Sekmadienis, 18 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Kam priklauso Lietuva? Dviejų šūkių aptarimas iš šalies

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018-01-04 10:00:13
47
Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Eugenijus Petrovas (1936-2023), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė (1948-2018), Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Eugenijus Petrovas (1936-2023), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė (1948-2018), Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.
Signatarai Romualdas Ozolas (1939-2015), Algirdas Patackas (1944-2015), Kazimieras Uoka (1951-2016), Leonas Milčius, Vidmantė Jasukaitytė, Vidmantas Povilionis Kovo 11-osios eitynėse Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Sulaukėme naujų metų. Laukia tradicinės vasario 16-osios ir kovo 11-osios eitynės. Greičiausiai jose vėl skambės šūkiai „Lietuva – lietuviams“, „Nei Rytams, nei Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“. Įkandin vėl sulauksime Dovydo Kaco, Efraimo Zurofo, o taip pat – lietuvių kilmės liberalų ir marksistų smerkimo šiems šūkiams, kaip ir Lietuvos istoriniams didvyriams plakatuose.

„Lietuva – lietuviams“ – senas šūkis, žinomas dar iš Vinco Kudirkos įkurto laikraščio „Varpas“: 1902 m. jį paskelbė Lietuvių demokratų partija, tiek tautininkų, tiek liaudininkų pirmtakė. Jis čia pat ir paaiškintas: tai reiškė lietuvių politinę savivaldą, kultūrinę savastį ir savarankiškumą.

Šiais laikais šis šūkis interpretuojamas įvairiai: nuo „Lietuva – tik lietuviams“ iki „Lietuva – pirmiausiai lietuviams“. Pirmasis atvejis reikštų, kad kitataučius Lietuvos piliečius siūloma brukti lauk, o gal net ir blogiau. Antrasis atvejis reikštų, kad lietuvių tauta sudaro Lietuvos valstybės pagrindą, o kitataučiai piliečiai – lietuvių tautos bendražygiai bendrame Lietuvos kūrybos darbe. Taip teigė lietuvių tautininkų ideologas, prezidentas Antanas Smetona.

2009-aisiais pradėjus legalių Nepriklausomybės dienos eisenų tradiciją šis šūkis aiškintas trimis principais: laisva Lietuva – nuo kitų valstybių ar viršvalstybinių struktūrų valdžios, lietuviška Lietuva, kurios pagrindas – lietuvių tauta, pagaliau – demokratiška Lietuva, kurioje lietuviai su kitais bendrapiliečiais būtų aukščiausia valstybės valdžia. Deja, šie principai liko atskirų žygeivių nuomone, be rimtesnės organizuotos deklaracijos. Tai leido šį šūkį ir toliau aiškinti įvairiausiomis prasmėmis, įskaitant pačias vulgariausias.

Dalinis sprendimas galėjo būti šio šūkio papildymas kitu: „Lietuva – Lietuvos vaikams“. Ne pakeitimas, o būtent papildymas. Jis leistų suprasti, kad Lietuva pirmiausiai skirta lietuviams, bet po to – visoms istoriškai susiklosčiusioms tautinėms bendrijoms. Bet šio antrojo šūkio skandavimas su žodžiais „Nei Rytams, nei Vakarams“ vėl sukelia įvairių interpretacijų.

Šis šūkis būtų teisingas, jeigu jis būtų interpretuojamas per Lietuvos savitumą ir savarankiškumą tiek Rytų, tiek Vakarų valstybių, o taip pat – viršvalstybinių struktūrų atžvilgiais. Griežtai skiriant viršvalstybines struktūras nuo tarpvalstybinių, kuriose Lietuva išlaiko valstybingumą. Bet šis šūkis gali būti klaidingas, interpretuojant jį per geopolitinę, ūkinę, kultūrinę ar karinę izoliaciją.

Lietuva istoriškai yra Vakarų pasaulio dalis. Tai liudija Vakarų krikščionybės – katalikybės ir protestantizmo – tradicijos, gotikinė, renesansinė ir barokinė architektūra, demokratijos raida, pagarba asmeniui ir diskusinė-pliuralistinė kultūra. Deja, daugelis šių tradicijų Vakaruose patiria krizę ir būtent rytinė Vakarų pasaulio dalis – į rytus nuo Oderio – lieka sveikiausia jų dalimi. Višegrado šalys ir Baltokarpatija – senoji Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – šiandien yra paskutinė Vakarų civilizacijos viltis.

