
– Klausyk, tavo manymu, kas kaltas, kad mes taip blogai gyvenam? – kažkodėl klausė iš ryto Štirlicas.
– Atsakysiu, kaip sako mūsų oligarchai – „Sodros“ lubos. Būtent „Sodros“ lubos yra pirmasis ir pagrindinis žingsnis didinant mūsų konkurencingumą, gerinant sąlygas investuotojams ir mažinant darbo jėgos apmokestinimą. – išdėstė psichiatras K.Masiulis.
– O kas tos „Sodros“ lubos?
– Tai kai žmogus per mėnesį uždirba daugiau kaip 6000 eurų. Virš šios sumos jau nebereikėtų „Sodros“ įmokų mokėti. Supranti, pinigai jam ant galvos krenta, gali sužeisti, be lubų neapsieis, tai pavojinga gyvybei…
– Aš manau, kas per mėnesį uždirba daugiau kaip 6000 eurų, tai jau nebe žmogus. Tokiam asmeniui jau galima melstis, – buvo įsitikinęs Štirlicas.
– Sutinku. Žinok, ir meldžiasi. Vyriausybėj net kolektyvines pamaldas surengia – sukviečia tokius asmenis, lankstosi, klausia, ar nespaudžia jų šonų mokesčiai, ar darbininkai jų neterorizuoja, neprašo kelti atlyginimų už nieką, ko jie pageidautų, kad kokia stichinė nelaimė Lietuvos neužgriūtų…
– O žvakes degina? – pertraukė Štirlicas.
– Man atrodo – ne, – atsakė psichiatras K.Masiulis.
– Štai kur šuo pakastas – negalima taip negerbti jų, reikia deginti žvakes, plius „Sodros“ lubos – ir Lietuva klestės. Įvyks lemiamas šuolis…