Profesinio mokymo sistema kasmet į darbo rinką išleidžia po 30 tūkst. specialistų, tačiau verslas nuolat kartoja, kad jiems trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Pirmą kartą švietimo ir mokslo ministerijos parengta profesinio mokymo būklės apžvalga atskleidžia, kad šiam mokymui trūksta kokybės, didelis darbo rinkos ir regionų poreikių neatitikimas, finansavimo efektyvumo trūkumas, programų dubliavimas.Profesiniame mokyme yra 1118 programų, pagal jas rengiama 558 įvairių kvalifikacijų. Tai reiškia, kad jų yra labai daug ir paruošiami siauros specializacijos specialistai. Taip mažėja galimybės prisitaikyti rinkoje. Profesinio mokymo įstaigose 16 proc. mokinių mokosi viešbučių-restoranų sferoje, t. y. 4560 specialistų kasmet, kai rinkoje šioje srityje dirba 30 tūkst. asmenų. 15 proc. mokosi grožio sektoriuje, t. y. 4275 specialistai, kai dirbančiųjų yra 28300. Tačiau kasmet ruošiama tik apie 2000 pramonės specialistų, o rinkoje dirba 212 tūkst.

„Daug metų profesinio mokymo esminės pertvarkos nebuvo darytos, buvo gausiai investuojama į sistemą, nesprendžiant įsisenėjusių problemų. Ši sritis likdavo politikų darbotvarkių nuošaly ir traktuojama kaip trečias brolis po aukštojo mokslo ir bendrojo ugdymo. Šiandien turime nepelnytai žemintą profesinio mokymo prestižą. Planuodami esminius profesinio mokymo pokyčius, turime atidžiai vertinti esamą situaciją, iššūkius ir stipriąsias puses. Matome, kiek bėdų turi ši sistema, todėl svarbu valyti jos įsisenėjusias votis ir eiti skaidrumo bei kokybės keliu“, – pristatydama profesinio mokslo būklės apžvalgą kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Anot ministrės, profesinis mokymas atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant valstybės ekonomiką bei socialinę gerovę, o profesinę kvalifikaciją turinčių specialistų poreikis yra labai didelis. Vienas profesinio mokymo mokinys valstybei atsieina apie 2,5 tūkst. eurų per metus. Profesinio mokymo sistema valstybei kasmet kainuoja daugiau nei 80 mln. eurų. Todėl svarbu užtikrinti sistemos veiklos skaidrumą ir studijų kokybę, kad skiriamos lėšos būtų naudojamos maksimaliai efektyviai.

Profesinio mokymo sistemoje dabar daugiau nei pusė biudžeto išleidžiama atlyginimams. 63,5 proc. profesinių mokyklų išlaidų sudaro darbuotojų darbo užmokestis, apie 5 proc. mokinių stipendijos, 25 proc. mokymo priemonės ir tik 6 proc. materialaus ir nematerialaus turto įsigijimo išlaidos (infrastruktūros atnaujinimas, modernios praktinio mokymo įrangos įsigijimas ir pan.).

70-yje profesinio mokymo įstaigų dirba 4190 darbuotojų. Iš jų 308 vadovaujančių asmenų, 3522 mokytojai. Vienam mokytojui tenka 12 mokinių (Estijoje – 17, Latvijoje – 18), kai turėtų būti bent dvigubai daugiau.

Pasak ministrės, dėl menko profesinio mokymo prestižo profesinio mokymo įstaigų paslaugomis naudojasi santykinai mažai asmenų, nepaisant to, kad profesinių mokyklų parengtiems specialistams yra pakankamai lengva įsidarbinti, o jų darbo užmokesti neretai yra didesnis nei aukštojo mokslo įstaigų absolventų. Per pusę metų nuo baigimo įsidarbina daugiau nei 60 proc. profesinių mokyklų absolventų, daugiau nei 85 proc. iš jų įsidarbina pagal įgytą specialybę.

Artimiausiais metais į profesines mokyklas bus siekiama pritraukti kuo daugiau mokinių, kad 2020 m. besimokančių santykis profesiniame ir aukštajame moksle būtų kaip Europoje 50/50, dabar yra 30/70.

Profesinio mokymo sistemos tobulinimo veiksmai jau pradėti įgyvendinti. Keičiamas profesinio įstaigų valdymas, 2018 m. visas jas pertvarkant į viešąsias įstaigas. Seimui pateikta nauja profesinio mokymo įstatymo redakcija. Kitąmet numatyta ir šių įstaigų programų portfelių pertvarka.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS