Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.
- Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
- Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą.
- Nepaisant didžiulių tarminių skirtumų žemaičiui lengviau susišnekėti su aukštaičiu, nei su latviu. Katalonui lengviau susišnekėti su pietų prancūzu – oksitanu, nei su ispanu. Ispanų kalbai artimesnė portugalų kalba, nei katalonų.
- Nežiūrint raštų žemaičių tarme ir patarmėmis, ligšiol nėra patvirtinto literatūrinės kalbos kanono. Šiandieniniuose žemaitiškuose tekstuose vyrauja dounininkų tarmė, bet yra ir dūnininkai. Priešingai, katalonai turi oficialią literatūrinę kalbą.
- Žemaitijoje nėra atskiro ir kartu – vientiso valstybingumo istorijos, kur Žemaitija būtų figūravusi kaip savarankiškas politinis subjektas. Katalonija turi tokią istoriją nuo X a. iki XII a. Barselonos grafystės pavidalu ir iki pat XV a. – su Aragonu, kur katalonų kalba buvo valstybinė.
- Žemaitijoje nėra ilgaamžės politinės laisvės kovų istorijos, kalbant apie kovas su Lietuva. Priešingai, žemaičiai daugelį amžių stovėjo Lietuvos valstybingumo sargyboje. Katalonai, XV a. tapę Ispanijos valstybės dalimi, tokių kovų istoriją skaičiuoja nuo XVII a.
- Žemaitijoje nėra stipraus tautinio suverenistinio judėjimo, jį bando kurti tiktai saujelė marginalų, globojamų Maskvos. Katalonijoje toks judėjimas yra ir jis apima daugelį katalonų, atmetant atsikėlusius ispanų kolonistus. Šiam judėjimui atstovauja dauguma išrinktų Katalonijos deputatų, o spręsti apie tautos valią bus galima tik tada, kai įvyks referendumas be Madrido trukdymų.
Iš viso to išplaukia, jog nėra nei teorinių, nei praktinių prielaidų baimintis, jog Žemaitija seks Katalonijos pėdomis. Maža to. Jei Žemaitija to tikrai norėtų ir tam reiktų kokio nors precedento Europoje po Helsinkio sutarties, įtvirtinusios „amžinas“ sienas, tai toks precedentas jau yra ir jis pripažintas tarptautinės bendrijos. Tai – Kosovas. Po Kosovo, o taip pat – Rusijos atsakomųjų veiksmų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje Katalonija būtų eilinis atvejis, o ne viską apsprendžiantis precedentas.
Pietryčių Lietuvos argumentas – jau daug rimtesnis, bet taip pat diskutuotinas. Faktas, jog dalis, netgi žymi dalis pietryčių Lietuvos gyventojų save priskiria kitai tautai – lenkams. Tai liudija ir rinkimai, kur šiame krašte laimi partija, mažai, kuo išsiskirianti, išskyrus lenkiškumą. Tai net nėra kalbos klausimas, nes dalis – gal kiek mažesnė – lenkiškai kalbančių krašto gyventojų laiko save lenkakalbiais lietuviais. Tai – etninės ir politinės savimonės klausimas.
Vis dėlto žvilgtelkime į istoriją. Kas yra Lietuvos lenkai? Arba sulenkėję lietuviai, arba atvykėliai iš kitų kraštų. Lietuvoje tėra viena pirmabuvių tauta – lietuviai, skirtingai nuo Latvijos, kur dar gyvena saujelė lyvių. Ir tik lietuvių tauta gali būti politinės bendrijos pagrindu Lietuvos teritorijoje, kitoms tautinėms bendrijoms talkininkaujant bendros Tėvynės kūrybos darbe. Sulenkėję lietuviai taip pat yra lietuviai, o atvykę lenkai ar sulenkėję gudai yra tokios pat gerbtinos tautinės grupės, kaip totoriai ar karaimai, bet jos nėra pagrindas politiniams dariniams Lietuvos valstybės žemėse.
Nekorektiška pietryčių Lietuvos lenkakalbius piliečius tapatinti su katalonais, kurie savo žemėse – pirmabuviai. Tam nėra moralinės teisės pagrindo. Aišku, galima samprotauti, jog dažniau laimi galia, nei moralinė teisė. Taip Rusija prisijungė Krymą, remdamasi rusų kolonistų referendumu ir ignoruodama pirmabuvių – totorių – valią. Bet pabrėžtina, jog tai įvyko prieš Katalonijos Nepriklausomybės deklaraciją ir pasiteisinimu buvo Kosovas. Taigi, jei susidarytų realios prielaidos pietryčių Lietuvos lenkakalbiams atsiskirti, Katalonijos pripažinimas neturėtų papildomos reikšmės.
