Galutiniais duomenimis šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti.
„Į modernias ir šiuolaikine technika aprūpintas profesinio mokymo įstaigas kasmet ateina mokytis vis daugiau mokinių, o konkursai į dalį specialybių profesinėse mokyklose yra ne mažesni nei į studijas aukštosiose mokyklose. Jauni žmonės supranta, kad tapę gerais jiems įdomios srities specialistais, turinčiais ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, lengviau įsilies į darbo rinką, kurs savo verslus. Svarbu, kad profesinės mokyklos vis labiau atitinka jauno žmogaus lūkesčius,“ – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Gerokai daugiau nei planavo mokinių priėmė Alytaus profesinio rengimo centras, Elektrėnų profesinio mokymo centras, Kauno informacinių technologijų mokykla bei Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, Panevėžio profesinio rengimo centras, Varėnos ir Plungės technologijos ir verslo mokyklos, Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, Zarasų žemės ūkio mokykla ir daugelis kitų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų. Šiose mokyklose kuriamos papildomos grupės.
Kaip ir praėjusiais metais, mokiniai dažniausiai rinkosi grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, virėjo profesijas. Taip pat populiarios programuotojo bei multimedijos paslaugų teikėjo specialybės. Šiemet ypač išaugo siuvėjo specialybę besirenkančių skaičius, taip pat daugėjo stojančių į inžinerinės srities profesinio mokymo programas.
Po vidurinės, turėdami brandos atestatą šiemet į profesines mokyklas įstojo 13,9 tūkst. buvusių abiturientų, t. y. 1800 mokinių daugiau nei praėjusiais metais. Dar 7,2 tūkst. profesinę mokyklą pasirinkusių mokinių, 150 daugiau nei pernai, turi pagrindinį išsilavinimą ir kartu su kvalifikacija įgis vidurinį išsilavinimą.
Profesinėse mokyklose noriai mokosi ir aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys, šiemet jų į profesines mokyklas atėjo apie 2 tūkst. Studentai, baigę universitetus, profesines mokymo įstaigas renkasi norėdami įgyti papildomų darbo rinkoje reikalingų kvalifikacijų.
70 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 300 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: inžinerijos ir kompiuterijos, architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, verslo administravimo, transporto paslaugų, paslaugų asmenims, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t. t.
Didžiąją mokymosi laiko dalį, apie 70 proc., sudaro praktinis mokymas mokykloje ar įmonėje. Profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės, darbdaviai teikia profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją dėl specialistų poreikio jų regione. Darbdaviai taip pat prisideda ruošiant mokymo programas ir jas įgyvendinant, organizuoja praktiką darbo vietose, paskui įdarbina absolventus. Profesines mokyklas baigiančių mokinių kvalifikaciją vertina akredituotos kompetencijų vertinimo įstaigos, tokios kaip Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Žemės ūkio rūmai.
Į profesines mokyklas priimami mokiniai nuo 14 metų. Profesinėse mokyklose galima įgyti kvalifikaciją arba kvalifikaciją kartu su pagrindiniu arba viduriniu išsilavinimu. Į profesines mokyklas taip pat tat priimami suaugę asmenys, kurie siekia patobulinti kvalifikaciją ar įgyti naujų kompetencijų.
Profesinis mokymas yra nemokamas pirmą kartą kvalifikacijos siekiantiems asmenims. Pažangiems mokiniams mokamos stipendijos, jie aprūpinami bendrabučiu.
Gerai profesinę mokyklą baigusiems mokiniams, kurie ketina stoti į tos pačios srities studijas aukštojoje mokykloje, yra pridedamas 1 papildomas balas.
