Kauno rajono savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupija gaivins Zapyškio šedevrą (nuotraukos)

Ypatingą istorinę reikšmę turinčią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią planuojama gaivinti kompleksiškai:  bus perstatytas balkonas, restauruotos freskos, įrengta šildymo sistema, suprojektuoti nauji langai, apšvietimas, sutvarkyta teritorija.

Apie tai praėjusį pirmadienį (balandžio 11 d.) Raudondvario oranžerijoje diskutavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Vilkaviškio ordinaras vyskupas Rimantas Norvila. Susitikime taip pat dalyvavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras Gintautas Kuliešius, architektai Gintaras Prikockis ir Violeta Beigienė, atsakingi savivaldybės darbuotojai.

Vytauto Didžiojo laikus menanti gotikinė bažnytėlė priklauso palyginti negausiai Zapyškio parapijai, kuri savo jėgomis sutvarkyti šventovės nepajėgia. R. Norvila mano, kad būtų logiškiausia pastatą panaudos teise perduoti savivaldybei, kuri imtųsi iniciatyvos gelbėti šį unikalų kultūros paveldą.

„Zapyškio bažnyčia yra ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimas, todėl privalome suremti pečius ir rasti lėšų jai atgaivinti“, – kalbėjo V. Makūnas.

Norvila pabrėžė, kad bažnyčia turi tarnauti visai bendruomenei, kartu parašydamas, kad su kulto pastatu būtų elgiamasi atsakingai.

Išliko freskų liekanos

Prikockis pasakojo, kad projektas susideda iš dviejų dalių: pastato restauravimo ir jo pritaikymo visuomenės reikmėms. Bažnyčia yra smarkiai nukentėjusį nuo potvynių, todėl teks atlikti daug darbų. „Reikėtų sutvirtinti stogo konstrukcijas, permūryti dalį plytų, choro balkoną taip būtina perstatyti“, – vardijo architektas.

Grindis planuojama palikti senas, jose visu perimetru įrengiant senų plytų juostą. Po balkonu numatyta įrengti dvi nedideles, maždaug 6 kv m  patalpas. Viena būtų skirta zakristijai, kita – persirengti bažnytėlėje koncertuojantiems atlikėjams.

Prikockis sakė, kad jau suprojektuoti nauji langai ir kryžiai. Pastatas bus šildomas infraraudonųjų spindulių lempomis.

Vienas didžiausių projektuotojo galvosopių – sienų freskos.  G. Prikockis įsitikinęs, kad jos įdomios ir vertingos. „Vienoje matyti miesto bokštai. Galbūt tai Kaunas?“, – spėliojo architektas. Atgaivinti sieninę tapybą gali tik patyrę restauratoriai, todėl tikėtina, kad tai užtruks.

Užteks vietos visiems

Pasirūpinta ir pastato saugumu – jame numatyta įrengti naują elektros instaliaciją ir gaisrinės saugos sistemą. „Prie bažnyčios dažnai lankosi žmonės, todėl reikėtų pagalvoti ir apie sniego gaudytuvus ant stogo“, – kalbėjo G. Prikockis.

Kitame etape būtų tvarkoma aplinka. Bažnyčios šventoriuje palaidota nemažai žmonių, todėl tikriausiai teks atlikti archeologinius tyrimus.

Gotikinė bažnyčia bus gerai matoma ir naktį – architektas suprojektavo jos apšvietimą.

Pasitarimo dalyviai sutarė, kad atnaujintose erdvėse užteks vietos visiems: tikintiesiems, turistams, aitvarų mėgėjams, koncertams, parodoms, bendruomenės šventėms.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas Mažojo Pakaunė turizmo žiedo traukos objektų. Jos kaimynystėje, maždaug 200 metrų atstumu planuojama pastatyti lynų keltuvą per Nemuną. Juo keldamiesi dviratininkai galės grožėtis ne tik gamta, bet ir įstabios architektūros bažnyčia.

Lietuvos bažnyčių motina

Rašytiniai šaltiniai liudija,  kad pirmą kartą Zapyškio bažnyčia paminėta 1562 m., užsimenant apie joje palaidotą Paštuvos dvaro savininkę. Tikėtina, kad bažnyčios fundatorius buvo Povilas Sapiega, kuris Zapyškį valdė nuo 1555 iki 1579 m. ir bažnyčiai padovanojo 6 valakus žemės su 6 baudžiauninkais ir 2 valakus be žmonių.

XVI a. pabaigoje bažnyčia buvo apleista, kaip manoma, dėl kilusios maro epidemijos. XVII a. pradžioje remontuota.1744 ir 1763 m. vėl taisyta. XVIII a. prie pagrindinio fasado buvo pristatyta medinė varpinė.

Bažnyčia nukentėjo per 1812 m. Napoleono kariuomenės žygį į Rusiją. Tada joje buvo įrengtos arklidės. 1856 m., kilus gaisrui, sudegė klebonijos pastatas.

1901 m. bažnyčia buvo uždaryta. 1902-1904 m. buvo išardyta akmeninė šventoriaus tvora, o 1905 m. ir varpinė. Tuo metu jau buvo patvirtintas naujos bažnyčios Zapyškyje projektas.

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išardė itin vertingus vargonus, pasiėmė vamzdžius. Bažnyčia 1923 m. restauruota, 1936 m. joje buvo bažnytinių daiktų sandėlis.

Šventovę dažnai niokojo Nemuno potvyniai. Netoli bažnyčios per Antrąjį pasaulinį karą buvo įrengta krovinių prieplauka ir iki Ežerėlio nutiestas siaurasis geležinkelis.

Lietuvos bažnyčių motina dažnai vadinama Zapyškio bažnyčia amžių bėgyje daug kartų buvo remontuota, tačiau iki šiol laikoma vienu unikaliausių gotikos pavyzdžių.