg užsitęsęs ir visus išvarginęs bei dėmesį nuo esminių universitetų pertvarkos tikslų (mokslo ir studijų kokybės, tarptautinio konkurencingumo stiprinimo) nukreipęs etapas baigėsi. Reikia judėti toliau. Labai tikiuosi, kad kitus po Seimo sprendimų seksiančius pertvarkos žingsnius lydės skaidrumas, aiški logika, bendrojo intereso matymas, kad nebus pamirštas įsipareigojimas stiprinti lyderiaujančius universitetus.
Seimo valioje ir kolegų apsisprendime – trys universitetai Kaune. Jį gerbdamas, Kauno technologijos universitetas (KTU) prisiima atsakomybę bei lyderystę telkti fizinius ir technologijos mokslus, stiprinti verslo mokyklą. Tai – mūsų stiprybė, kurią patvirtina mokslo ir studijų rezultatai. Fizinių ir technologijos mokslų srityse KTU mokslo publikacijos su citavimo rodikliu (WoS) 2000–2018 m. sudaro 73 proc. visų Kauno universitetų publikacijų skaičiaus. Šiose srityse Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslo projektų ir aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų apimtys yra daugiau nei 4 kartus didesnės už kitų regiono universitetų kartu sudėjus. Kauno regione fizinių mokslų srityje užimame 87 proc. studentų rinkos, technologijos mokslų srityje – 76 proc..Vykdome 12 Horizontas 2020 projektų ir koordinuojame du Europos Sąjungos H2020 ekscelencijos centrų projektus.
Fizinių ir technologijos mokslų sinergija su socialiniais ir humanitariniais mokslais mums yra labai svarbi, nes tikime, kad esminės inovacijos gimsta skirtingų mokslų sandūroje. Visos studijų programos, kurias vykdome socialinių, humanitarinių mokslų ir menų srityse turi ir turės technologinių mokslų „įskiepį“.
Nelaukdami, kuo pasibaigs aukštojo mokslo pertvarkos procesas, galvokime apie ilgalaikę perspektyvą – apie ateitį, o ne apie momentinius sprendimus. Juk būtent tikėdami Lietuvos ateitimi, čia investuoja tarptautiniai pramonės ir verslo gigantai, kuriasi stiprios Lietuviško kapitalo įmonės. Beje, tarptautinių bendrovių tikėjimas mūsų šalimi išmatuojamas skaičiais: planuojamos investicijos į Kauno regioną siekia beveik 300 mln. eurų, bus sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų.
Mūsų pareiga, drauge su kitomis aukštosiomis mokyklomis, ne tik deramai pristatyti Kauno regiono ir Lietuvos privalumus didiesiems užsienio ir Lietuvos investuotojams, bet ir pasiūlyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Specialistus, kurie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir kalba užsienio kalbomis, mąsto sistemiškai, geba spręsti kompleksines problemas, yra kūrybiški. Specialistų spektras, kurio reikia didžiosioms įmonėms – tikrai platus, todėl neišvengiamai mums visiems teks dirbti glaudžiai surėmus pečius.
Kauną investuotojai renkasi tiek dėl puikios infrastruktūros, tiek dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, aukšto lygio mokslo ir tyrimų bazės. Reaguojame į rinkos poreikius – istoriškai esame tas universitetas, kuris Lietuvoje su verslu ir pramone dirba labai glaudžiai tiek rengdami aukštos kvalifikacijos inžinierius, tiek vykdydami užsakomuosius mokslinius tyrimus. Nuosekliai stipriname bendradarbiavimo su verslu ir pramone kompetencijas, aktyviai dalyvaujame susitikimuose su investuotojais dar konfidencialumo stadijoje. Beveik visais atvejais esame pagrindinis Kauno universitetas, pristatomas globalių bendrovių atstovams. Savo jėgomis pasitikime – esame reikalingi ne tik Kauno regionui, bet ir visos valstybės aukštos pridėtinės ekonomikos vystymui.
Todėl nenoriu kalbėti apie besidubliuojančias studijų programas, išbarstytą mokslinį potencialą ir skirtingą akademinę kultūrą. Aukštųjų mokyklų bendras darbas, pagrįstas šalies interesais, žvelgiant į ateitį, yra tai, ko turime siekti.
Aukštos kokybės mokslo tyrimai ir studijos, profesionalai ir specialistai, dėl kurių konkuruoja tarptautinės įmonės, jų veikla Lietuvoje, patraukli tiek, kad gali stabdyti protų nutekėjimą, ir yra tai, kuo turime rūpintis.
Neturėtume priimti sprendimų tik galvojant apie išlikimą, visos pertvarkos turi būti orientuotos į iškilimą. Ne vienos kurios nors aukštosios mokyklos, o Lietuvos, kuri egzistuoja pasaulio įtakingųjų žemėlapiuose.
Autorė yra Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė, docentė
Taigi Kaunui ir užtektų vieno gero universiteto – kokiu ir yra KTU. Galima būtų dar prisijungti Stulginskio universitetą, o “Sveikata” susijungtų su “Sportu” ir Kaunui to pakaktų. Kas dėl to, kad VDU pasiglemžti LEU, tai derėtų dar galvoti. Manau, kad juos dar būtų tikslinga palikti metams kitiems nejudintus, ypač abejonių kelia LEU draskymas Vilniuje bei apskritai paties Kauno tinkamumas būti pagrindine pedagogų rengimo kalve šalyje. Akivaizdu, kad pedagogų rengimui Šiauliai yra visais atžvilgiais tinkamesni. Taigi pedagogų rengimu derėtų Vilniui dalintis su Šiauliais. Arba, jeigu jau VDU ir LEU jungti, tai tik VDU prie LEU su studijavimu Vilniuje.
🙂 🙂 🙂 vėl tau Kaunas užkliuvo………………………
Tai, kad gerb. Jurgita Šiugždinienė supranta, jog esminės inovacijos gimsta skirtingų mokslų sandūroje, rodo, kad ši moteris veda mokslą teisingu keliu. Sėkmės, tad, jai ir būsimam atsinaujinusiam universitetui linkiu.
Gerb.Rektore J.Šiugždiniene,o kokia buvo Jūsų moralinė,politinė laikysena buvusio KTU Rektoriaus veiklos atžvilgiu? Kenksminga ir nepageidaujama Lietuvos mokslo,švietimo ir kultūros vystimosi kryptis,manau, yra ta,kad aukštosios mokyklos pertekliniai suliberalėjo,o tai silpnina lietuvių mokslo kalbos reikšmę,perdėtai atsiveriama kultūrinėms svetimybėms lietuvių kultūros sąskaita,sudaro sąlygas protų emigracijai ir anglomanijai,neskiepijamas pilietiškumas patriotizmo pagrindu. O dėl minėtų aukštųjų mokyklų sujungimo tikslingumo be reikalo perdaug verkšlenama,deja.
Iš esmės teisingos pastabos. Beje, ta “anglomanija” jau pasiekė absurdo lygį: pavyzdžiui, negana to, kad Lietuvoje leidžiamas mokslinis žurnalas priima tik angliškus straipsnius (čia dar galima bandyti teisintis “tarptautiškumu”) – bet kai lietuvis autorius lietuviui redaktoriui laišką rašo angliškai (“Dear Editor-in-chief”), tai išvis…
O tos niekad nepasibaigiančios reformos jau tiek “numodernizavo” ir “nuliberalizavo” ne tik aukštąjį mokslą, bet ir švietimą, kad jau reikia ne restauracijos, bet reanimacijos.
P.S. Vilniaus Forumas siūlo knygą kaip tik apie tai: http://www.vilniausforumas.lt/2017/12/knyga-nepriklausomos-lietuvos-aukstojo.html
Sakyčiau, kad yra atvirkščiai – dalykiškai ir viešai apie VDU ir LEU sujungimo tikslingumą kalbėta nepakankamai. Jau vien VDU atkūrimas Kaune, kai Vilniaus okupacija jau buvo praeitis, kai Vilnius tarptautiniu mastu buvo pripažintas ir laikomas Lietuvos valstybės sostine, yra abejotinas žingsnis. Tuo tarsi siekta atkurti Lenkijos okupacijos sukurtą padėtį Lietuvoje, Kauno turėtą sostinės vaidmenį joje. Kelia abejonių ir pats universiteto pasivadinimas Vytauto vardu. Taip, Vytautas kaip karvedys – šaunus lietuvis, tačiau iš esmės tai jis buvo Jogailos valdomos Lenkijos karalystės, prie kurios buvo prišlieta ir Vytautui tik iki mirties suteikta teisė valdyti Lietuvą lyg kokią Lenkijos karalystės provinciją, tarnas. Taigi neatmestina, kad pasivadinant Vytauto vardu gali būti išreikšta ta sena tarnystės Lenkijai idėja. Tai, ar gali tikti taip pasivadinusiame universitete rengti Lietuvos patriotus – pedagogus. Tai yra ne kokie atseit „verkšlenimai“ universitetų sujungimo klausimu, o vienas iš esminių aspektų. Be to, pedagogai Lietuvai priklausančiame Vilniuje yra rengiami jau apie 70 metų, yra sukurta tam skirta materialinė bazė, moksliniai kadrai. Taigi visi dalykai kalba už tai, kad VDU būtų prijungtas prie LEU ir sujungtas universitetas veiktų Vilniuje. Tad devynis kartus matuokime, o dešimtą kirpkime…