Lapkričio 17 dieną Rokebriune kapinėse pietų Prancūzijoje bus pagerbtas rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, nuo kurio mirties šiemet sukanka 60 metų.

Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė, Perkūnas Liutkus – aktyvus pietų Prancūzijos lietuvių bendruomenės veikėjas, prieškario Lietuvos diplomato Antano Liutkaus sūnus – ir Kultūros atašė Rasa Balčikonytė atidengs Jurgio Savickio 60-osioms mirties metinėms atnaujintą antkapį.

Jurgis Savickis gimė 1890 m. gegužės 4 d. nedideliame Pagausančio dvarelyje Žemaitijoje, netoli Ariogalos. Jo tėvai nebuvo bajoriškos kilmės (iš dvarininkų kilusi tik rašytojo senelė), tačiau save laikė aukštesnio luomo žmonėmis, puoselėjo bajoriškas tradicijas. Studijavo Peterburgo, Maskvos ir Krokuvos universitetuose, per I pasaulinį karą įsitraukė į lietuvių pabėgėlių globos organizaciją, Danijoje rūpinosi lietuvių karo belaisviais.

Po karo 1919-1938 m. dirbo Lietuvos reikalų patikėtiniu Skandinavijos šalyse, prasidėjus II pasauliniam karui Ženevoje atstovavo Lietuvai tautų Sąjungoje.

Gyvai domėdamasis Europos kultūra, Savickis išsaugojo lietuvišką tapatybę ir, apsisprendęs kalbėti tik lietuviškai, lietuvybėn sugrąžino ne tik savo namus, bet ir visą apylinkę. Gyvendamas užsienyje labai rūpinosi lietuvių kultūros populiarinimu.

Jurgis Savickis – prozininkas modernistas, buvo aristokratiškos ir kosmopolitiškos prigimties žmogus, visapusiškai išsilavinęs, nuo mažens kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai, vėliau dar išmoko vokiečių, danų, švedų, italų kalbas.

1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, apsigyveno Rokebriune, kur turėjo vilą ,,Ariogala‘‘ ir vertėsi daržininkyste. Mirė 1952 metų gruodį, palaidotas Rokebriuno kapinėse.