Antradienis, 6 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

Kitoks norvegų požiūris į ugdymą – nauja patirtis mums

www.alkas.lt
2014-11-07 11:00:59
6
Stažuotės akimirka (iš dešinės): G. Gudonienė, E. Mačionienė ir UAB „Projektų valdymo ekspertų grupė“ atstovė H. Lečickienė | asmeninė nuotr.

Stažuotės akimirka (iš dešinės): G. Gudonienė, E. Mačionienė ir UAB „Projektų valdymo ekspertų grupė“ atstovė H. Lečickienė | asmeninė nuotr.

Stažuotės akimirka (iš dešinės): G. Gudonienė, E. Mačionienė ir UAB „Projektų valdymo ekspertų grupė“ atstovė  H. Lečickienė | asmeninė nuotr.
Stažuotės akimirka (iš dešinės): G. Gudonienė, E. Mačionienė ir UAB „Projektų valdymo ekspertų grupė“ atstovė H. Lečickienė | asmeninė nuotr.

Įgyvendinant projektą „Kūrybinės partnerystės“, Vilniaus regiono mokytojos drauge su kolegėmis iš kitų Lietuvos miestų turėjo galimybę stažuotis Norvegijoje. Apie įspūdžius ir įžvalgas su Gražina Gudoniene iš Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Renata Repeikiene iš Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos ir Žydre Garliene iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos kalbasi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Profesinių kompetencijų tobulinimosi instituto( PKTI) projektų koordinatorė Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė.

– Kodėl pasirinkote stažuotę būtent Norvegijoje? Juk buvo kitų galimybių.

Gražina Gudonienė: Pasirinkimą nulėmė tai, kad Norvegijos švietimo sistema kelia uždavinį tapti viena iš geriausių pasaulyje akademiniame ir įdarbinimo lygmenyje. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad Norvegijoje, priešingai nei daugelyje kitų šalių, yra glaudesnis dialogas tarp tėvų ir mokyklos.

Žydrė Garlienė: Pasirinkau stažuotę Norvegijoje būtent todėl, kad vilioja pati šalis ir mokinių rezultatai, kurie yra vieni geriausių, kaip rodo įvairūs tyrimai. Žinojau, kad Norvegijoje kitokia mokymo sistema. Lietuvoje dar tebėra senoji ugdymo sistema, kai stengiamasi per pamokas perduoti žinias, informaciją, o Skandinavijos šalyse mokiniai pirmiausia yra mokomi pritaikyti žinias praktiškai ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio gyvenimo iššūkių. Vien tik žinios nėra vertybė.

– Kokių lūkesčių turėdamos vykote į stažuotę?

Renata Repeikienė: Mane, kaip jauną ir veržlią pedagogę, domino absoliučiai viskas: mokyklų išorinis vaizdas, klasių išdėstymas, mokytojų naudojamos IKT ir kitos priemonės, stendai mokyklos erdvėse, spalvinis aplinkos apipavidalinimas, mokytojų ir mokinių santykis, mokytojų darbo organizavimas, švietimo sistema.

Žydrė Garlienė: Vyliausi, kad sužinosiu daugiau kūrybiškumą skatinančių metodų ir būdų. Dalyvaudama bendruose užsiėmimuose, tikėjausi pasisemti patirties iš kitų, kad vėliau galėčiau tai pritaikyti savo profesinėje praktikoje. Norėjau pamatyti, kaip vedamos pamokos įvairiose klasėse, taip pat integruotas pamokas. Buvo svarbu išsiaiškinti, kas padeda didinti mokinių susidomėjimą ir motyvaciją, sužinoti, kaip sukurti tinkamą mokymosi aplinką.

Gražina Gudonienė: Tikėjausi giliau suprasti, kaip įgyvendinti kūrybiško mokymo(si) veiklas ir (ar) projektus ugdymo įstaigoje, įtraukiant platesnę bendruomenės dalį, ir kaip organizuoti veiklas, kad kūrybiškas mokymasis duotų maksimalią galimą naudą vaikams, mokytojams, mokyklai, o gal ir darytų įtaką pokyčiui visoje Lietuvos švietimo sistemoje. Norėjau paanalizuoti, kaip, sąveikaujant kūrybiškumui, kultūrai ir edukacijai, keičiasi ugdymas.

– Ko išmokote stažuotėje? Kas Jums paliko didžiausią įspūdį?

Žydrė Garlienė: Didžiausią įspūdį paliko artimas mokinių ir mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas, jauki namų aplinka mokykloje, kurioje pirmiausia akcentuojamas gebėjimas parodyti save, o vėliau – visi kiti gebėjimai. Mokyklose pagrindinės vertybės yra pasitikėjimas ir pagarba, stengiamasi mokymąsi organizuoti taip, kad patiktų mokytis. Mokytojai turi laisvę pasirinkti, ko ir kaip mokyti. Išmokau keisti mokymosi erdves pamokų metu. Tai labai padeda ugdymo procese. Be to, reikia siekti, kad atsakomybę už savo mokymąsi prisiimtų pats mokinys. Įsidėmėjau, kad, norint būti geru mokytoju, svarbiausia yra mokėti bendrauti su kiekvienu vaiku. Sudomino programa ,,Kultūros kuprinė“, kuri siūlo įvairių menininkų programas mokyklai.

Gražina Gudonienė: Didžiausią įspūdį paliko tai, kad Norvegijos mokyklose svarbiausia ne ko, o kaip mokyti. Nesikoncentruojama į rezultatą. Svarbiausia vieta skiriama procesui. Aiškiai visuose lygiuose suvokiami švietimo tikslai ir visų proceso dalyvių pareigos, teisės, atsakomybė. Sistemingas ir nuolatinis kontaktas su tėvais palaikomas organizuojant privalomus,individualiusdu susitikimus per mokslo metus. Šie susitikimai su tėvais yra numatyti mokyklų veiklas reglamentuojančiuose dokumentuose. Tėvai aiškiai suvokia pasekmes ir atsakomybę už įsitraukimą į vaiko mokymosi pasiekimų analizę ir gerą emocinę psichologinę savijautą, todėl nėra mokyklos nelankymo problemos. Kol vaikui sukanka 18 metų, už jo mokymąsi visiškai atsakingi yra tėvai. Nors privalomas mokymas Norvegijoje yra iki 16 m., tačiau 98 % jaunuolių tęsia mokymąsi aukštesnio vidurinio ugdymo mokyklose. Įstatymai ir planai kuriami ne tik popieriuje. Jie realiai įgyvendinami, todėl ir veikia. Pagrindinis švietimo politikos formuotojų ir visos Norvegijos politikos tikslas yra kūrybingas, liberalus, socialus, savo aplinką suvokiantis žmogus. Tam skiriamas finansavimas. Vaikai aprūpinami ne tik vadovėliais, bet visomis reikalingomis mokymosi priemonėmis kurios laikomos mokykloje: pieštukais, sąsiuviniais, knygomis, nešiojamais kompiuteriais.

Pagrindinių įgūdžių ugdymui (gebėjimas išreikšti save žodžiu, raštu, gebėjimas skaityti, skaičiuoti ir naudotis skaitmeninėmis priemonėmis) teikiama pirmenybė ir didesnis dėmesys, nes jie yra svarbūs mokinių profesiniam ir asmeniniam vystymuisi. Pagrindinių įgūdžių ugdymas yra integruotas į visų dalykų mokymo programas. Žavi ramybė pamokose, pamokos dinamika, neformalus mokytojo ir mokinio santykis. Problemas mokytojai priima kaip ugdymo turinio įgyvendinimo iššūkius, o ne kaip asmeninį įžeidimą ar priekaištą, kad blogai dirba. Iškilusias problemas sprendžia patys mokytojai ir mokykloje dirbantys specialistai. Visada apie jas informuojami tėvai, kurie, kalbant apie problemą, gauna instrukciją, ką ir kaip turėtų daryti. Visų lygių mokyklose dirba specialistai, atsakingi už aplinką. Tai žmonės, kurių darbo laukas – socialinio, emocinio, komunikacinio mikroklimato kūrimas tam, kad vaikas gerai jaustųsi ne tik mokykloje, bet gebėtų kreiptis į visus jam reikalingus asmenis, išsakytų savo poreikius. Šio specialisto negalima sutapatinti su socialiniu pedagogu.