Jei kultūriškai mes esame Vakarų viltis, tai geopolitiniu, kariniu ir ūkiniu požiūriu mūsų viltis – Vakarų stiprybė ir vienybė. Pirmiausiai tai – aktyvi narystė NATO ir glaudesni ryšiai su JAV. Dėl Europos Sąjungos – keblesnis klausimas. Daugeliui tautiškai mąstančių žmonių ši Sąjunga pagrįstai siejasi su kosmopolitizmu, tautinio valstybingumo naikinimu, vulgariu materializmu, genderizmu ir masine imigracija iš trečiųjų šalių, griaunančia Europą Europoje.

Vis dėlto Europos Sąjunga, grįžusi prie klasikinių moralinių vertybių, tautiškumo ir tautinio valstybingumo, suverenių šalių draugija, telkianti jų senbuves tautas, būtų puikus projektas. Atsisakius laisvo darbo jėgos judėjimo ir palikus laisvą prekių, pinigų ir paslaugų judėjimą, ši Sąjunga toliau stiprintų bendrą šalių ūkį be grėsmės išsivažinėti ir nutautėti. Suprantama, kad sunku pakreipti įsivažiavusį traukinį atgal, peržiūrint pamatinius principus, bet panašiai mąstančių politikų jau gausėja ir vakarinėje Sąjungos dalyje, gi rytinėje tokie jau ima vyrauti.

Net jei tektų rinktis tarp lietuviškos Lietuvos ir pasilikimo Europos Sąjungoje, istoriškai ir geopolitiškai mes liktume Vakarų dalimi, kaip liko Jungtinė Karalystė po Breksito. Vargu, ar ten daug kam šautų į galvą abejoti savo šalies vakarietiškumu. Taigi, šia prasme šūkis „Nei Rytams, nei Vakarams“ skambėtų keistokai.

Visai kas kita – šūkiai „Lietuva – lietuviams“ ir „Lietuva – Lietuvos vaikams“. Jie puikiai vienas kitą papildo ir atsveria. O kad jų praktinė reikšmė dar labiau paaiškėtų, būtų šaunu, jei su lietuvių patriotais pražygiuotų istorinių Lietuvos tautinių bendrijų atstovai. Nežinia, ar dabartiniai eitynių organizatoriai su tuo sutiks, tokiu atveju visada galima rengti kitas – platesnes – eitynes. Bet, regis, turėtų sutikti. Juk tai būtų į naudą ir pačioms eitynėms, ir visam tautiniam judėjimui. Nebeliktų, prie ko kabinėtis, o jei kas mėgintų, visiems būtų aiškus tokių priekabių kvailumas.

Taigi, dar kartą: Lietuva – lietuviams! Ir kitiems Lietuvos vaikams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  2. M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė?
  3. M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo
  4. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  5. M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
  6. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  7. M. Kundrotas. Permainingi vatos keliai
  8. M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui?
  9. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  10. M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje
  11. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  13. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  14. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  15. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 47

    1. Giedrius says:
      7 metai ago

      …geriau juk būtum negaišinęs ir nerašęs TIEK (su šia ir prie šios Tiesos), kaip lietuvis Mariau
      juk:

      dab. a t s i l i e p i m u o s e (kažkodėl taip …nuo-ŽMI-ai Alke “užlaikomais …NAUJI KOMENTARAI” ??!! )
      ***
      *** aha apie
      „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja juridinių asmenų pavadinimus rašyti lietuviškai
      jurgis apie
      A. Lapinskas. Kaip vienas žmogus įveikė Lietuvos banką
      Ponaiti Bartninkai, apie
      P. Stonis. Okupantai „Kalnelio“ negriautų
      kaunietė apie
      „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja juridinių asmenų pavadinimus rašyti lietuviškai
      Diedas apie
      R. Liutkutė. Turime išsirinkti tokius, kuriems ateityje galėtume statyti paminklus, įrengti atminimo lentas
      Kemblys apie
      J. Pabrėža: Nedaug trūko, kad žemaičių kalba būtų tapusi lietuvių bendrine kalba
      komentaras apie
      Penki visuomenės atstovai stebės 2018 m. karo prievolininkų sąrašų sudarymą
      Tvankstas apie ***

      -svarbi vien raiški ir UŽ LIETUVĄ k o v i n g a žinia (dabar ap-Tariama)

