Ketvirtadienį, lapkričio 23 d., ant vieno garsiausių pakaunės krašto knygnešių, 2017 m. Vilniaus konferencijos dalyvio, Jurgio Žitinevičiaus namo Kluoniškių kaime (Zapyškio sen., Kauno r.), atidengta atminimo lenta.
Prie Sodų g. 4 namo, Kluoniškiuose, susirinko Kauno rajono savivaldybės ir vietos bendruomenės atstovai, Zapyškio mokyklos mokiniai. Renginyje dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Prisiminimais apie žymų laisvės kovotoją dalijosi J. Žitinevičiaus giminaičiai, atminimo lentą pašventino Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Juozas Fakėjavas.Renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad pakaunės žemė visada garsėjo knygnešiais, laisvės kovotojais ir partizanais. „J. Žitinevičius yra mums labai brangus, nes nešė šiam kraštui šviesą ir žadino laisvės troškimą“, – kalbėjo meras.
Žitinevičius gimė 1879 metais Lekėčių valsčiuje. Augo neturtingo valstiečio šeimoje. Atėjo užkuriu į Zapyškį pas žymų Zanavykijos knygnešį Motiejų Eimaitį, kuris pradėjo gabenti knygas iš Karaliaučiaus dar 1865 metais. Kai M. Eimaitį suėmė su visu vežimu knygų ir nuteisė, J. Žitinevičius perėmė jo darbus. Pėsčias pereidavo sieną, parsinešdavo spaudos ir grįždavo namo.
Žitinevičius ne tik platino draudžiamą literatūrą, bet ir pats rašė pasirašydamas Dėde Geniu. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, buvo išrinktas į Tautos tarybą. Rengė savanorius ginti Lietuvos nepriklausomybę. Pats du sūnus nuvedė į savanorių surinkimo punktą.
1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, Zapyškyje pastatė atminimo paminklą, kurį sovietai nugriovė. Miestelyje taip pat pastatė ir šaulių namus, kuriuos sovietai sudegino.
Antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Žitinevičius buvo suimtas, nuteistas ir mirė lageryje. Zapyškyje, šalia šeimos kapo, yra jo simbolinis kapas.
