– Kokia drąsi moteris Vanagaitė, įsivaizduoji, leidykla visas jos knygas išima, „Maxima“ nebeprekiaus. Ji nukentėjo už tiesą, – pasidalino psichiatras K. Masiulis.
– Techniškai ji viską atliko gerai – prieš naujos knygos pristatymą sukėlė skandalą, tik ir gudri višta subinę išsidilgina – padarė vieną klaidą. – dėstė Štirlicas.
– Na ir kokią?
– Sakyk, ar Žana D’Ark ir Marytė Melninkaitė vyrus turėjo?
– Ne.
– Tai va. Kam ji tą chakalį į viešumą ištempė. Liaudis už tai nedovanojo. Jei anksčiau visi galvojo, kad ji kovotoja už tiesą, tai dabar paaiškėjo, kad čia tik dar vienas banalus emocinis-seksualinis Vanagaitės nuotykis. Reikėjo dar kokį mėnesį nepasakyt. Taip sakant – laikyt ant įtampos.
– Sutinku, šito tikrai nereikėjo daryti. Beje, o tu Vanagaitės knygos neturi, nes ji sako „aš manau, kad aš esu turbūt geriausiai parduodamas „Alma littera“ autorius“? – pasidomėjo daktaras.
– Ne, aš dar kitos rašytojos Kildišienės neperskaičiau.
„Kas skaito Vanagaitę ir Kildišienę, tas iki Tolstojaus niekada neprisikasa“, – pagalvojo daktaras.