Ką reikia daryti pietryčių Lietuvoje, tai suskirstyti lenkakalbius gyventojus į dvi kategorijas: lenkakalbius lietuvius ir Lietuvos lenkus, atmetant kitas kategorijas – Lenkijos, Rusijos ar Baltarusijos lenkus Lietuvoje. Reikia ugdyti etninę lenkakalbių lietuvių ir politinę Lietuvos lenkų savimonę, pasitelkiant tam švietimą, žiniasklaidą, kultūrą. Tai – ilgalaikis ir sunkus darbas. Na, o būti lenkakalbiu lietuviu ar Lietuvos lenku – jau pačių mūsų piliečių pasirinkimas. Katalonija čia visiškai niekuo dėta.
Įrodžius, kad Katalonijos pripažinime nėra jokios grėsmės Lietuvos valstybingumui, ir kad Katalonija turi teisę į politinį suverenumą, galima pasvarstyti, kodėl Lietuva turėtų ją pripažinti. Pirmiausiai – dėl to, kad kiekviena tauta turi teisę kurti savo valstybę savo tėvynėje. Paneigę Katalonijos teisę tampame veidmainiais ir menkystomis savo pačių valstybingumo atžvilgiu. Juk džiaugėmės, kai Islandija – taip pat maža ir atoki šalis – pripažino Lietuvą. Ar esame to verti?
Kita vertus katalonai žino ir gerbia Lietuvą. Jie net surengė Baltijos kelio pakartojimą. Ar esame to verti? Trečia – turime nusiplauti gėdą, kurią mūsų ankstesnės valdžios užtraukė mums, atmesdamos galimybę pripažinti Čečėnijos Respubliką Ičkeriją ir taip pradėti Rusijos imperijos byrėjimą. Įdomu, jog dalis Ispanijos „vienybės“ šalininkų mielai plotų katutėmis, jei Tatarstanas atsiskirtų nuo Rusijos ar Tibetas – nuo Kinijos. Tad iš kur dvejopi standartai? Nes Ispanija – Europos Sąjungos ir NATO šalis? Kas trukdytų Katalonijai tapti šių blokų šalimi, atsiskyrus nuo Ispanijos?
Čečėnų laisvės kovotojus vadinę separatistais lankstėmės Rusijai, dabar, taip vadindami katalonų suverenumo šalininkus, lankstomės prorusiškai Vakarų Europai. Užuot prisiminę JAV prezidento Vudro Vilsono principus dėl tautų apsisprendimo teisės. Ar esame verti savo pačių valstybingumo?
Tautinis egoizmas – toks pat nukrypimas, kaip tautinis indiferentiškumas. Iš vieno kyla šovinizmas, iš kito – kosmopolitizmas. Sveikas tautinis patriotas pirmiausiai žiūrės savo tautos, bet jei tik bus galimybė – išties pagalbos ranką bet kuriai pasaulio tautai.
Ar išdrįsime? Nuo to priklauso atsakymas į klausimą, kas esame dvasioje: milžinai ar nykštukai.
Oi kas bus kai žemaičiai perskaitys šiuos Kundroto paistalus………
Je, je, A. Čechovas rašė apie žmogų futliare, kuris vis kartodavo : ‘kad tik kas neatsitiktų’.
Je, je, kad tik kas neatsitiktų po straipsnio perskaitymo tiems žemaičiams, dar arielkos griebs lakt, o tada …
“Nekorektiška pietryčių Lietuvos lenkakalbius piliečius tapatinti su katalonais, kurie savo žemėse – pirmabuviai.”
Gerb. Autoriau, ar Jums žinoma, kad gudai atėjo į tas žemes (dab. Kataloniją) po 410 m. pavykusio Romos užėmimo sekančiais 411 metais ir apsistojo didžioji dauguma, sukurdami kaip atramą, iš kurios valdė Ispaniją. Pasižiūrėkite į Gothalanda, Gothamarca vardus, iš kurių kilo dab. Katalonijos ir katalonų tauta – tai Ispanijos žemių užkariautojai V amžiuje vytigudais (visigodos, westgoths, Westgotten, …) save vadinę, trumpai gudais (godos, goths, Gotten, …).
Aplamai, ar Jums žinoma Katalonijos nepriklausomybės siekio finansavimo šaltinių paslaptis, ilgalaikiai tikslai ?
