1907 m. rugsėjo 15 d. (senuoju stiliumi – rugsėjo 2 d.) Vilniuje įsteigta Lietuvių dailės draugija. Besitelkiantis lietuvių menininkų sambūris buvo ne tik ypatingai svarbus akstinas M. K. Čiurlioniui galutinai apsisprendžiant apsigyventi Vilniuje, bet ir nepaprastai reikšmingas reiškinys, kuriant modernios lietuvių tautos tapatybę, žadinant lietuvių kultūrinę savimonę ir valstybingumo aspiracijas. M. K. Čiurlionis aktyviai įsitraukė į lietuvių dailininkų sąjūdį nuo pirmųjų šio judėjimo žingsnių: dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje, pats organizavo antrąją parodą, kūrė Lietuvių dailės draugijos įstatus, projektavo jos veiklą, prie Draugijos inicijavo Muzikų sekciją, aktyviai plėtojo Tautos namų projektą, pirmasis pažadėjo savo darbus dovanoti lietuvių dailės muziejui. Lietuvių dailės draugijos Čiurlionio kuopa labai nusipelnė, superkant ir Lietuvai išsaugant šio menininko palikimą.
Čiurlionio namai, bendradarbiaudami su Lietuvos dailės muziejumi, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Lietuvos literatūros ir meno archyvu, kolekcininku dr. Jauniumi Gumbiu, M. ir J. Šlapelių namu-muziejumi, žiūrovams parodoje pristatys M. K. Čiurlionio, A. Žmuidzinavičiaus, K. Stabrausko, P. Kalpoko, A. Jaroševičiaus, T. Daugirdo, A. Staneikos, K. Šklėriaus tapybos kūrinius, o taip pat unikalius istorinius dokumentus, leidžiančius visapusiškiau suprasti, kokius kultūros tikslus ir uždavinius sau kėlė, kokius leidinius rengė Draugija, savo parodas eksponavusi ne tik Vilniuje, bet ir už Lietuvos ribų.
Paroda, kurią galima aplankyti nuo rugsėjo 15 iki lapkričio 15 dienos, bus palydėta išskirtinių kultūrinių renginių, atversiančių vilniečiams ypatingų istorijos puslapių, o taip pat nuspalvinsiančių šimtmečio senumo įvykius šiuolaikiškomis spalvomis.
Parodos atidarymo vakare, rugsėjo 14 dieną, 18.00 val., klausytojams bus pirmą kartą pristatyta naujai iš M. K. Čiurlionio rankraščių iššifruota ir atlikimui parengta kompozitoriaus 1902 metais sukurta daina balsui ir fortepijonui „Susimąstė angelėliai“. Ją ir kitus vokalinius kūrinius dainuos sopranas Ona Kolobovaitė, skambins pianistas Justas Šervenikas.
Čiurlionio gimtadienis rugsėjo 22 dieną, 18.00 val., bus pažymėtas knygos „Čiurlionio namai Vilniuje“ sutiktuvėmis. Knygoje Čiurlionio gyventą epochą ir dabartį apžvelgia V. Landsbergio, R. Bukaveckienės, N. Gaidauskienės straipsniai ir trys R. Markeliūno dokumentiniai filmai (knygos dailininkas J. Valiušaitis). Sutiktuvėse kalbės knygos autoriai, Čiurlionio kūrinių aranžuotes atliks ansamblis „Regnum musicale“: Joana Daunytė (arfa), Vita Marija Daunytė (fleita), Kotryna Ugnė Daunytė (smuikas), Elena Daunytė (violončelė).
Spalio 7 dieną, 16.00 val., rengiama popietė tikriems istorijos ir kultūros gurmanams. Čia klausytojai susitiks su prof. habil. dr. Egidijumi Aleksandravičiumi, kuris skaitys paskaitą „Meno ir menininkų draugystės XIX a. tautų pavasary“, o taip pat išgirs naują koncertinę programą „E. Morawski ir M. K. Čiurlionis: bičiuliai istorijos kryžkelėje”, kurią drauge su pianistais Sonata Zuboviene ir Roku Zubovu atliks sopranas Aušra Liutkutė. Pirmą kartą Vilniuje skambės geriausio M. K. Čiurlionio bičiulio Eugenijaus Morawskio dainos ir kūriniai fortepijonui.
Nemaža dalis M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos iki šiol lieka paribiuose – ne vieną idėją palikęs tik eskizinėje formoje, menininkas tarsi kviečia šiandienos kūrėjus pratęsti jo kompozicines mintis. Spalio 25 dieną, 18.00 val., Čiurlionio namuose įvyks improvizacijų vakaras „M. K. Čiurlionio eskizai“. Tą vakarą iš Čiurlionio užuominų savo menines mintis vystys jaunosios kartos improvizacinės muzikos meistrai Dmitrijus Golovanovas ir Janas Maksimovi2ius (Dmitrij Golovanov ir Jan Maksimowicz).
Renginių ciklą apibendrins koncertas-minėjimas Vilniaus rotušėje lapkričio 21 dieną, 18.00 val. Čia bus pagerbtas svarbus XX a. pradžios lietuvių kultūrinio judėjimo dalyvis Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, įkūręs ‚Kanklių“ draugiją, kurios chorui vadovavo M. K. Čiurlionis, pastatęs Vilniuje ne vieną spektaklį, parašęs libretą pirmajai lietuvių operai „Birutė“ (kompozitorius M. Petrauskas). Vakare dalyvaus profesoriai, habilituoti daktarai Viktorija Daujotytė ir Vytautas Landsbergis, skambės chorai ir arijos iš pirmosios lietuviškos operos, o taip pat Vilniuje parašyti Čiurlionio kūriniai chorui bei čia pirmą kartą atlikta Čiurlionio kantata „De profundis“. Koncerte dainuos sopranas Asta Krikščiūnaitė, choras „Aidija“ (dirigentas ir meno vadovas Romas Gražinis), fortepijonu gros Rokas Zubovas.
Visi renginiai nemokami.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