Renata Repeikienė: Klausydamiesi savivaldybės darbuotojų ir mokyklų direktorių pasisakymų apie specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių visišką integraciją į ugdymo procesą, netrukus tuo praktiškai įsitikinome. Stiprių sutrikimų turintiems mokiniams yra sudaromos visos galimybės ugdytis kartu su kitais mokiniais klasėse. Aplankytose Oplano savivaldybės mokyklose pastebima, kad yra tikslingai kuriama aplinka, skatinanti mokymąsi: Pitagoro teorema užrašyta ant grindų, Galilėjo Galilėjaus švytuoklės svyravimo dėsnį paaiškina sūpynės, lauke pastatytas kubinis metras „kubas“, paveiksliukai iš seniai nurašytų biologijos vadovėlių perkelti į koridoriaus stendus. Didžiausią įspūdį paliko visose mokyklose jaučiamas laisvumas. Laisvė ir atsipalaidavimas jaučiamas visur: ugdymo procese, mokytojų aprangos stiliuje, pamokų organizavime, pamokos erdvių pasirinkime.

Mums visai neįprasta, kad mokinys rašo užsilipęs kojomis ant stalo arba per pamoką gali išeiti ir mokytis vienas koridoriuje, kitoje patalpoje. Mes įpratę, kad stenduose turi būti pakabinta tik estetiška ir tvarkinga informacija, kuri dažniausiai dailiai sukurta pačių mokytojų. Dar būdama Norvegijoje supratau, kad daugeliui mūsų mokinių trūksta atsakomybės už savo mokymosi rezultatus. Juk visai nesvarbu, kaip ir kur mokinys mokosi, nes svarbus pats faktas, kad jis mokosi! Būtent tokią atsakingą jaunąją kartą mes turime ugdyti. Ji turėtų būti orientuota ne tik į žinių gausą, bet ir į gebėjimus, tai ir yra svarbiausia. Smalsu buvo išgirsti, kaip norvegai mokyklose diegė „Kūrybinių partnerysčių“ projektą. Džiaugiausi atradusi sąsajų, kad mus jungia bendras tikslas ir idėja ugdyti laisvą, kūrybišką, mąstančią asmenybę.

– Ką naujo iš to ką sužinojote taikysite savo veikloje?

Gražina Gudonienė: Pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų, kuriuos galime įgyvendinti kiekvienas. Dirbdama su auklėjamąja klase rengiuosi taikyti individualių pokalbių (mokinys, tėvai, mokytojas) modelį, analizuoti vaiko ugdymosi pasiekimus. Sieksime kartu atsakyti į klausimus: kur aš esu? Kaip man sekasi? Ką turėčiau daryti kitaip? Patiko matytas „Gyvenimo upės“ metodas, kuris padeda geriau pažinti „sunkius, probleminius mokinius“, atskleisti šių vaikų pozityvius išgyvenimus laiko kontekste ir suvokti, kas juos labiausiai džiugina. Siūlysiu mokyklos administracijai keisti įprastinį skambutį muzikine melodija ar kita alternatyva ir palaipsniui visiškai atsisakyti skambučio. Patiko matytos mokymo priemonės lauke, mokyklos erdvėse, kurias yra pakankamai paprasta pagaminti, nereikalauja didelių išteklių ir nuolat primena mokiniui, ko jis mokėsi. Tai yra savotiška išmoktų dalykų įtvirtinimo programa. Norvegų mokytojai daug reflektuoja, aptaria temas, kurias skiria visuminei integracijai. Numatytos temos įgyvendinamos praktiškai, nuolat analizuojama, kas pavyko, kodėl pavyko ar nepavyko, ką reikia daryti kitaip. Tokia veiklų permąstymo kultūra (pvz., metodinėse grupėse) padėtų geriau suvokti trūkumus, nesėkmių priežastis ir taisyti klaidas.

Žydrė Garlienė: Keisiu nusistovėjusią sampratą, kad mokytojas yra kažkoks išskirtinis žmogus pamokoje. Tiesiog mokytojas turi būti konsultantas, pagalbininkas, draugas. Raginsiu ir kitus mokytojus kitaip pažiūrėti į ugdymo procesą. Stengsiuosi, kad mokiniai daugiau dirbtų ir žinias pritaikytų praktiškai.