Straipsnyje labai daug sofistiškai pateiktų dalykų, visiškai nutylint įrodymui kenksmingus dalykus, o tuos nutylėjimus surašyti reikėtų ilgiau, nei ‘už’ yra skelbta.
Labai neteisingas Mariaus Kundroto straipsnis apie Katalonijos pripazinima.
Jo paties nuomone, mintys neatspindincios tikroves. Ispanijoje gyvenantiems letuviams geda skaityti tokio lygio straipsnius.
Katalonija neturetu buti pripazinta:
1. Yra Ispanijos dalis, nebuvo okupuota, kaip Lietuva.
2. Buvo nuspresta negaliojanciu referendumu ir zmones galejo balsuoti po 5 kartus, balsus skaiciavo be jokiu liudininku. Ir remdamiesi negaliojanciais duomenimis 70 deputatu paskelbe nepriklausomybe.
3. Nepriklausomybes reikalauja 30-40% Katalonijos gyventoju. Daugiau nei 50% zmoniu nenori nepriklausomybes.
Marius Kundrotas, tiekdamas neteisinga informacija, daro geda Lietuvos spaudai ir Lietuvos vardui.
Europos Sajunga ir jos svarbiausios valstybes nepripazins Katalonijos. Ir tai yra labai teisinga, remiantis ES ir Ispanijos istatymais.
Mariaus Kundroto straipsnis yra parasytas zmogaus, neturincio jokios informacijos apie realia Katalonijos padeti, neturint galvoje kad nepriklaysomybes reikalaujanciu zmoniu procentas yra apie 30-40%, ir kad buvo nuspresta negaliojanciu referendumu priestaraujanciu Ispanijos ir ES istatymams, kuriame galejo zmones balsuoti po 4-5 kartus ir nepriklausomybe paskelbe tik 70 deputatu.
Man, kaip Ispanijoje gyvenanciai lietuvei buvo geda skaityti Mariaus Kundroto straipsni.
Pritariu, be to:
1. katalonai nėra tauta
– tautos pagrindinis požymis yra sava teritorija nuo amžių amžinųjų, tauta susidaro iš giminiškų genčių.
Iš ko susidarė katalonai, iš ko susidarė ispanai?
Tiek tie, tiek tie susidarė iš iberų:
– Katalonų protėviai – iberų gentys ( https://lt.wikipedia.org/wiki/Katalonai )
– Iberai atvyko IV-III tūkst. pr. m. e. ir iš pradžių apsigyveno Viduržemio jūros pakrantėse
( https://lt.wikipedia.org/wiki/Ispanai )
Taip,kad katalonai tėra atskira tarmė.
2.Tokios šalies kaip Katalonija niekada nėra buvę.
Na visų pirma tai yra daugiakalbių tautų (pvz., airiai) ir yra atskirų tautų šnekančių ta pačia kalba (pvz., serbai, bosniai ir didesnė dalis kroatų).
Antra, jei katalonų kalba yra kokios nors kalbos tarmė, tada tai yra oksitanų kalbos, kuria anksčiau šnekėjo pietų Prancūzijoje, tarmė. Dar 19 a. taip ir buvo manoma.
Trečia, portugalų kalba yra artimesnė ispanų (kastiliečių) kalbai nei katalonų kalba. Tačiau niekas neabejoja atskiros portugalų kalbos ir tautos egzistavimu. Nors šiaip tai visos romanų kalbos gana panašios. Mokantys itališkai, sako, supranta ispanų kalbą.
Ketvirta, Katalonija yra vienas iš trijų senųjų rekonkistos centrų Ispanijoje (kiti du – tai Baskų Navaros karalystė ir Asturijos karalystė). Vėliau Barselonos grafystės, kurios teritorija maždaug atitinka Kataloniją, valdovas tapo ir Aragono karaliumi. Aragono karalystėje vyravo kataloniečiai. Aragono ir Kastilijos dinastinės unijos dėka atsirado Ispanija. Tačiau Portugalija irgi kurį laiką priklausoė vieningai ispanijos karalystei. 17 a. viduryje, kilus krizei, Portugalija vėl tapo atskira karalyste. Katalonijai – nepavyko.
Tiek istorijos.
// M. Kundrotas: “Ar išdrįsime? Nuo to priklauso atsakymas į klausimą, kas esame dvasioje: milžinai ar nykštukai.” // ———- Pastebiu, kad dažniausiai Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų pagrindinis argumentas yra tai, ar katalonai tauta ar ne. Jei tauta, tai tada turi teisę į nepriklausomybę, o jei ne – neturi. Manau, kad tokia diskusija bevaisė, nes neatsako į pagrindinį klausimą: o kam katalonams nepriklausomybė? Ar jie dabar nėra laisvi ir nepriklausomi? Juk jie turi kuo plačiausią savivaldą Ispanijos valstybės ribose. Ir, rasi, galbūt, netgi didesnę negu mūsų – turinčių “savo” kariuomenę ir “savo” suvereninę teisę vykdyti “savarankišką” vidaus ir tarptautinę politiką. Kuo Katalonija, tapusi dar vienu tarptautinių santykių dalyviu bus geresnė katalonams nei Katalonija, likusi Ispanijos valstybės vidaus santykių dalyviu?
Gerai pasakėte paskutiniuoju sakiniu.
Iki šiol dar nebuvau perskaitęs, laukiau to, ką gaus Katalonija su nepriklausomybe politiškai ir ekonomiškai, kokius skirtumus pajus.
Labai įdomiai yra su Ispanijos užsienio skola. Pasirodo, Katalonijai priklauso tikrai nemaža dalis, Ispanija skolinosi ir dėl Katalonijos, laiko ją šalies ekonomikos varikliu, bet Katalonijos pramonė tikrovėje nepajėgia atidirbti skolų, konkuruoti su Vokietijos ar Nyderlandų gaminiais, ir skyrybų atveju Katalonijai tektų didelė skolos dalis, gerokai viršijanti Katalonijos BVP, netgi lyginant su Ispanijos. Katalonija nori nusikratyti skolos, kurią užkrautų Ispanijai ?
Nepriklausomybės siekis baido investuotojus Katalonijoje, prasideda atsitraukimas, būstinių perkėlimas į Ispaniją ar kitas šalis.
Gerai, tebūnie ekonomika antraeilis dalykas, tebūnie politinis dalykas – nepriklausomybė aukščiau, sutinku.
Tada : ar katalonai tauta, ar tarmiškai kalbantys ispanai ? Man katalonai yra tarmiškai kalbantys ispanai.
Visiškai sutikčiau tik su Baskijos nepriklausomybe Ispanijoje, bet kažkodėl baskai nurimę, nors tiek metų ETA vykdė sprogdinimus po visą Ispaniją.
Esu ne kartą abejojęs, ar katalonai tauta ar ne. Tačiau, matydamas šimtatūkstantines nepriklausomybės šalininkų mases Barselonoje, pradedu suvokti, jog jie jaučia tautinį bendrumą. Tačiau keliu klausimą būtent dėl jų nepriklausomybės siekių prasmingumo, racionalumo kataloniškos tautinės tapatybės išlikimo ir stiprėjimo atžvilgiu. Nelabai tikiu, kad vien tik ekonominiais veiksniais, t. y., didesnės gerovės ir asmeninio gerbūvio paieškomis galima paaiškinti nacionalinio sąjūdžio peraugimą į nacionalistinį. Dėl jų kalbos, tai pakartosiu savo spėjimus: jei kažkokia bendruomenė gyvena susitelkusi savo vietovėje, tai per ilgą laiką tos pačios kilmės žodžiai tolsta nuo savo pirminio pavidalo ir reikšmės, pradėdami savitą gyvenimą, įtakojamą tos bendruomenės uždarumo, kitokių buitinių bei geografinių sąlygų, kol virsta tik tai bendruomenei būdinga kalba. Nauja kalba. Tad laikyčiau juos turinčiais kitokią tautinę tapatybę nei ispanai.
17. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-10-30 00:43:45)
(98.212.66.159) Parašė:
Su ponia Daina Kataviene nesutinku. Yra didžiulė gėda neparemti laisvos tautos siekio turėti savo valstybę. Tai amoralu ir neteisėta. Yra tokia tautų apsisprendimo teisė. Europa, ES turi būti ir privalo būti vieninga su Katalonija, elgtis kaip lygus su lygiu. Europa nėra nei suskaldyta, nes susideda iš atskirų valstybių, suformuotų pagal titulines tautas, kalbas ir teritorijas. ES pademonstravo savo amoralumą neparemdami Katalonijos. Ispanija parodė savo amoralumą taip pat. Ispanija, kurios sudėtyje apie 500 metų, o gal ir daugiau, gyveno kartu, tai privalėjo po balsavimo nedelsiant pasveikinti atsikuriančia Katalonijos valstybę, pasakyti gražius žodžius, pakviesti bendradarbiavimui, padėti valstybės kūrimosi klausimais ir dar paraginti ES valstybes paremti Katalonijos valstybingumą. Taip, moraliais ir teisingais pamatais turi būti organizuota ES ir taip ir funkcionuoti. Tai tokie turi būti tvirtos ES pagrindai. O dabar iš ES bega net Anglija. Tai ar nemato ES savo amoralių pagrindų? Lietuvos pozicija privalėjo būti abiem, tiek Ispanijai, tiek Katalonijai teisinga, kaip lygiateisiams partneriams. Niekur katalonai iš Europos nepabėgs. Jeigu juos ES atstums… ES gali ir pati subyrėti. Amoralus darinys negali būti tvirtas. Visur matyti Rusija… nereikia būti ligoniu. Jei ES elgsis pagal rusiškąjį modelį, grobk ir plėšk silpnesnyjį, tai tada pati ES bus kalta dėl galimos Rusijos įtakos. Kur atstumtam trauktis? Mes meldėme pasaulio pripažinimo. Raudonoji kgbsitinė okupacinė Lietuvos valdžia ir pasielgė priešingai moralei ir teisei. Palaikau katalonus ir gerbiu ispanus. Čekai ir slovakai sugebėjo atsiskirti civilizuotai, tikras pavyzdys ir abi valstybės priklauso ES. Kur problemos? Su meile apkabinkime ir sveikinkime naują atsikuriančią Katalonų valstybę. Pripažinkime kito teisę būti laisvu.
Puikiai, tiksliai. Tik, deja, ES nėra morali ir teisinga. Šituo dar įsitikinsime. Sėkmės katalonams. Visai neabejoju – jie turės savo valstybę. Katalonai ne mėmės.
Na, nesu didele Ispanijos istorijos zinove, bet cia as matau kita dalyka. Katalonams tiesiog atsibodo gyventi ir dirbti kazkam, Madridui, Briuhseliui ir,pan., bet ne sau. Tokiu zingsniu, jie pasake “ne, gana”. Kiek kas kokiu skolu turi, nezinau, o ir jus nezinot, nes ir jums tu skaiciu nieks nepasakys – paskelbs tik suderintus skaicius, taip kaip reikia tam momentui. O baskai pasitrauke i paraste po susitarimo pasirasymo dar 20 a. pab. Taigi, sprogdinimu nebus, nebent patys pazeistu ta sutarti…
Va va – pagrindinis ten klausimas yra ekonominis, atseit bus geriau, bet jei ne, tai ką jie darys? Pabėgs iš laisvos Katalonijos?
Ir kokia tai būtu nauda ES ir mums tame tarpe?
Jokios.
Matau, kad tie nabagėliai katalonai be mūsų, lietuvių, savo santykių su “pusbroliais” kastilais (ispanais) niekaip neišspręs… Reikėtų pasiųsti į Kataloniją lietuvių savanorių būrius, kurie padėtų katalonams išsikovoti laisvę ir nepriklausomybę nuo žiaurių ispanų konkistadorų!!! ?
Mūsų norą būti laisvais irgi kritikavo, ypač tie, kurie ir taip šiltai gyveno (AMB, pavyzdžiui). Suprantu, kad Ispanijoje gyvenantiems tautiečiams patiktų, kad gyvenimas eitų sena vaga: šilta, užšildymą mokėti nereikia. Bet siekis būti valstybe Katalonijoje ne vakar atsirado ir ne rytoj dings.
Gerbiamoji, atsibuskite?! Už lango jau rytas!!! Už Katalonijos nepriklausomybę realiai balsavo MAŽUMA katalonų!!!!! Paaiškinkite, kodėl dauguma turi paklusti mažumai?! Ačiū.
@ Vilnietis: kam nerūpėjo, t.y. buvo vienodai, tas nebalsavo, todėl ir neturi teisės po laiko piktintis. Dalyvauti ar ne – kiekvienas sprendė pats. Iš pareiškusių nuomonę, t.y. aktyviosios tautos dalies, dauguma balsavo UŽ. Demokratijos sąlygomis, neaktyvioji tautos dalis, nesvarbu, ar ji kiekybiškai didesnė, ar mažesnė, turi paklusti daugumos balsavusiųjų valiai. Paskaičius komentarus Katalonijos klausimu po keletu straipsnių, sunku suprasti, ar komentatoriai čia taip kreivai juokauja, ar iš tiesų savo gyvenimo kelyje jau išbarstė visas turėtas pamatines vertybes ir, perfrazuojant rusų posakį, susiluošino sau dvasią. Bent sau nemeluokite tokiu atveju.
Tamsta esi demagogas!!!
Kaip ir sakiau, kreivokas humoras. Bent man – nejuokingas. Kita vertus, dėl skonio nesiginčijama. Jei linksma, tai linksma – svarbu ne nuo veidų daužymo kitiems .
