Šiuo metu net 13 Lietuvos savivaldybių yra paskelbusios ekstremaliąją situaciją dėl padėties žemės ūkyje. Apie nenumatytas aplinkybes (force majeure), dėl kurių ūkininkai nebegali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, patirtus nuostolius ir siekį ieškoti finansinių instrumentų nors dalinai padengti nuostolius šiandien Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) diskutavo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, viceministras Saulius Savickis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, savivaldybių merai, administracijų žemės ūkių skyrių vadovai, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos, Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA), Prekybos pramonės ir amatų rūmų, Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos ir kitų žemdirbiams svarbių įstaigų atstovai.
Pasak žemės ūkio ministro B. Markausko, nuolat susitinkančio su įvairiausių Lietuvos kampelių žemdirbiais, tai bene pirma tokia sudėtinga situacija dėl liūčių per pastaruosius 40 metų, tačiau, deja, dėl klimato kaitos – ne paskutinė, todėl šiandien išryškėjusioms problemoms ateityje būtina užkirsti kelią. Ministras įvardijo kelis svarbius aspektus: ekstremaliosios situacijos paskelbimo metodikos peržiūrėjimą ir rizikos valdymo fondo steigimą.
„Ekstremaliosios situacijos paskelbimo valstybės lygmeniu metodika nėra tinkama, galbūt ŽŪM iniciatyva reikėtų sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti ją, kad nebūtų kvestionuojama, ar savivaldybė turėjo teisę paskelbti ekstremaliąją situaciją. Taip pat labai rimtai galvojame apie rizikos valdymo fondo, kurio lėšos būtų skiriamos kompensuoti Lietuvos žemdirbių dėl gamtos stichijų patiriamus nuostolius, steigimą. Situacija gali kartotis – ir kitąsyk turime būti pasirengę geriau“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.
Pagal savivaldybių pateiktus preliminarius duomenis, žemdirbių patirti nuostoliai siekia apie 40 mln. eurų. Šie nuostoliai, žinoma, dar bus tikslinami. Labiausiai nuo stichijos nukentėjo Panevėžio ir Rokiškio rajonai.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kartu su Premjeru Sauliumi Skverneliu lankysis Ukmergės rajone ir aptars paramos patyrusiems nuostolius ūkininkams suteikimo galimybes.
Spalio 2 d. planuojamas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdis, kuriame tikimasi, bus paskelbta ekstremali situacija visoje Lietuvoje. Paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje Lietuvoje, atsirastų galimybė naudoti valstybės rezervo lėšas.
Kitą savaitę kartu su Latvijos žemės ūkio ministerija planuojama kreiptis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Tačiau žemės ūkio ministras nededa daug vilčių, kad Lietuva gaus paramą, nes ES praktika yra tokia, kad subsidijos teikiamos tada, kai bent jau dauguma ES šalių narių patiria vienokių ar kitokių problemų. Jei ES neskirs paramos, pinigų bus ieškoma šių metų biudžete. Dėl galimybės jų skirti ir 2018 metų biudžete, paaiškės suskaičiavus žemdirbių nuostolius ir žinant ES sprendimą dėl paramos.
Dėl šios ekstremalios padėtis 1,5 mėnesio anksčiau – spalio viduryje – bus padėtas mokėti tiesioginių išmokų avansas – 70 proc. visų tiesioginių išmokų. Tai, pasak ministro, bus gera pagalba nukentėjusiems ūkininkams.
Susiję straipsniai:
- Traukiasi žemės ūkio ministro patarėjas
- Žemės ūkio ministerijoje apsilankė projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai
- Ministerija skatina tvarkyti melioracijos griovius: bebrai – neūkiškumo pasekmė
- Didesnė parama bus teikiama smulkiems ir aktyviems ūkininkams
- Parama suteiks sparnus jauniesiems ūkininkams
- Traukinys „Amerika“: durys atidarytos, dabar telieka įšokti į vidų
- Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
- Nederlingų žemių plotų Lietuvoje turėtų nedaugėti
- Kaimo reikalų komitetas nepritaria, kad būtų keliami mokesčiai ūkininkams
- Ūkininkų gaminiams – užkarda
pirmiausia turi būti patikrinta,ar teisingai buvo eksploatuojamos dykai gautos melioracijos sistemos.Jas užleidusiems ne pagalba,o didelės baudos privalomos.