      “Lietuvos bankas… nekontroliavo tokios AB banko „Snoras“ pateikiamos informacijos, savalaikiai NESIĖMĖ REIKIAMŲ PRIEMONIŲ, NESIŪLĖ REIKIAMŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMŲ tam, kad užtikrintų vertybinių popierių, leidžiamų komercinių bankų, tarp jų ir AB banko „Snoras“ platinimo kontrolę. Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: bendru sutarimu“.
      Beje, po draudžiamojo įvykio – „Snoro“ bankroto Lietuvos bankas galėjo ir be Seimo pagalbos inicijuoti atsiskaitymus su obligacijų turėtojais pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, kur tarp kitko pažymėta, kad įsipareigojimų investuotojams (t.y. obligacijų turėtojams) draudimo suma negali būti didesnė kaip 22 000 eurų. Deja to neįvyko.
      Po K. Ramono bylos precedento, reikia tikėtis, kad Lietuvos bankas imsis priemonių savo prestižui…”

      Tai kodėl Mariau, užuot padėjęs LIETUVOS BANKĄ, Prezidentūrą, Lietuvos konstituciją ir … Neries krantinės
      aplinką atstatyt-sutvarkyt… tauzojiesi s a v a m le-malonumui (netgi ne tauza pavardyt “pasisitorojau” patį, o… )
      Žinom – Lietuva mums, ji MŪSŲ; gimta, vienintelė, – išlikusi po 1795 m. perplėšymų žiaudrumos, – ji nepakartojama

      todėl užmetinėjimai ir ant Vasario 16-osios, ir Kovo 11-osios
      “…cinės vasario 16-osios ir kovo 11-osios eit…” (paties “raidynikynas’ ?!)
      kiek keistai SU-PONUOJA įspūdį, kad esi už tą Lietuvos Banko vadovybę, už tą Lietuvos ir Vilniaus miesto vadovybę, kuri niekina (net po LR KT nutarimo 2014-01-24) visą mūsų pilnavertę Valstybės Konstitucijos apimtį, sulyg tapačiai niekingai “įvamzdinta” UNESCO saugoma Vilniaus senamiesčio aplinkos paribinių krantų dalim
      (pažvelk nuo Valdovo Mindaugo paminklo, ties Didžiojo mūsų Imperatoriaus Vytenio valia supiltu piliakalniu, net nuo ten Į R E N G T O S Valdovo Gedimino pilies regima “TAI”).

      Pažvelk brangus tautieti (ir pilieti TOS pilies aplinkos) Mariau, ne vien akim, plunksna ar raidynikyno mostu,
      o Š I R D I M.

      Su besiartinančiu Lietuvos Valstybingumo atkūrimo iš pragarmių TŪKSTANTMEČIU – 2918 m. Vasario 16-ąja!
      Jo pirmąją dešimtinę garbingai pasiTikim. Apvalę bent švenčiausiųjų pasaulyje Panerio kalvų a p l i n k o s krantą

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        7 metai ago

        Beje, pati pastanga:

        “Bet šis šūkis gali būti klaidingas…
        apie
        “interpretuojant … izoliaciją”

        vėlgi pagirtina būti galėjusi, jei… atrastum iš nuosavybinės pasąmonės gimtą, savą bei tinkamai skambantį …lietuvių Valstybinės kalbos a t i t i k m e n į . Ieškok; gali juk. Tiki ir rasi, atgysi.

        O dab visgi ir Pačiaim, ir kitiems (kalbą retsyk, nuolat ar iš pragarmių…”primiršusiems” dėl 1386 m.!) LKZ
        p a l i k i m a s

        …aptauzyti
        bobtauza
        ištauzerioti
        ištauzinti1
        ištauzyti1
        ištauzyti1
        nėktauza
        nėktauzis
        niektauza
        niektauzis
        patauzijimas
        patauzyti1
        plepetauza
        pleptauzis
        plikatauzė
        pliktauzė
        pratauzyti1
        pritauzinti1
        pritauzinti2
        pritauzyti1
        subintauza
        sutauzinti2
        sutauzyti1
        tauzalas
        tauzalioti
        tauzaroti
        tauzatyla
        tauzeklis
        tauzelninkas
        tauzerioti
        tauzė
        tauzėti
        tauzgalius
        tauzgynės
        tauzijimas
        tauzyla
        tauzylos
        tauzinėti
        tauzinimas
        tauzinti1
        tauzinti2
        tauzyti1
        tauzyti2
        tauzytojas
        tauzius
        tauzūnas

        Ar pagebam regėt, kaip mūsų k i e k v i e n a s išlikusios Žemėje seniausios kalbos žodis (net tiek sėkmingai visų mūsų dėka į Lietuvių Kalbos Žodyną suguldytas 🙂 ) savimi neša tarsi po plakatą,
        – tokį kaip A. Sartanavičiaus nuotr. čia regim.