Bet tai reiškia valstybės skaldymas,t.y.silpninima,kas yra ir visos ES ardymas. Tuoj prisidės baskai…
Kugeli, ES jau dabar silpna, bet ne dėl to, o dėl nevykusio ideologų valdymo. Ideologai niekada nemokėjo valdyti valstybių ir sąjungų, todėl šios žlugdavo: TSRS, Kuba, Š. Korėja. Visos valdomos ideologų. Ir ES valdo tokie patys. Malti liežuviu ir valdyti ne tas pats. ES yra TSRS prototipas. Tik dėl laiko ir valstybių skirtumo, su kitokia modifikacija.
Atsiprašau, mielas pone, Kundrotai, bet mes Katalonijos pripažinti negalime,nes mes esame Europos sąjungoje, kaip ir Ispanija, ir jai nežinai Ispaniją sudaro 16 autonominių regionų ir jeigu dabar tie ,visi, Ispanijos autonominiai regionai, pradėtų kalbėti apie nepriklausomybę, tai mes su tuo sutiktume? Mes, kaip Ispanijos draugai, negalime leisti, kad Ispanijoje, ar kur nors kitur Europoje, prasidėtų kažkoks tautų skaldymasis į kitas tauteles, Europos tada neliktų, nes ir Šiaurinė Italija ar Vokietijos Bavarija, Austrija, Šveicarija ir Prancūzija gali susiskaldyti. Taip yra Europos regionalizacijos politika – bet ji yra praktiškai neįgyvendinama, nes nemanau, kad Europos šalys leis savo teritorijose kurti kažkokius anklavus. Tai tiek.
+++ !!!
Maloniai nustebintas !
Pamiršti ar nežinai, Sauliuxai, kad katalonai – tauta, bene 300 metų siekianti savo valstybės, kurią galutinai sumurkdė ir žiauriai susidorojo Franko fašistinis režimas.
Ir katalonai, ir kurdai turi teisę į savo valstybę, jeigu to nori. O jie nori. Kaip žydai gavo savo valstybę, taip ir jie turi gauti savo valstybę.
Szanowna Pani Wikswa, mažuma katalonų nori atsiskirti nuo Ispanijos karalystės!!! Mažuma!!! Beje, fašistinis režimas buvo Musolinio Italijoje. Nežinau, ar galima vadinti Franko režimą fašistiniu… Gal, sakyčiau, tai buvo autoritarinis režimas? Buvę sovietiniai ideologai visus autoritarinius režimus vadino fašistiniais, net nesuvokdami, ką reiškia žodis “fašizmas”. Jiems fašistai buvo visi, kas ėjo prieš SSSR: ir A.Smetona, ir prieškarinės Latvijos bei Estijos prezidentai, ir nacionalsocialistas A.Hitleris, ir Vengrijos diktatorius M.Hortis, ir Bulgarijos caras Borisas III…
Širdis sako – turėtume palaikyti tautą, nes tautos turi tokią pareigą – išsaugoti save ir savo paveldą pasauliui.
Jūs tikri, kad ten tik dykinėjama, pilvus į saulę išvertus ?..
Bet… turime protą ir savisaugos instinktą, ne tik įgimtą, bet ir istorinės patirties papildytą.
Kol esame supami kaimynų, nemokančių draugiškai ŠALIA gyventi, kol jie nenuilstamai tyko progos ant galvos mažesnei tautai užšokti, saugiau yra gyventi savanoriškomis sąjungomis. Tikrovė verčia taip daryti. Ir klysta tas, kas galvoja, kad, jei jis kitame kontinento krašte, tai agresyvusis padaras jo nepasieks… LIUOSA, pasak vieno žemaičio… Dar ir kaip pasieks. Ir bus kai kam ta Katalonija tas pat, kas kažkada jam būdavo „Южный берег Валакампяй”.
Ar tikrinote, ponai katalonai, kiek pas jus privačių teritorijų, į kurias valstybės tarnybos nebus įleidžiamos, todėl jūs nė velnio nesužinosite, kas ten dedasi, kokiais tikslais jos įgytos, kam naudojamos
Kundrotas: “Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.”
Tai čia tik tau taip atrodo.
Kundrotas: “Nepaisant didžiulių tarminių skirtumų žemaičiui lengviau susišnekėti su aukštaičiu, nei su latviu.”
Na ir kas? Švedai su norvegais lengvai susikalba savo kalbomis, serbai su kroatais – irgi. Susikalbėjimo lengvumas ar sunkumas – dar ne kriterijus brėžti ribą tarp kalbos ir tarmės. Carų laikais gudų ir ukrainiečių kalbos laikytos rusų k. tarmėmis.
