Gruodžio 6 d. bendrame Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų posėdyje ypatingas dėmesys buvo skirtas kaimyninėse valstybėse esantiems istoriniams Lietuvai svarbiems dalykams Karaliaučiaus krašte – šiuo metu taip vadinamoje Rusijos administruojamoje Kaliningrado srityje.
Komitetų nariai išreiškė gilų susirūpinimą dėl taisytinos Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje (dabar vadinamuose Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.) būklės. Anot K.Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus, iki šiol neturėta aiškaus sprendimo, kaip Lietuvos valstybė yra pasiruošusi dalyvauti memorialo tvarkymo procese. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, jog memorialo būklė jai yra žinoma, tačiau trūksta konstruktyvaus dialogo su kaimynine šalimi, kad būtų galima imtis memorialo tvarkymo.
Aptariant Karaliaučiaus krašto švietimo klausimus, paminėta, kad lietuvių kalbos mokytojams, atvykstantiems iš Lietuvos į Karaliaučiaus kraštą mokyti lietuvių kalbos, kyla sunkumų dėl darbo vizų pratęsimo, o tenykščiai ugdymo įstaigų vadovai nėra suinteresuoti, kad jų mokyklose būtų mokoma lietuvių kalbos.
Parlamentarai bendrame posėdyje sutarė, kad sprendimų priėmimui turi būti sudaryta 4 Seimo narių darbo grupė (po du narius iš kiekvieno komiteto), kuri parengs problemų sprendimų projektus. Į grupės pasitarimus bus kviečiami ir atsakingų ministerijų pareigūnai. Grupės parengtus sprendimų projektus vėliau svarstys komitetai.
Kodėl Lietuvos seimo nariai nesugeba susieti rusiškų mokyklą veikimą Lietuvoje su lietuviškų mokyklų veikimu Karaliaučiaus srityje. Ten lietuviškos mokyklos veikia praktiškai sekmadieninių mokyklų statusu, nėra nei vienos valstybinės mokyklos. Kas trukdo įsteigti lietuvišką gimnaziją Tilžėje, juk galima tada koreguoti ir rusiškų mokyllų veikimą Lietuvoje. Galėtų tą iniciatyvą parodyti ir Lietuvos rusakalbiai, kurie galėtų pateikti peticiją Rusijos valdžiai dėl lietuviškų mokyklų nebuvimo Rusijoje. Tuo jie pasirodytų esą Lietuvos patriotai. Kiek žinau tai šįmet dvi tokios mokyklėlės Karaliaučiaus krašte uždarytos (Eitkūnuose ir Stalupėnuose). Man atrodo, kad Seimui mažai rūpi lietuviškų mokyklų likimas tiek Karaliaučiaus krašte, tiek Rytų Lietuvoje.