        Kiekvienas žodis, kiekvienam jau išėjusiam, kiekvienam dar ateisiančiam į būsimas devynias 2918 m.
        Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo dešimtines, – vis po šimtą, po šimtą, po tūkstančius metų ir…
        dešimtis tūkstančių MŪSŲ ŽODŽIŲ kiekvienu, Tautos gyvybės! Žodžiu, g y v u o k i m.

        Atsakyti
      • Tas says:
        7 metai ago

        Kas cia per raizgaline ir maisaline?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          7 metai ago

          Taip jau jis rašo – nei velnias, nei gegutė.
          Ir kažin ar jis pats galėtų pasakyti ką parašė? 🙂

          Atsakyti
    2. Rimgaudas says:
      7 metai ago

      Manyčiau, kad M. Kundtoto pamąstymai yra logiški, savalaikiai ir, svarbiausia, baigiasi priimtinu man šūkiu: Lietuva – lietuviams! Ir kitiems Lietuvos vaikams!
      Pritariu.

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        7 metai ago

        Savaime taip; jokio ginčo 🙂
        Visi už Lietuvą!
        Visur ir visaip
        (bet kaip pasiruošt bent Vasario 16-ąjai)
        kai… ta vasariu, šiaip, šiokiu, per “klaidą”
        ar išties pražiopsą skandinama Mariaus
        “‘legalių … tradiciją … principais: (pagal jį, jo Žodžiais) ***laisva Lietuva – nuo…”
        laisve “nuo lietuviškų žodžių” drėbt (net gerą, visų geriausią šūkio aprašą) svetimžodystine
        lavina-nuogriuva, žodžiu, jei kantrumos čia dar kas beturį, įdėmiau pažvelgt ir…
        tiesiog pakviest pakviestų bent Didijį, didžiosios Gėdos v a m z d į raut,
        o tad jau EITYNĖS
        (mat kol vamzdis ant mūsų,
        tai viskuo viskas vien “vamzdynės”).
        Taigi tokia tiesa – ar ne per šią “vamzdynę” net Mariui (su Alku beje 🙁 ) Vasario 16-oji,
        visa šimtmečio šviesa “vamzdiniu šešėliu” įblėsinta į… vasario 16 (paeilinę dieną)?

        Atsakyti
    3. tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Na, ir pripaistė: žinoma, kad Lietuva – TIK lietuviams!
      Nejau maskoliams ar žydomasonams, ar kt panašiems?
      Kas kita – kas yra lietuviai?
      Lietuvis – tai komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys.
      Tai reiškia, kad joje balsą turi ne kokie nors iš biesas žino kur atsibastę asilo kepurės, o tik tie, kurie susiejo savo likimą su Lietuva.
      Jokių kitų tautų, išskyrus lietuvius, Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo, nes čia nėra kitų tautų žemių (ko kundrotai niekaip įsisavinti nesugeba, nes, matyt, ne Lietuvai tarnauja).
      O su svečiais būkime kaip su svečiais ir jie turi būti kaip svečiai.

      Atsakyti
    4. aha says:
      7 metai ago

      Nei rytams, nei vakarams, Lietuva – lietuviams. Na ir kas čia neaišku?

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        7 metai ago

        Visiškai aišku.

        Atsakyti
        • jurgis says:
          7 metai ago

          ne visai, teisingiau “Lietuva – ne atėjūnams”.

          Atsakyti
          • Aha says:
            7 metai ago

            Labai painu, kas tas “ne atejunas”…

            Atsakyti
            • tikras lietuvis says:
              7 metai ago

              “Painumų” yra ir daugiau: štai kaip valstybinė šventė yra numatytos įstatymu katalikų kalėdos (Gruodžio 25-26 d.) – kryžiuočių šventė.
              Kuriam galui mums tai?
              Tuo labiau, kad tai diskriminuoja kitatikius: https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2018/01/08/news/lietuvos-staciatikiu-diskriminacija-per-savo-kaledas-neturi-laisvadienio-4154835/
              Kodėl negalėtų būti valstybinė šventė Žiemos saulėgrįža – (gruodžio 22 arba gruodžio 21 dieną), o šventė, kurią visi lietuviai visais laikais mini, – Kūčios? O po to Naujieji Metai?.

            • Giedrius says:
              7 metai ago

              Taigi, dėl Naujųjų Metų.
              Kada pradėsime vėl, ir nuo kurios dienos, gerbiamieji,
              kaip buvę v i s u o m e t, – švęst tuos savo Naujuosius
              (ne kryžnešių ar kitų naujatikių “permestus-įmestus”
              silvestr’ ar kt. lunadieniais). Štai kur geras klausimas.
              Rasti pamestus (ar n u s l e p i a m u s) Naujuosius.

    5. Tvankstas says:
      7 metai ago

      Kaip ‘Izraelis yra žydams’, taip ir ‘Lietuva – lietuviams’.
      Kaip Izraelyje gyvena kitų tautų žmonės, taip ir Lietuvoje gyvena kitų tautų žmonės, nors valstybė yra titulinės tautos valstybė.

      Atsakyti
    6. Žemyna says:
      7 metai ago

      Daugiau, negu paprasta: Lietuva – Lietuvai lojaliems, gerbiantiems jos Konstituciją ir jos įstatymus. Kaip ir visose Vakarų šalyse yra: nori būti pilietis, gerbk šios šalies kamieninę tautą, tvarką, principus, tikslus ir jos piliečius. Jei tau čia niekas netinka, tai ką čia ligi šiol darai?

      Atsakyti
    7. Ei says:
      7 metai ago

      Kundrotas vėl kitataučiais susirūpino, kas čia per tarno liga kažkokia? Įdomu, ką tokius jis ten užsimanė pakviesti? Ar tik ne iš tų pačių, kurie ir taip nekviesti ateina?

      Atsakyti
    8. Skalvis says:
      7 metai ago

      UAB Lietuva priklauso karo maro mafijai. Per rinkimus išstato tai tas pačias, tai naujas marionetes, bet Valdžia nesikeičia. Kokia to ar kito šūkavimo prasmė ? Kam to reikia ?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 metai ago

        Nenusišnekėk – prasmė yra: nes Lietuvą nuolat presinguoja visokie vidaus ir užsienio priešai.

        Atsakyti
    9. VILNIETIS says:
      7 metai ago

      Viskas gerai, Mariau, tačiau perversmo keliu valdžią užgrobusio diktatoriaus Smetonos tikrai eisenos plakatuose nereikia.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 metai ago

        Na, jis buvo ne tik diktatorius, ne tik dukart Lietuvą pametęs likimo valiai, bet ir vienas valstybės kūrėjų.

        Atsakyti
        • Kažin says:
          7 metai ago

          Gal tiksliau – “buvo vienas iš valstybės kūrėjų” širdyje vasalavusių Lenkijai, valstybės su išplėšta širdimi kūrėjų…

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Na jau na jau – kokią tą širdį ir kas Lietuvai išplėšė? 🙂

            Atsakyti
    10. Žemyna says:
      7 metai ago

      Ar atkreipėte dėmesį į nuotrauką?
      Kas iš dar gyvų signatarų kovoje prieš lietuviškumo pėdsakų menkinimą bei naikinimą Lietuvoje užims jau išėjusių vietą – lygiaverčiai, turėdami tiek pat žinių apie tautą, jos kalbą ir istoriją, turėdami tokį pat stuburą? Kas išėjusius pavaduos?

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        7 metai ago

        Gerb. Žemyna, apsidairykite, pažiūrėkite į straipsnių autorių pavardes, jų nuotraukas, jų jaunas amžius netrukdo giliai mąstyti ir tai raštu perteikti žmonėms. Štai jaunimas ir pakeis išeinantį senimą, tiesa, jaunas žmogus be prierašo ‘signataras’, bet ar tai menkina jo minčių ir siekių galią – ne, todėl vyksta kasdienė gyvenimo tėkmė – jaunimas keičia senimą – pagal visų laikų dėsningumus.
        Atvirai pasakysiu, jei kokiais 2005-2010 m. tikrai buvau sukrėstas – kur mūsų jaunos patriotiškos protingos galvos, tai 2018 m. esu labai pamalonintas – tik spėk skaityti, ir kiekviena galva stebina giliomis įžvalgomis, kas maloniausia – tai tame būryje esančios malonios padorios merginos, įnešančios dar didesnio pasitikėjimo ateities šviesuomene.

        Atsakyti
      • Giedrius says:
        7 metai ago

        Žinoma taip. Svarbi kiekviena detalė (nuo žodžio dėti);
        todėl per įdėtą nuotrauką ir įrašas:
        “Ar pagebam regėt, kaip mūsų k i e k v i e n a s išlikusios Žemėje
        seniausios kalbos žodis savimi neša tarsi po plakatą, –
        tokį kaip A. Sartanavičiaus nuotr. čia regim.”

        O pakeis mus, – kai jau nei vieno net čia vargstančio su
        mygtukynais (“klaviatŪromis”) nebeliks, – net prūsų visų
        su lietuviais ir kitų pirmapradžių kalbų kūrėjų Tautų atstovai
        …ir jau gimę, ir dar gimsiantys. Juk tiek naujakalbių Tautų per
        mus augusios, per Žodžius… pvz. valkiojasi, velka ir vilkt net
        kosmose (Walk in Space) geba; karo, kybo, rieda …ar su
        karučiais ( Car Stuck in Mud- Off Road! 🙂 ) per brydę,
        ar tiesiog brenda (kai tai neišvengiama, kai nėra jokio
        tilto tai tampa “an exam question: brigde” sunkiau iškvosti).
        🙂
        Žmonės, daiktai, aplinka, pati gamta kinta – sunyksta-atgimsta,
        o Žodis (iš)lieka…

        Atsakyti
        • Giedrius says:
          7 metai ago

          štai geras tų žodžių gimties p a d a r i n i o pvz.
          (gal tai 15000-20000 metų senumo, bet geras…
          lyginant aišku ir per esamą, bei jau būsimą vėl laiką:
          B R I D U S ):
          https://www.youtube.com/watch?v=e5e27ADaMxk
          http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1345

          Atsakyti
          • Giedrius says:
            7 metai ago

            oj, ateitis (su visais būsimais karučiais 🙂 ) “nusprūdo”…
            http://www.dvorak.org/blog/2015/01/06/toyota-bets-big-on-hydrogen-fuel-cars-hydrogen-vs-electric-vs-gas/
            http://listsalad.com/world/top-10-incredible-futuristic-cities/

            Atsakyti
    11. Kemblys says:
      7 metai ago

      Marius Kundrotas:
      ,,tradicinės, istoriniams, plakatuose, interpretuojamas, ideologas, legalių, tradiciją, principais, struktūrų, demokratiška, principai, organizuotos deklaracijos, vulgariausias, istoriškai, skandavimas, interpretacijų, interpretuojamas, struktūrų, struktūras, interpretuojant, geopolitinę (?), kultūrinę, izoliaciją, tradicijos, gotikinė, renesansinė ir barokinė architektūra, demokratijos (6 svetimžodžiai iš eilės ! ), diskusinė-pliuralistinė kultūra (3 svetimžodžiai iš eilės ! ), tradicijų, krizę, civilizacijos, kultūriškai (?), geopolitiniu (?), aktyvi, kosmopolitizmu, vulgariu materializmu, genderizmu ir masine imigracija (5 svetimžodžiai iš eilės ! ), klasikinių moralinių, suverenių, projektas, principus, istoriškai ir geopolitiškai, praktinė, patriotais, istorinių, organizatoriai…”

      Laaabai jau savotiškai Marius Kundrotas suvokia tuos svetimžodžius – gal tik rusai juos suvokia kaip jis. Atrodo, kad būtų vertęs iš rusų kalbos…

      Atsakyti
    12. Eirimas says:
      7 metai ago

      O kas yra, pvz., kunigaikščio Algirdo laikų Lietuva? Ir kokios tikybos buvo abidvi kunigaikščio Algirdo žmonos?
      O kaip tada su totoriais ir karaimais, kuriuos Vytautas Didysis parsikvietė į Lietuvą, ir kurie ir šiandien yra didesni Lietuvos patriotai net ir už kai kuriuos vadinamus tautininkus?
      Na, šitaip būti neišsilavinus ir taip negerbti savo Tėvynės istorijos yra išties gėdinga. Ir tokie vienpusiai, generalizuoti, plokščiai deklaratyvūs pasakymai nieko nepasako…

      Manau, kad kur kas arčiau tiesos buvo filosofas Stasys Šalkauskis, kuris Lietuvos unikalumą nusakė kaip Vakarų ir Rytų sintezę.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        7 metai ago

        Nėra Lietuvoje nei karaimų, nei totorių – gali būti tik tos kilmės žmonių.
        Bet jie – lietuviai.
        Pvz., Jonas Paulius II Lietuvos “lenkams” taip sakė:
        ” – jūs ne lenkai, jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros”.

