N. Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

Praėjusių  metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, bet nebe vienintelė – šiandien jų jau yra beveik tūkstantis. Kai kurios iš jų yra oportunistinės ir ilguoju laikotarpiu greičiausiai bevertės, kitos – sėkmingai įsitvirtinančios ir atliekančios svarbią funkciją.

Atsiskaitymai bitcoinais vyksta be jokio tarpininko. Jie yra patvirtinami daugybės nepriklausomų tinklo dalyvių, naudojant jų kompiuterių skaičiavimo galią, ir įrašomi į paskirstytą duomenų bazę, vadinamą blokų grandine (angl. blockchain). Blokų grandinė yra vieša, skaidri ir įsilaužimams atspari decentralizuota sandorių saugojimo sistema. Todėl neretai tokia neatšaukiamo konsensuso sistema vadinama ne šiaip inovacija, bet revoliucija.

Visa tai turėtų užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Mintis, kad atsiskaitymo priemonė yra visiškai automatizuota, skaidri ir nepriklausoma nuo valdžios institucijų, yra labai patraukli idėja ir jaudina ne tik libertarus, norinčius matyti kuo mažesnį valdžios institucijų vaidmenį visuomenėje.

Vis tik kyla klausimas, ar šios technologijos inovatyvumas ir pritaikomumas gali paaiškinti tokius svaigius bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų šuolius. Įdomu tai, kad nuo praėjusių metų pradžios transakcijų skaičius bitcoin išaugo maždaug dvigubai, tačiau pačios kriptovaliutos kaina augo daugiau nei dešimt kartų. Tai reiškia, kad kainos kilimas nėra susijęs vien su didėjančiu naudojimu atsiskaitymams bei vertės perdavimui.

Bitcoin yra tik viena iš blockchain technologijos aplikacijų. Pirmoji, bet tikrai labai netobula. Jos transakcijų skaičius augo gana lėtai ir ateityje daug neaugs dėl griežtų technologinių apribojimų – vien bloko, kuriame išsaugojami sandoriai, dydis yra tik vienas megabaitas, o vienas blokas patvirtinamas tik kartą per maždaug 10 minučių.

Visa tai reiškia, kad šiuo metu bitcoin sandorių skaičius yra labai ribotas – tik 7 per vieną sekundę. Palyginimui, Visa per sekundę atlieka iki 4000 sandorių, o technologiškai gali dar dešimt kartų daugiau, Paypal – apie 150 sandorių per sekundę. Šiuos technologinius barjerus bandoma panaikinti, tačiau vieningo sprendimo nėra. Todėl valiuta jau porą kartų skilo, atsirado Bitcoin cash, Bitcoin gold, ir, tikėtina, skils dar ne kartą. Jos, kaip atsiskaitymo priemonės patrauklumą, mažina ir milžiniški jos kainos svyravimai (kol kas daugiausiai tik į vieną pusę).

Ne mažiau įdomus ir iš dalies paaiškinantis jos kainos augimą yra bitcoin sandorių patvirtinimas, dar vadinamas bitcoin kasimu. Tai yra labai brangus procesas, kuriam reikia ne tik labai daug kompiuterių skaičiavimo galios, bet ir elektros energijos. Vieno bitcoin sandorio patvirtinimas dabar sunaudoja apie 200 KWh elektros energijos – maždaug tiek, kiek vidutinė lietuvių šeima sunaudoja per mėnesį. Visi bitcoin sandoriai per metus sunaudoja apie 23 TWh – dvigubai daugiau nei visa Lietuva. Tad tai nėra nei pigus, nei tobulas blokų grandinės technologijos įdarbinimas, o daugelis kitų kriptovaliutų šiuo aspektu yra pažangesnės ir efektyvesnės.

Blokų grandinė transformuoja, kaip organizacijos ir žmonės gali perduoti vertę vieni kitiems. Tai, kad blokų grandinės technologija nėra tik laikina mada, o yra daug žadanti inovacija, rodo ir faktas, jog ją jau sėkmingai įdarbina tokios organizacijos, kaip Wal-Mart, IBM ar Mastercard.

Centriniai bankai taip pat nesėdi sudėję rankų ir ne vienas jų jau vertina blokų grandinės galimybes panaudoti, pavyzdžiui, mokėjimų sistemose. Tačiau blokų grandinės taikymas neapsiriboja finansinėmis transakcijomis. Pavyzdžiui, JAV Delavero valstija nori įdarbinti šią technologiją efektyvesniam valstybinių įmonių ir organizacijų valdymui. Iš tiesų, išmanūs kontraktai, decentralizuotas sandorių tvirtinimas ir saugojimas, procesų automatizavimas ir tarpininkų pašalinimas leidžia ne tik sutaupyti finansinius išteklius, bet ir, pavyzdžiui, sumažina korupcijos ir kyšininkavimo landas.  

Blockchain technologija yra žavi, gal net įspūdinga, ir transformuos ne tik finansų sektorių. Tačiau kad ir kaip viliojančiai skamba galimybė visus finansinius sandorius atlikti anonimiškai ir be tarpininko, tokiame pasaulyje atsirastų per daug nemalonių šalutinių efektų, pavyzdžiui, labai palengvėtų mokesčių vengimas ir nusikaltimų finansavimas.

Todėl ne viena valstybė vienaip ar kitaip jau suvaržė jos plėtrą, o priežiūros institucijų dėmesys ateityje tik stiprės. Labai rizikinga tikėtis, kad bitcoin, kuri yra tik vienas iš daugelio ir labai netobulas blokų grandinės pritaikymų, taps populiariausia universalia atsiskaitymo priemone ir kad ją verta pirkti už bet kokią kainą.

Autorius yra „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas, socialinių mokslų daktaras