Neseniai Alkas.lt gavo pranešimą apie lapkričio mėnesio pabaigoje įvykusią Lietuvos edukologijos universiteto alumnų spaudos konferenciją, kurioje buvo skirtos aptarti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) neskaidymo ir padalinimo tarp Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų bei Lietuvos švietimo sistemos būklės ir švietimo darbuotojų socialinių garantijų. Skelbiame visą šį laišką:
2017-11-29, dieną įvyko LEU Alumnų draugijos valdybos narių surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: profesorius, fizikos mokslų daktaras Antanas Kiveris, profesorė, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, žurnalo „Socialinis ugdymas“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kvieskienė, docentė, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Medardo Čoboto Trečio amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė, docentas, gamtos mokslų daktaras Rimantas Kontvainas, svečių teisėmis taip pat dalyvavo profesorė, habilituota socialinių mokslų (edukologija) daktarė, ilgametė žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė, nusipelniusi Lietuvos edukologė Marija Barkauskaitė, profesorius, socialinių mokslų (edukologija) daktaras, monografijų apie universiteto rektorius dr. Vytautą Soblį ir prof. dr. Albiną Liaugminą autorius Jonas Dautaras, kiti Alumnų draugijos nariai. Spaudos konferencijos metu buvo pristatytas LEU alumnų kreipimasis į Lietuvos respublikos vadovus, Seimo narius, Švietimo ir mokslo ministeriją. Spaudos konferencijoje buvo išsakyta Lietuvos edukologijos universiteto absolventų, esamų studentų ir darbuotojų, nuomonė, kad jie su dideliu nerimu stebi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viešai, 2017-11-22 pristatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasitarime planus, numatant už 123 milijonus eurų valstybės biudžeto lėšų, išskaidyti ir faktiškai sunaikinti net 82 metus kurtą Lietuvos edukologijos universitetą ir jo esamą infrastruktūrą Vilniuje.
ŠMM ministrė, LEU absolventė (anglų filologija) Jurgita Petrauskienė viešai spaudoje teigia, kad Lietuvos edukologijos universitetas bus sujungtas su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir iškeltas į Kauną. Ministerija neįsigilina į susiklosčiusią situaciją, esamus žmogiškuosius LEU resursus, nekreipdama dėmesio į jų nuomonę, bei sukurtą, išplėtotą ir būsimųjų mokytojų rengimui pritaikytą LEU infrastruktūrą, taip pat apie jau priimtus atitinkamus LEU Senato bei LEU Tarybos sprendimus, numatančius LEU pertvarkyti į Vytauto Didžiojo universiteto atskirą padalinį – Edukologijos akademiją Vilniuje, sutaupant aukštojo mokslo reorganizacijai numatytas išleisti lėšas, iš kurių galima būtų atstatyti dar krizės metu sumažintus darbuotojų atlyginimus.
Norime atkreipti dėmesį, kad LEU alumnų draugija vienija daugelį per 82-metus baigusius LEU absolventus, buvusius dėstytojus, tiek dirbančius pedagogo darbą, tiek dirbančius diplomatinėje tarnyboje, ar dirbančius seimo nariais, ministrais, valstybės tarnautojais, dvasininkais ar esančius karo tarnyboje. Spaudos konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys ir į Lietuvos darbo biržos interneto puslapyje periodiškai skelbiamą informacija apie laisvas mokytojų darbo vietas, apie kasdienį pedagogų poreikio augimą. Tačiau buvo išsakyti nuogąstavimai, kad dauguma, ir ne tik LEU absolventų, geriau renkasi emigranto kelią, esant mažam jų darbo užmokesčiui Lietuvoje, stokojant jiems, kaip jauniems specialistams, pakankamų socialinių garantijų. Konferencijos dalyviai pripažino, kad tokiais veiksmais Lietuvos švietimas yra tiesiog naikinamas.
Visame pasaulyje, o ypatingai Europoje daugelyje šalių yra specializuoti pedagogus rengiantys universitetai, kur sutelkiamas visas tos šalies stipriausias edukologų ir kitų su švietimu susijusių sričių specialistų mokslinis potencialas. Mums, buvusiems absolventams, yra nesuprantama, kodėl nėra įsiklausoma net į Lietuvos Mokslo Akademijos tikrųjų narių akademikų ir iškiliųjų Lietuvos edukologų nuomonę, dėl mokytojų rengimo. LEU turi sukaupęs didžiulę pedagogų rengimo patirtį, yra įsteigęs specialias mokomąsias, psichologijos, mokslinio tyrimo laboratorijas, didaktikos kabinetus, įsteigė vaikų darželį, kuriame diegiami pažangiausi ugdymo metodai, kur praktiką atlieka studentai. Universitetas yra įsteigęs tėvų konsultacijų bei psichologinės pagalbos kabinetus, vykdo pozityvios tėvystės, žalingų įpročių prevencijos programas, yra įkūręs Jaunojo pedagogo akademiją, skatinančią jaunimą rinktis pedagogo kelią, sudaro sąlygas modeliuoti darbą su „z“ karta, jauniesiems gamtininkams yra sudarytos sąlygos susipažinti su flora ir fauna, universitete veikia oranžerija, kuri skirta studentų gamtojautos ugdymui, yra technologijų (darbų, maisto ruošimo, dailės), fizikos, chemijos, matematikos, informatikos laboratorijos, specializuotas su visa infrastruktūra sporto centras, šalia jo įsikūrusi ir Lietuvos Olimpinė akademija. LEU vienam pirmųjų suteiktas žaliojo universiteto statusas. Universiteto mokslininkai yra parengę naują ateities mokytojo rengimo modelį (pagal Suomijos pavyzdį), numatantį, kad pedagogu galėtų tapti tik magistrantūrą baigęs ir metinę stažuotę po studijų atlikęs absolventas.
Mus glumina ir stebina kas ketveri-penkeri metai besikeičiančių politikų požiūris į Lietuvos švietimą. Glumina ir tai, kad daugiau nei 80-metų pedagogus rengiąs universitetas yra menkinamas, o čia dirbantys stipriausi Lietuvos edukologai, parašę ne vieną švietimui skirtą monografiją ir atlikę tyrimus, dalyvaujantys kuriant bendrojo lavinimo ugdymo programas, yra nustumiami į užribį. Jiems, kaip ir visiems švietimo sistemoje dirbantiems, nėra net atstatytas krizės metu sumažintas darbo užmokestis.
Metai iš metų nėra sprendžiamos ir kitos Lietuvos mokyklų problemos: miestų mokyklose nepaskirstomi mokinių srautai, vienose mokyklose yra perpildytos klasės po 35 mokinius, kurių dalis su specialiais poreikiais, o klasės tėra pritaikytos 25 mokiniams, nėra skiriama mokytojo padėjėjo etatai, tačiau kitoms, pustuštėms ugdymo įstaigoms, yra skiriama lėšos jų personalo išlaikymui, šildymui, apsaugai ir t.t., o dalis Lietuvos mokyklų dar laukia renovacijos, tuo tarpu Europos Sąjunga dotacijos mažėja. Ministerija „sugalvojo naujovę“, kuri yra seniai žinoma mokytojams: nuo šių metų įvesti profilinį mokymąsi daugelyje Lietuvos gimnazijų, tačiau laiku neparūpino ir net tinkamai nesuplanavo tam reikiamos įrangos bei lėšų. Daugumoje Lietuvos ugdymo įstaigų yra užtikrinamas nemokamas mokslas, tačiau ne maža dalis tėvų priversti samdyti korepetitorius, tuos pačius dalykininkus mokytojus, kurie už atskirą atlygį paruošia mokinius brandos egzaminams. Tėvai verčiami pirkti mokyklai kanceliarines prekes ir kt., jiems daromas spaudimas neva „laisva valia“ remti ugdymo įstaigas (2 % gyventojų pajamų mokesčiu – GPM). Nepavydėtina situacija susiklostė mokytojų rengime. Štai LEU 2017/2018 mokslo metams nebuvo skirta nei cento valstybės lėšų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos, technologijų, matematikos, fizikos, chemijos ir kt. specialybių pedagogų rengimui, išskyrus lenkų filologijos, socialinės pedagogikos, psichologijos, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo studijų programas. Tai reiškia, kad šių specialybių mokytojų laidos po 4-rių metų nebus, tuo pačiu nebus kam pakeisti senstančios pedagogų kartos.
Spaudos konferencijoje išsakyta mintis, kad kol mes nerasime savitarpio bendrystės ir dialogo, tol bus mūsų visuomenėje menkinamas pedagogų autoritetas, tol jie bus traktuojami tik paslaugos davėjais. Taip pat, yra sunku kalbėti apie europietišką, šiuolaikišką modernią švietimo sistemą, kuomet neatrandame bendrų sąsajų tarp mokinių, jų tėvų, mokytojų, bei švietimo administratorių. Liūdina ir tai, kad pati ŠMM stengiasi sukelti bereikalingas įtampas mokytojų rengimo ir darbo baruose, pati neužtikrindama jauniesiems specialistams tinkamų darbo sąlygų ir socialinių garantijų.
Taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad mums, buvusiems LEU absolventams, daugumai jų mokytojams, sunku suvokti, kaip minint atkurtos valstybės šimtmetį, Ministerija nesugeba suskirstyti savo prioritetų. Ji suranda būdų ir lėšų restauruoti patikėjimo teise valdomą (buv. Augustijonų–Augustinų vienuolyno) pastatą Vilniaus senamiestyje ir jį perduoda naudoti kitos valstybės universitetui. Tačiau visai greta esančio buvusio vienuolyno pastato, yra kitas, taip pat ministerijos valdomas, besiribojantis bendra siena ir bendru stogu su pirmąja lietuviška Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, kurios steigimu rūpinosi būsimi 1918 metų vasario 16–osios akto signatarai, o įkūrėjai buvo dr. Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Povilas Gaidelionis, ir kurio restauracijai ministerija lėšų nesuranda. Mūsų visuomenėje greitai pamirštama, kad 2015 m., minint Pirmosios lietuviškos – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos šimtmetį, gimnazijos pastangų dėka Vilniuje, jos steigėjams dr. Jonui Basanavičiui, Mykolui Biržiškai ir Povilui Gaidelioniui buvo atidengtas bareljefas ir pastatytas paminklas. Ši gimnazija, kurios dauguma abiturientų tapo iškiliais Lietuvos ir pasaulio žinomais mokslininkai, o dalis pasirinko pedagogo kelią, ir kuri 2018 metais numato išleisti, šimtąją savo abiturientų laidą, lieka apsupta apgriuvusiais pastatais, keliančiais nuostabą Senamiesčio lankytojams.
Spaudos konferencijoje buvo prisiminta ir ne tokia jau sena istorija, kada iš klasikinio Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros už lietuvybės idėjas buvo išmestos habil. dr. Meilė Lukšienė, prof. Vanda Zaborskaitė ir kitos dėstytojos, kurioms teko blaškytis ir ieškoti užuovėjos kitose švietimo įstaigose, o prof. Vanda Zaborskaitė kaip ir keletas kitų išmestųjų buvo priimtos dirbti į Vilniaus pedagoginį institutą, dabartinį LEU. Bandoma pamiršti ir tai, kad LEU studentai ir dėstytojai, lemtingais Lietuvai 1991 m., LR Vyriausybės pastato apsaugos gynėjams paskolino 15 mokomųjų šautuvų, budėjo prie Lietuvos parlamento, kitų strateginių objektų, buvo įrengę stebėjimo punktus universitete sovietų kariškių judėjimui fiksuoti ir operatyviai apie tai pranešti parlamento gynėjams, kiti buvo sužaloti prie Televizijos bokšto ir tapo invalidais (Vida Žigienė, Kostas Malinauskas), ir, kad dar 1990 m. kovą, Lietuvos vyriausybei perdavus dabartiniam LEU buvusios aukštosios partinės mokyklos pastatus, juos saugojo, o pastatus užėmus okupacinei kariuomenei, rizikuodami savo gyvybėmis ėjo jų ginti.
Lietuvos edukologijos universiteto alumnai, kartu su Lietuvos švietimo profsąjungomis ir švietimo sistemoje dirbančiais darbuotojais – mokytojais, studentais, lygiai taip, kaip buvo Baltijos kelyje, vieningai išreiškia savo protestą dėl universiteto išskaidymo ir naikinimo ir parengė kreipimąsi, su kuriuo galima susipažinti ir jį paremti, pasirašant interneto svetainėje ČIA.
Tiems, kurie sunkiau valdo kompiuterį, yra sudarytos sąlygos paremti kreipimąsi pasirašant parašų rinkimo lapuose LEU Tarptautinių ryšių ir ryšių su visuomene skyriuje darbo valandomis, adresu Vilniuje, Studentų g. 39, 129 kabinete.
LEU Alumnų draugijos valdyba.
2017-11-29