Beje, žemaitis nuo Kretingos vargu ar susikalbės su aukštaičiu nuo Kupiškio.
Palaikau gerb. autoriaus mintis ir argumentus. Jau šimtą metų egzistuoja pasaulio bendruomenės priimtas principas, kad tauta ir niekas kitas turi teisę apsispręsti dėl savo valstybės kūrimo. Tad jokių “blokų” iš JAV ar ES pusės neturėtų būti, žinoma, jei šie pasaulio galingieji vadovaujasi tikrosiomis vertybėmis. Labai gaila, kad malonūs tautiečiai neatsimena mūsų kelio į Nepriklausomybę ir kaip tie pasaulio galingieji žiūrėjo į mus. Pažiūrėsime ką Suomijos Parlamentas nuspręs šiuo klausimu. Laikas parodys kas teisus, o kas ne. Palauksime.
Tai ko gi kreiptis į laiką, nusižeminti prieš savo nežinojimą ir nesusivokimą, niekinti tą, kuris mato praeitį, supranta dabartį ir pramato ateitį su Katalonijos nepriklausomybe – to dar niekas nekalba Briuselyje, nerašo MIPP Lietuvoje ? Lietuvis tinkamas tik paniekinimui savo pramatymu ? Juk rašo apie tai ir angliakalbė, ir vokiška politiškai NEkorektiška žiniasklaida, kaip ir madjariška, čekiška, lenkiška – Jūs apie tai neskaitėte ir niekas iš Jūsų draugų to neskaitė ? Lietuvis negali nepaniekinti lietuvio, kuris paaiškina.
Nesuprantu tavęs Tvankstai,kažkaiptai pasikeitė tavo kursas,,,,
Šiaip tai žemaičių tarmėmis šneka tik pusė Žemaitijos. Kita pusė – vakarų aukštaičių tarmėmis. Na ir istoriškai tikrieji (senieji) žemaičiai, panašu, kad yra būtent tie kurie šneka vakarų aukštaičių tarmėm. Žemaičių dounininkų tarme šneka sulietuvėję pietų kuršiai – tie kurie žemaičiams padėjo laimėti Durbės mūšį.
Įdomu, kur autorius rado didelį skaičių lenkakalbių lietuvių Vilniaus krašte (išskyrus Ryšardą Maceikianecą)? Aš čia turiu omenyje ne kilmę, o savimonę. Kol kas, deja, tai panašiau į gerus norus.
O šiaip tai taip, širdis su Katalonija, protas su Ispanija.
“Šiaip tai žemaičių tarmėmis šneka tik pusė Žemaitijos. Kita pusė – vakarų aukštaičių tarmėmis.”
Tai ji tikrai ne Žemaittija. Nepainiokit buvusios vyskupystės ribų su etnine Žemaitija. Vakarų aukštaičiai savęs žemaičiais nelaiko. O ir jų etnografija ne žemaitiška.
Istoriškai Žemaitija prasideda už Nevėžio. 13 a. viduryje Žemaitija jau buvo. Tačiau dabartinių žemaičių dounininkų žemėse dar gyveno ne žemaičiai, o kuršiai.
Žemaičių vyskupijai 19 a. kurį laiką priklausė net Zarasai, o jos centras buvo Kaune. Tad aš nieko nepainioju :-).
Dalis žemaičių šneka vakarų aukštaičių kauniškių tarme ir tai, veikiausiai, ir yra pati seniausioji Žemaitija. Šiaip turėjau pažįstamą iš Jurbarko ir jis net neabejojo savo ir Jurbarko žemaitiškumu.
Žemaičių kalba 16-17 a. buvo vadinta vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė. Tik vėliau žemaičių tarme imta vadinti dabartines žemaičių tarmes. Nors, aišku, aukštaičių šiauliškių teritorija būtų panaši į buvusias Žemgalių žemes + pleištras į pietus galimai rodantis kur traukėsi žemgaliai nuo Livonijos ordino 13 a.
Jei Ispanija turėtų proto, Katalonijos ir Ispanijos išsiskyrimas galėjo vykti taip, kaip Čekoslovakijos. O dabar jų argumentuose daugiau ne proto, o įtaigos, mėginant įtikinti visus savo teisumu. Tai – irgi jų teisė, bet katalonai irgi turi teisę patys apsispręsti, kad ir kaip aplinkiniai juos mėgintų įtikinti, kad to negali. Jei patikės, kad apsisprendus jiems tebegalioja kitų primesti teisės aktai, reiškia, kad apsisprendimas dar netikras, dar nepribrendęs. Ispanų argumentai apie įstatymo viršenybę (suprantama, nacionalinių įstatymų) yra vienpusiškas pagudravimas, nes įstatymai tik sunormina žmonių teises, o ne jas suteikia. Prigimtines teises tiek žmonės, tiek tautos turi, nepriklausomai nuo to, ar jos yra surašytos įstatymuose. Gali katalonai atsiskirti, ar ne, sprendžia tik jie patys, jei pribrendo tapimui tauta.
Esminis klausimas yra: ar pripažystame tautos teisę į apsisprendimą. Ar sutinkame, kad svetima Jėga turi nulemti. Kas stipresnis-to ir teisybė? Demokratija, įstatymo viršenybė – tik kaukės, kurias užsidedame, kai norime nuversti nepaklusnią vyriausybę. Jei pritariame, kad tautos ir žmogaus teisės turi būti KAŽKIENO kito valioje, tai turim priskirti ir teisę nuspręsti, kuri tauta gyvens, o kuri bus sunaikinta -Tam Kažkm Svetimam. Jei sutinkame, kad viskas ginčitina , na, tada aišku: ar rusai buvo okupavę Lietuvą – irgi ginčitina. TO INTERNACIONALISTAI IR SIEKIA.
Keista bublika Alke. Atrodo, kad jį skaito ne tautinių pažiūrų, o “evrosajūzo” užkietėję mylėtojai, kuo beveik prilygsta Delfio konsevatoriams ir kitiems pažangiems. Tiesiog toks įspūdis susidaro paskaičius komentarus ne tik po šiuo straipsniu. Nesuprantamas reiškinys panašus į moterišką mastymą. Protu nesuprasi.
Lietuva niekada nepripažins Katalonijos, nes Lietuvos politikai – kolaborantai. Ir užmirškit milžinus, seniai esame dvasios nykštukai. EParlamentarai su tokiu patosu kalba apie Europos namus ir kaip juose gera gyventi. Kaip jiems gerai.
Szanowna Pani Wikswa, nepripažins todėl, kad tada turės pripažinti Vilniaus krašto ir Žemaitijos autonomiją. Ar suvokiate, kuo tai gali baigtis?! Manau, kad nesuvokiate! Po katalonų bus baskai, škotai, airiai, bavarai, Italijos tiroliečiai, sardai, venetai bei siciliečiai ir t.t., ir t.t. … Tai dabar iš naujo dalinsime Europą?! Ar poniai su galva viskas gerai?
Pani Wixwa, widac že jest chęcz miec Polskę na Wilenszczyznie ?
Gerbiami Alko skaitytojai, pilietinė pareiga šaukia pasirašyti peticijos com “Už lygias Lietuvos piliečių teises su pabėgėliais”.
Nejaugi Lietuvos pensininkas turi gauti perpus tiek, kiek mokama pabėgėliui ?
Gerb. Tvankstai, o kam pensininkams pinigai? Ką jie su jais veiks? Jie juk neturi fantazijos!!! Ir, bendrai, geras pensininkas – tai miręs pensininkas. Čia, jeigu ką, buvo angliškas humoras.
Greitai eina metai ir kiekvienas iš mūsų einame į pensiją – planuotą ubagystę beveik kiekvienam. veržlės prisukamos vis standžiau – turi netrukus ateiti narkotikų genijaus A. Huxley pranašystė dar 1932 m.- pirmą pensijos dieną įvykdoma eutanazija ir nėra pensininko, tuo pačiu nėra problemų.
”lankstomės prorusiškai Vakarų Europai.”
Suskaldyta Europa į smulkias grafystes (kaip autorius įvardijo) naudinga tik Putlerio Rusijai. Autorius nepaminėjo pilietinio karo Ispanijoje, tai priminsiu – katalonai buvo raudonųjų pusėje .
Šiuo atžvilgiu Kundrotas nusišnekėjo. Katalonijos grafystė XII amžiuje prisijungė prie Aregono karalystės, o dar anksčiau juos jungė godai ir gudai, o grafystės statusą katalonai gavo iš Karolio Didžiojo kovoje su Maurais. Neprisijungusi prie Aregonos šiandien gal iš vis Jos nebūtų, o būtų kokia Maurija. Aš esu žemaitis ir žinau kokie skirtumai tarp žemaičių ir lietuvių. Lietuviai kilę iš Galindų, o žemaičiai iš vakarų Baltų (Žemaičių).