Renata Repeikienė: Aš manau, kad ši stažuotė mokytojui yra didelis sėkmės raktas, kuris atrakina ir išlaisvina vis daugiau nuostabių idėjų, kurias esame garsiai neištarę ir nedrįsę išbandyti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
  2. Pirmą kartą Lietuvoje pradedama kūrybiško mokymosi programa „Pokyčių mokyklos“
  3. Kur ugdomi vaikų gyvenimo įgūdžiai: šeimoje, mokykloje ar būrelyje?
  4. Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė
  5. Vilniaus regiono mokyklose vaikai augina kristalus ir kuria animacinius serialus
  6. A. Krivickaitė: Visada pavydėjau mokytojams, kad jie – mokytojai
  7. Internete vyks paskaita-diskusija „Muziejai ir bibliotekos kaip įtraukiančios mokymosi erdvės“
  8. Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
  9. Bus išsaugomos ir nedidelės mokyklos
  10. Įspėjimas mokykloms: vien tik žiniomis sotus nebūsi
  11. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  12. Trečdalis mokinių pripažįsta – mokyklose neskatinama kūrybiškai mąstyti
  13. Užsienio ekspertas: tradicinė lenta klasėje taps istorija
  14. Atidaryta pirmoji „Ateities mokykla“ Šiauliuose
  15. JAV profesorius: Lietuvos mokykla užpildyta mokymosi planais, bet ne kūrybiškumu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Pikc says:
    9 metai ago

    “Keisiu nusistovėjusią sampratą, kad mokytojas yra kažkoks išskirtinis žmogus pamokoje. Tiesiog mokytojas turi būti konsultantas, pagalbininkas, draugas.” – taip, UNIVERSITETE – NE mokykloje. Dar per mažai “bardako” mokyklose, kurios pilnos snarglių, įsivaizduojančių, jog yra siaubingai ypatingi vien dėl to, kad egzistuoja, ir matančių tik savo “teises”, o į mokytojus žiūrinčių kaip į aptarnaujantį personalą?
    Sakyčiau, tikras provincialumas ir atsiskleidžia tokiame požiūryje: “va, kaip Vakaruose VISKAS GERAI – dabar ir AŠ čia taip darysiu – ir pas mus bus viskas gerai – nes juk Vakarai žino, ką daro, ar ne?”

    Atsakyti
  2. eta says:
    9 metai ago

    kažkoks keistai paviršutiniškas požiūris. Štai: “tėvai ir mokyklos bendravimas daug glaudesnis” – ir čia pat paminima, kad tėvų lankymasis mokykloje privalomas. Lietuvoje “stengiamasi per pamokas perduoti žinias, informaciją, o Skandinavijos šalyse mokiniai pirmiausia yra mokomi pritaikyti žinias praktiškai” – o jeigu žinios neperduodamos, tai kaip jas pritaikyti praktiškai? O kaip su pažymiais” Girdėjau, kad tokie apskritai ten neegzistuoja, kad nebūtų pažeidžiamas mokinių orumas. Tai apie kokią “pažangiausią sistemą” galima kalbėti? Turtingiausią – taip. Breiviko pavyzdys rodo, kad paaugliai nemoka nei apsiginti, ne kitą apginti ir laukė mirties kaip avinų banda.

    Atsakyti
  3. gfdsgfdf says:
    9 metai ago

    Kad musu Lietuvos vaikai isvengtu elektroniniu pasu, vieningos el. korteles, ka bando ivesti Rusijoj. Kaip ir kam pas mus butu naudojamos tos korteles. Nebukit naivus, teveliai ir seneliai pasiklausom, bukim informuoti, nedaleiskim to. Rusu klb. 16 min. 9.700 perziuru.

    youtube.com/watch?v=W5BlT15GGpU

    ir prie to pacio

    baudziamoji juvenaline “pagalba” rusiskai.
    youtube.com/watch?v=qkAJrdmlymw

    Atsakyti
  4. kuku says:
    9 metai ago

    Pasiklausykit ka NVO, iv. fondai, jav ir skandinavu ambasados stumia za.la.zevisiuciu, ma.riju, kuo.ty.ciu, kur.va.nieskeniu, val.iu.gevisijuciu, pok.danieniu, sala.vu, purriu rankomis . Ka mums ruosia. Nemanykit jei NVO, jav ir skandinavu ambasados ruosia Rusijai, kad neruosia ir Lietuvai. Paziurekim, nepagailekit laiko.

    Дискуссионный клуб НОД. Выпуск 28. Разрушение традиционных ценностей

    youtube.com/watch?v=qonl_fTMP0k
    trukme 1val. 25min

    Atsakyti
  5. Saldi pasaka says:
    9 metai ago

    Ювенальная юстиция в России. 1 сентября 2014 (Познавательное ТВ, Ирина Бергсет)
    youtube.com/watch?v=Roj5N4ag9PM

    Ювенальная юстиция 1 ноября 2014 (Познавательное ТВ, Ирина Бергсет)
    youtube.com/watch?v=eSlgrafFUIQ

    Atsakyti
  6. N says:
    9 metai ago

    Kas jau kas, o iškrypėliška Norvegija mums nėra joks pavyzdys.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Klasės mokytojas ir mokiniai | E. Levin nuotr.

Kodėl verta tapti mokytoju?

2023 06 01
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?

2023 05 31
LŠMPS ir VDI bendradarbiavimas | vdi.lt nuotr.

Bus tiriamas psichologinio smurto lygis mokyklose

2023 05 22
K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai? | punskas.pl nuotr.

K. Leončikas. Kada buvo įvesti abitūros egzaminai?

2023 05 15
Lopšelis-darželis „Pelėdžiukas“ | kaunas.lt nuotr.

Kauno darželiai rengs atvirų durų dienas

2023 05 08
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

B. Genzelis. Lietuvių savimonė XVIII a. pabaigoje

2023 05 07
Privatus darželis Istorijų namai | istorijunamai.lt nuotr.

Žaisdami vaikai mokosi geriausiai

2023 04 28
Magnetinės lentos | yesforskills.lt nuotr.

Magnetinės lentos vaikams – ir interjero detalė, ir ugdymo priemonė

2023 04 27
„Atliekų kultūros“ egzaminas | am.lrv.lt nuotr..

„Atliekų kultūros“ egzaminas laukia dalyvių

2023 04 25
Net ir po Konstitucinio Teismo nutarimo Vyriausybė skuba naikinti mažas mokyklas | smsm.lrv.lt nuotr.

Lietuvos mokyklos susiduria su sunkumais ieškant mokytojų

2023 04 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Nužievintas ąžuolas | kurjeris.lt, V. Karaliūnaitės nuotr.
Gamta ir žmogus

Šimtamečius ąžuolus vandalai pasmerkė myriop

2023 06 06
Artėja Lietuvos vakarų krašto dainų šventė | N. Jankausko nuotr.
Kultūra

Artėja Lietuvos vakarų krašto dainų šventė

2023 06 06
Vadavietė | Partizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo nuotr.
Istorija

Pirmojoje Pietų Lietuvos partizanų vadavietėje vyks „Gyvosios istorijos savaitgalis Kasčiūnuose“

2023 06 06
Naktinių taikiklių įteisinimui priešinasi gamtininkai ir patys medžiotojai | Baltijos aplinkos forumo nuotr.
Gamta ir ekologija

Naktinių taikiklių įteisinimui priešinasi gamtininkai ir patys medžiotojai

2023 06 06
VDU kviečia į susitikimą su prof. Birute Galdikas | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

VDU kviečia į susitikimą su prof. Birute Galdikas

2023 06 06
Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo iškilmės | vdu.lt nuotr.
Lietuvoje

Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija

2023 06 05
Eismo ribojimai | lakd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada

2023 06 05
VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Virgilijus apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Janina Vaitkevicius apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šimtamečius ąžuolus vandalai pasmerkė myriop
  • Didės aukštojo mokslo prieinamumas stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos
  • Artėja Lietuvos vakarų krašto dainų šventė
  • Pirmojoje Pietų Lietuvos partizanų vadavietėje vyks „Gyvosios istorijos savaitgalis Kasčiūnuose“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kodėl verta tapti mokytoju?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 01
0
Klasės mokytojas ir mokiniai | E. Levin nuotr.

Jei mokytojas neturi pašaukimo, mokykloje jam bus sunku. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centro vyriausiosios koordinatorės Daivos Pugevičienės, mokytojo...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?

by daiva
2023 05 31
1
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

1972 metais žurnale „Nemunas“ (Nr. 2, p. 17-20) buvo išspausdintas garsusis Vytauto Kubiliaus straipsnis „Talento mįslės“. V. Kubilius rašė: „Talentas,...

Skaityti toliau

Bus tiriamas psichologinio smurto lygis mokyklose

by Ditė Česėkaitė
2023 05 22
0
LŠMPS ir VDI bendradarbiavimas | vdi.lt nuotr.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vienijanti daugiau nei 11 tūkst. mokytojų, pradeda bendradarbiavimo projektą su Valstybine...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Virgilijus apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Janina Vaitkevicius apie D. Razauskas. Sovietmetis sugrįžo
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
Kitas straipsnis
R.Garuolio nuotr.

JAV apeliacinis teismas: gėjų „santuokų“ draudimas neprieštarauja Konstitucijai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai