J. Dapšauskas. Šeimos stiprinimas: svarbu susivokti, kas ji yra ir kaip jai padėti

Nors ir buvo įnirtingai raginama kai kurių ideologiškai orentuotų organizacijų bei dėstytojų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašytų Šeimos stiprinimo įstatymo, tačiau Prazidentė neįžvelgė priimame įstatyme jokios diskriminacijos ir lapkričio pradžioje jį pasirašė. Šia proga pradėtas rimtas pokalbis apie šeimos politiką, jos vietą visuomenėje, valstybėje. Akivaizdu, kad šeimos, santuokos institutas išgyvena sunkius laikus, o kai kas net visai nebesupranta, kas yra šeima. Konstitucija sako: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau jau kai kuriuose sluoksniuose nebežinoma ir manoma, kad šeima galbūt yra ir dvilyčių draugystė, o gal ir žmogaus bei augintinio gyvūno sąjunga yra šeima. Tai yra valstybės pagrindas? Jei toks pagrindas, tada apie kokį tvarų ir patikimą pastato statymą galime kalbėti?

„Šeimos vieta“

Tačiau čia kalbėsiu ne apie, atrodytų, savaime aiškius šeimos apibrėžimus, bet apie kiek konkretesnes problemas su kuriomis susiduria šeimos. Neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ sklandė nuotrauka su policijos mašina pastatyta į „Šeimos vieta“ pažymėtą automobilių stovėjimo vietą. Policija išplatino pranešimą, kad jokio čia nusižengimo nėra, policija tuo metu vykdė svarbią užduotį, o ir pats ženklas nėra apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse – tarsi formaliai viskas ir tvarkoje. Tačiau tai atskleidė kiek platesnę problemą: prekybos centrų iniciatyva įrengtos automobilių stovėjimo vietose „šeimos su vaikais“ , „šeimos vietos“ vietos yra visiškai nepaisoma. Tai parodė ir policijos požiūria, tai nuolatos rodo eiliniai prekybos centrų lankytojai: jei už statymą „Šeimos vieta“ nėra baudžiama, tada į šį ženklą galima paprasčiausiai nekreipti dėmesio.

Pasistačiusiems, kuriems nepriklauso, savo transporto priemones „šeimos vietoje“ esu ne kartą pasakęs, kad „palikote vaiką bagažinėje“, pasimeta, bet susivokę, ką tuo noriu pasakyti, neretai pasipiktina, kas čia jiems drumsčia ramybę ir priekabiauja, kai kas atsako, kad jie ir yra šeima.

Mažamečius vaikus auginančioms šeimoms svarbiausia yra ne tik tai, kad transporto priemonės pastatymo vieta yra arti prekybos centro durų, bet kad pačios vietos yra erdvesnės, patogiau iš mašinos išimti kėdutes, vežimėlius neapibraižant kitų mašinų. Taip pat šios vietos yra arti pėsčiųjų takų ir nereikia pereiti važiuojamosios dalies. Ši saugumo padėtis yra itin svarbi atvažiuojantiems kartu su keliais mažamečiais vaikais.

Padėtis su policija dar kartą parodo: jei nėra oficialaus draudimo ir baudimo, o tik švietimo ir patariančio pobūdžio ženklas, tada jo nepaisoma. Čia atsakymas ir visiems tiems liberalams, kad nereikia draudimų, reikia tik švietimo. Beje, draudimo ir tam tikro baudimo pobūdis turi ir šviečiamąjį poveikį.

Vaikams augti geriausia darnioje, vyro ir moters sukurtoje šeimoje

Mokslininkams nekyla abejonių ir klausimų, kad geriausia ir sveikiausia vaikams augti pilnoje ir darnioje vyro ir moters pagrindu sukurtoje šeimoje. Suprantama, gyvenimas dažnai yra sudėtingas, tad tenka priimti ir tokius atvejus, kurie neatitinka to tinkamiausio siekinio ir modelio.

Neretai vienišos mamos vertos išskirtinės pagarbos: kartais jos parodo net dar didesnę moralinę atsakomybę, kai padariusios klaidą nesigriebia aborto, o prisiima pasekmes ir gimdo bei augina vaikutį, tačiau tai nereiškia, kad yra logiška skatinti „vienišų mamų“ reiškinį, nes tuomet valstybei tenka prisiimti didesnę naštą tiek socialine, tiek finansine prasme.

Ekonominės paskatos vaikus auginančioms šeimoms

Lietuvoje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, suprasdama šeimos svarbą valstybei tiek moraline, tiek demografine prasme, ėmėsi įvesti vaiko pinigus. Suma, akivaizdu, pradžiai yra neadekvati vaikus auginančių šeimų poreikiams, bet kryptis aiški ir duodanti gerą toną. Neabejotina, kad kitais biudžetiniais metais ta suma dar bent dvigubės. Lenkijoje, įvedant tikrai ženklius vaiko pinigus (500 zlotų – 115 eurų per mėnesį), abejojantys arba prieštaraujantys sakė, kad tai yra nepakeliama našta biudžetui, kad šia parama naudosis asocialios šeimos, tai bereikalingas pinigų iššvaistymas. Tačiau patirtis akivaizdžiai parodė, kad nauda pranoko geriausius lūkesčius ir paneigė bet kokius nuogastavimus: ženkliai sumažintas skurdas šeimose auginančiose vaikus, padidėjo gimstamumas, dėl šeimos orumo stiprėjimo būtent sumažėjo asocialių šeimų. Ekonomine prasme taip pat šaliai naudinga: padidėjo vidaus vartojimas.

Verslo „nuolaidų“ paketai šeimoms – neretai kelia nuostabą. Dažnai siūlomi nuolaidų rinkiniai šeimai – neretai skirti tik 3 asmenims. Jei šeima 4 ar 5 asmenų, tada turi mokėti kaip už du paketus be jokių esminių nuolaidų. Tarsi išankstinė orientacija yra, kad pora turi turėti tik vieną vaiką, o jei turi 2, o ką jau bekalbėti apie 3 ir daugiau, tai prašoma mokėti kaip už suaugusius.

Kad nebebūtų poreikio negimusios gyvybės naikinimui

Skaudi problema šiandieninėje visuomenėje yra ir abortų krizė, kuri paliečia tiek pavienius žmones, tiek šeimas, jų pasekmės ir fizine, ir psichine prasme turi ilgalaikės reikšmės. Dar praėjusios Seimo kadencijoje buvo registuota įstatymo iniciatyva labiau riboti abortus. Visiems turi būti akivaizdu, kad abortas yra nehumaniškas veiksmas, tačiau ar vien kėlimas šio klausimo jį išsprendžia? Gal reikėtų uždrausti abortus su  būtent ilgu jo įsigaliojomo terminu? Ir laukiant įstatymo įsigaliojimo, nuosekliai stiprinant socialinę pagalbą šeimoms (tie patys vaiko pinigai ir kitos priemonės), šviečiant apie abortų žalą, pasiekti, kad kaip ir nebebūtų ką uždrausti. Sukurti rimtą prevencinę programą, kad atėjus abortų draudimo įsigaliojimo laikui, išnyktų tiek ekonominės, tiek moralinės paskatos taip elgtis. Kad ir pats draudimas būtų kaip ir nebesvarbus.

Taigi Šeimos stiprinimo įstatymas duoda startą labai konkrečių problemų sprendimui, kurių tikrai yra daug, bet jos įveikiamos, jei tik suprasime šeimos instituto svarbą visuomenei ir valstybei.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius