Baltarusija vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos stato Astravo atominę elektrinę. Kadangi didelės avarijos atveju galėtų būti užteršta milžiniška teritorija, šis projektas mūsų šalyje kelia itin didelį nerimą. Ką apie jo keliamus pavojus mano Lietuvos mokslininkai ir specialistai?
Prieš statant atominę elektrinę, svarbu atlikti detalius geologinius tyrimus. Jų tikslas – apskaičiuoti, kokio intensyvumo žemės drebėjimai gali įvykti būsimos elektrinės vietoje. Tuomet inžinieriai gauna užduotį numatyti, koks turėtų būti statinio stiprumas, kad net didžiausi įmanomi žemės drebėjimai nekeltų jam pavojaus.Gamtos tyrimų centro prof. Sauliaus Šliaupos vertinimu, mūsų gyvenamasis regionas yra pakankamai seismiškai saugus, tačiau rizika vis tiek išlieka. Tai parodė ir 2004-aisiais metais Kaliningrado srityje vykęs žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė net 5 balus. Jei Astravo AE inžinieriai į seisminę riziką žvelgė aplaidžiai, nelaimės gali nepavykti išvengti.
Įvykus didelei avarijai radioaktyviosios medžiagos galėtų pasiektų gruntinį vandenį ir jį užterštų. Negana to, avarijos atveju kiltų būtinybė skubiai aušinti branduolinius reaktorius. Tam tikriausiai būtų naudojamas Neries vanduo.
Kadangi Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gyventojams geriamasis vanduo tiekiamas iš vandenviečių, į kurias nesunkiai prasiskverbia ir Neries vanduo, užteršto vandens tiekimą gyventojams tektų sustabdyti. Deja, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo branduolinei saugai Sigito Šlepavičiaus teigimu, Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo procesas taip ir nebuvo užbaigtas. Tampa akivaizdu, kad statoma Astravo AE sumažins Lietuvos saugumą daugeliui metų į priekį.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
