Jau kitąmet, kelionė iš Kauno į Varšuvą traukiniu, turėtų tapti tikrove. „Lietuvos geležinkeliai“ su Lenkijos geležinkelių bendrove PKP, iki kitų metų pradžios numato pasiūlyti keleiviams maršrutą, kuris leis patogiai pasiekti kaimyninės šalies sostinę.
Lenkiją ir Lietuvą šiuo metu jungia „Rail Baltica“ europinė vėžė, kuria penkiskart per savaitę važiuoja traukinys Kaunas-Balstogė. Pertvarkius traukinių tvarkaraštį, keleiviams Balstogėje būtų sudaryta galimybė patogiai persėsti į traukinį, vykstantį tiesiai į Varšuvą. Numatoma, kad bendras tokios kelionės traukiniu laikas neviršytų 6,5 val.Kauną ir Varšuvą skiria daugiau kaip 400 km. Šį atstumą autobusu keleiviai paprastai įveikia per beveik 7 valandas, automobiliu – per šiek tiek daugiau nei 6 val.
„Tai strateginis žingsnis, siekiant labiau išnaudoti dabartinę „Rail Baltica“ jungtį. Bendradarbiavimas su Lenkijos geležinkeliais yra ypač perspektyvus – jis padės keleiviams bei krovinių vežėjams atverti Vakarų Europos rinkas“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Sprendimo iš Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S.A. tikimasi sulaukti iki šių metų pabaigos. Viena svarbiausių šio pasiūlymo sąlygų – prioriteto suteikimas keleiviniams traukiniams prieš prekinius traukinius. Išpildžius šią sąlygą Balstogę iš Kauno būtų galima pasiekti maždaug valanda greičiau nei šiuo metu.
Artimiausiu metu traukiniai pradės važinėti ir kitą kaimyninę valstybę. Antras didžiausias Latvijos miestas – Daugpilis taps dar viena tarptautinio maršruto stotimi, į kurią važiuos „Lietuvos geležinkelių“ traukiniai.
Praėjusią savaitę „Lietuvos geležinkeliai“ sėkmingai įvykdė bandomuosius važiavimus į Daugpilį. Planuojama, kad reguliarus maršrutas Vilnius-Daugpilis oficialiai bus atidarytas gruodžio mėnesio pradžioje.
Iki šiol traukiniai važiuodavo iki pasienyje esančio Turmanto miestelio. Jį ir Daugpilį skiria apie 30 km.
![Romas Kalanta. [1970–1972 m.]](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/resize_1920x1080_08_krva_r-1724_1_33_40-e1652483346263-120x86.jpg)
O kur Bartuškos informacija apie tai, kiek dabar keleivių yra pervežama traukiniu Kaunas – Balstogė, ar traukinio gainiojimas šiuo maršrutu nėra nuostolingas, žodžiu, ekonominė pusė to traukinio važinėjimo privalo būti viesuomenei žinoma, kadangi AB “Lietuvos gelžinkeliai” akcinike yra valstybė.
Be to, kas čia yra per valstybės valdymas, kada nėra atkuriamas Vilniaus, Lietuvos susisiekimas geležinkeliu su Druskininkais, nuo kurių Balstogė yra ranka pasiekiama, iš Vilniaus iki jos per Druskininkus būtų apie 180, o atitinkamai važiuojant iš Kauno per Vilnių – 280 km. Taigi ir Kaunui ne toliau negu per Šeštokus, be to, atveju, kai būtų važiuojama per Druskininkus, tai būtų didžiąja dalimi naudojamasi Lietuvos geležinkelių infrastruktūra, taigi jų pjamos iš savo bei kitų šalių keleivių tokiu atveju plauktų į Lietuvos, o ne į Lenkijos biudžetą. Kur “Lietuvos geležinkelių” vadovo paaiškinimai visuomenei į šiuos išdėstytus ekonominius ir poltinius argumentus, kur viešumas žiniasklaidininkai. Jau nekalbant apie tai, kad tokiu traukinio maršrutu Vilnius į Balstogę nevažiuos, jau vien dėl to, kad didžiąją dalį pajamų iš jų už naudojimąsi infrastruktūra uždirbtų Lenkija, o ne Lietuva. Taigi kur jūsų “Lietuvos geležinkeliai” galvelės, ar čia tiktai nekyšo strateginio masto tarptautinės politinės- ekonominės korupijos ausys…