Mirė žydų gelbėtoja ir lietuvybės puoselėtoja Birutė Fedaravičienė

Bet mes niekur iš čia nevažiuosim,
Neišlėksim lyg paukščiai rugsėjy. –
Mumis ir pats Dievas didžiuosis,
Kad kalvarijas vargo tesėjom…

Spalio 25 dieną, eidama 103-čiuosius metus, Kaune mirė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915–2017). B. Fedaravičienė yra pripažinta Neginkluoto pasipriešinimo dalyve už veiklą 1939 metais, dirbant Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje ir gelbstint žydus. Valstybei atkūrus nepriklausomybę B. Fedaravičienės iniciatyva Kaune atstatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, pasodinta ąžuolų giraitė J. Basanavičiaus gimtinėje Tautinio atgimimo ąžuolyne, prie Kauno istorijos muziejaus atstatyta „Knygnešių sienelė“.

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Lenkijos okupuotame Vilniuje ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje lietuvių organizacijų veikloje, rūpinosi lietuviškų mokyklų veiklos išsaugojimu ir lietuviškos spaudos platinimu. Už šią veiklą okupacinės valdžios bausta baudomis ir areštu. 1927 metais dalyvavo dr. Jono Basanavičiaus laidotuvėse, nešė vainiką laidotuvių procesijos priekyje. Pacituotos Antano Miškinio eilės šio laikotarpio Vilniaus krašto lietuviams, tarp jų ir B. Fedaravičienei, buvo virtusios visuotine kovos ir išlikimo priesaika.

1995 metais B. Fedaravičienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, o 2015 metų kovo 3 dieną – Gedimino ordino Karininko kryžių. Visi šie apdovanojimai – už tarnybą Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius ir už pietryčių Lietuvos kultūros ir istorijos puoselėjimą. Aktyvios pilietinės veiklos pagal išgales nenutraukė iki gyvenimo pabaigos, parašais ir pasisakymais rėmė pastangas išsaugoti valstybinės kalbos monopolį Lietuvos piliečių pasuose, viešai palaikė TALKĄ už valstybinę kalbą.

Valstybės vadovė, įteikdama apdovanojimą B. Fedaravičienės šimtojo jubiliejaus proga Kauno istorinėje prezidentūroje, sakė: „Į šią nepaprastą vienos moters biografiją telpa visa Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio, kurį minėsime po trejų metų, istorija. Tai pavyzdys patriotizmo ir ištikimybės Lietuvai, jos kultūrai. Mūsų stiprybė – tokie žmonės, kaip Birutė, dėka jų esame laisvi ir nepriklausomi jau 25 metus“.

Velionė pašarvota Kaune, Palaimintojo Jurgo Matulaičio (Eigulių) bažnyčioje Kaune spalio 28 dieną 10 valandą bus laikomos atsisveikinimo mišios.