        Atsakyti
        • Eirimas says:
          7 metai ago

          Ok, geras pastebėjimas. Bet tada iškyla klausimas, kaip mes apibrėžiame lietuvių tautą?
          Ar Jono Pauliaus II nusakytoji lietuvių tauta yra tas pat, kas kurių-ne-kurių radikalesnių tautininkų nusakoma lietuvių tauta (kilmė+kalba+genetika)?
          Ar čia veikiau prancūziškas tautos apibrėžimas (prancūzų tauta = visi Prancūzijos piliečiai)?
          Ar gali lietuviu būti kitos odos spalvos, kitos etninės kilmės ar kitos tikybos žmogus?

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            7 metai ago

            Lietuvis yra komandos, kuri vadinasi Lietuva, narys.
            Tautos sąvoka: tai yra bendruomenė, gyvenanti nuo amžių amžinųjų savo teritorijoje, susidariusi iš giminiškų genčių, ko pasekoje gimsta bendra kultūra (kalba, papročiai, tradicijos), bet išlieka ir gentiniai reliktai (tarmės, papročiai, tradicijos).
            Klajokliai – nepriklauso jokiai tautai. Jie gali turėti kilmę, jei tokią atsekti yra įmanoma, kalbą, jei išlaikė, kultūrą, jei tokia buvo, bet neturi savos teritorijos, dėl ko, jei tik apsigyvena kurioje nors teritorijoje nuolatinai, tada per laiką, per kartas įsijungia į vietinę tautą.

            Atsakyti
            • tikras lietuvis says:
              7 metai ago

              P.S. : visi piliečiai yra nacija.
              Naciją Lietuvoje sudaro lietuvių tauta ir asmenys, iš kitur atklydę, bet dar neįsilietuvinę.

          • S says:
            7 metai ago

            NEgali būti nei kitos spalvos, nei kitos kilmės. Dėl tikybos – žiūrint kokia tikyba.

            Atsakyti
    13. Diedas says:
      7 metai ago

      Autorius skystalas kokiu reta. Jeigu jau taip baisu pasakyti “LIETUVA lietuviams” geriau patylet, o ne voliotis purve. Tiek demagogijos,tiek tusciazodziavimo, seniai beskaiciau. Brezneviniai nusipaistymai.

      Atsakyti
    14. Skalvis says:
      7 metai ago

      Kalbant apie tautinius reikalus, nereikia išleisti vieno dalyko: Valdžiai tauta nerūpi. Nerūpėjo romėnams, nei jokiai kitai imperijai. Valdžiai tauta yra liaudis. Prasčiokai su kuriais jie nenori turėti nieko bendra. Tai tik darbo arkliai, jiems valdžia ir turtą didinti. Tautiškumas, kalba, papročiai… , tai paprastų žmonių reikalas. Kad galėtų susišnekėti, prie čėrkos padainuoti, pasitikėti vieni kitais, vaikai būtų gražūs ir sveiki ir t.t.

      Atsakyti
      • Skalvis says:
        7 metai ago

        Nenori turėt nieko bendra, bet tenka: reikia ir, kad jai dirbtų ir , kad gintu. Čia ir priversti šypsotis dantis sukandę. Dabartinio valdžios klano santykiai su tauta labai greitai kinta. Jau nebereikia bijoti sukilimų ar revoliucijų. Žmonės jau turi ką prarasti, o ir kontrolės, bei mąsių valdymo priemonės išvystytos tobulai. Kitas dar kampas požiūrio į tautos ir valdžios santykius yra Imperijų kūrimas. Imperializmas ir tautiškumas iš esmės nesuderinami dalykai – štai kodėl ir ES verdamas eilinis tautų, rasių jovalas.

        Atsakyti
    15. Bartas says:
      7 metai ago

      “LIETUVIŲ TAUTA

      – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
      – jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
      – šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
      – išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
      – įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
      – puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
      – siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
      atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ”
      Tai Pagrindinio Įstatymo pradžia. Koks ginčas, vyrai, moterys. Aš suprantu taip , kad Lietuvos Valstybę sukūrė Lietuviai. Ne vengrai, ne kalmukai, ne maskvėnai, ne anglai….. Tai darau išvadą, kad visi kitataučiai gyventojai turi būti dėkingi mums lietuviams , už svetingą priėmimą, už leidimą gyventi šalia, misti duoną , patręšta protevių krauju. Norite tapti piliečiais, prašau, bet už gerą turite atsilyginti geru. Kas nesutinka?

      Atsakyti
      • Skalvis says:
        7 metai ago

        Kuris iš tamstos išvardinų šūkių buvo įgyvendintas ? Ar Konstitucija ir Valdžia tarnauja Tautai ? Ar gali paprastas lietuvis Ja apsiginti, ja pasikliauti ? Kiekgi galima skraidyti besmegeniais kliedesių debesyse ir nematyti žemės ?

        Atsakyti
        • Skalvis says:
          7 metai ago

          Paskaitykit stalino konstituciją – kiek ten darbo žmogui laimės ir teisių užgarantuota ! Bet ar buvo ? Skirkit reklaminius šūkius nuo tikrovės. Lietuvos konstitucija tik stalino konstitucijos plagiatas, kuris nieko bendra neturi su gyvenimu.

          Atsakyti
    16. sprendimas says:
      7 metai ago

      laimės ekonomika

      Atsakyti
      • S says:
        7 metai ago

        “Ekonomika” paskutinėj vietoj.

        Atsakyti
      • S says:
        7 metai ago

        “Ekonomika” paskutinėj vietoj. Ir laimė nėra savaime tikslas. Susileisk narkotikų ir bus tau “laimė”.

        Atsakyti
    17. Skalvis says:
      7 metai ago

      O kodėl ne Didžiųjų Vasiukų ekonomika ?

      Atsakyti
    18. Skalvis says:
      7 metai ago

      O kodėl ne Didžiųjų Vasiukų ekonomika ?
      Skabėtų dar gražiau! O juk daugiau nieko ir nesiekiam ?

      Atsakyti
    19. Bartas says:
      7 metai ago

      Mano priminimas Pargrindinio Įstatymo pradžioje nėra palyginimas su stalino kraugeriškais išmislaisais. Ir net negalimas lyginimas su kažkokiais ” vasiukais”.
      O man kilo klausimas , kodėl Tamstai kažikokie “vasiukai ” turi būti tokie svabūs Lietuvai.?

      Atsakyti
    20. Skalvis says:
      7 metai ago

      Kieks suprantu, Bartai, tamsta naujas jau lietuvis ir Dvylika Kėdžių nieko nesako. Va va, naujiesiems lietuviams ir Laimės ir palaimos ir ekstazės ir nirvanos ekonomika sueis.

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
    Ukrainos balsas

    Ir žodis tapo ginklu

    2025 05 18
    Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Elektros tiekimo planą ir tiekėją galima keisti bet kada

    2025 05 18
    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

    2025 05 17
    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
    Kultūra

    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

    2025 05 17
    Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
    Istorija

    Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

    2025 05 17
    Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

    2025 05 17
    Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
    Architektūra

    Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

    2025 05 17
    Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.
    Istorija

    Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

    2025 05 17

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Michailas Velleris apie Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Pavasarišką šilumą suteiks sūriu užkepti kepsniai kepsninėje
    • 6 faktai, kurių galbūt nežinojote apie kurjerio darbą
    • Ir žodis tapo ginklu
    • Geriausias priešnuodis prieš sukčius – skeptiškas požiūris
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

    Ir žodis tapo ginklu

    2025 05 18
    Derybos?

    J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

    2025 05 17
    Nuolat atnaujinama">
    Trampas, Zelenskis, Putinas, Turkija

    Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama

    2025 05 15
    Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

    Rusijos baubo voratinklius nupūtus

    2025 05 11
    Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

    V. Rubavičius. Moskovijos ordos parado geopolitika

    2025 05 11
    Ministrų susitikimas Lenkijoje

    D. Šakalienė susitiko su Lenkijos gynybos ministru

    2025 05 07
    Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų metinių minėjimas Vilniuje

    D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)

    2025 05 07
    JAV ir Ukraina | Alkas.lt koliažas

    JAV ir Ukrainos susitarimas dėl išteklių: signalas Rusijai ir iššūkiai Lietuvai

    2025 05 02
    Trumpas ir Zelenski

    L. Kojala. JAV ir Ukrainos susitarimas: naujas etapas dvišaliame bendradarbiavime

    2025 05 01
    Karinė technika | LK nuotr.

    Prasideda intensyvus Lietuvos kariuomenės pratybų metas

    2025 04 30

    Skaitytojų nuomonės:

    • Michailas Velleris apie Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    ekonomika.lt nuotr.

    Lietuvos banko prašoma atlikti tyrimą dėl augančių kainų

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai