Sausio 30-ąją, penktadienį, 16 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) atidaroma paroda „Didybė mažume. Japoniškų kardų meninės detalės, grafika, miniatiūrinė skulptūra“.
Joje lankytojai išvys, kaip miniatiūrinėse formose atsiskleidžia didingi senosios Japonijos kultūros socialiniai ir materialiniai sluoksniai.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė teigia: „Ši paroda kviečia sustoti ir pažvelgti į tai, kas dažnai lieka nepastebėta. Japoniškų kardų meninės detalės, grafika, miniatiūrinė skulptūra atskleidžia didybę, glūdinčią mažume, tikslume ir tyloje.
Tai pasakojimas apie formą, kurioje paslėpta disciplina, estetika, dvasinė pusiausvyra. Ne veltui sakoma, kad samurajaus didybė slypi ne jo kardo aštrume ar puošnume, o garbėje, kuri veda jo ranką.“
Samurajų pasaulis miniatiūroje – paroda iš Kyjivo rinkinio Vilniuje
Parodoje rodomi japonų meno kūriniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus Kyjive, atspindintys Edo (Tokugavų) laikotarpio samurajų luomo materialųjį pasaulį.
Dalis šio rinkinio jau buvo pristatyta parodoje „Samurajų lobiai“ LNDM Palangos gintaro muziejuje – ji 2025 m. tapo lankomiausia iš visos LNDM parodų programos.
Specialiai parodai „Didybė mažume“ iš daugiau nei 700 eksponatų rinkinio atrinkti darbai supažindina su kardų puošybos menu, medžio raižinių kūrimo subtilybėmis ir miniatiūrinių skulptūrinių formų meistryste.
Parodą papildo spalvotosios japonų ksilografijos, kuriose atgyja Edo laikotarpio miestų kultūra – nuo garsių karių ir epinių veikėjų iki samurajus įkūnijusių kabuki teatro aktorių.
Samurajai – išskirtinis Japonijos karinis luomas, dažnai lyginamas su Europos riteriais. Pavadinimas reiškia „tarnaujantis kitam“, o pats sluoksnis ilgainiui tapo viena svarbiausių politinių ir karinių jėgų šalyje.
Parodoje jų pasaulis atsiskleidžia per daiktus – japoniškų kardų meninius elementus ir miniatiūrines skulptūras necukes: kardai buvo neatsiejami nuo bušido, „kario kelio“, sampratos. O necukės, naudotos kaip vyrų ir moterų aprangos detalės, pabrėžė savininko statusą bei individualumą ir dėl meistriško atlikimo tapo vertinami kaip rinkimo vertybės.
Kenbu – gyvas samurajų paprotys, perduodamas judesiu
Parodą choreografiniais kardo kirčiais atvers kenbu – tradicinis Japonijos kardo šokis, kuriame samurajų gyvenimo būdas ir dvasia skleidžiasi per judesį ir ginklų valdymą.
Pasirodyme naudojami samurajų kardai, naginatos (ilgakočiai japoniški ginklai), ietys, vėduoklės ir skėčiai, o kiekvienas judesys atliekamas su visišku fiziniu ir protiniu susitelkimu – tiksliai, elegantiškai ir prasmingai.
Kardo šokio kenbu šaknys siekia Nara (710–794) ir Heian (794–1185) laikotarpių dvaro šokius bei Kagura – šintoistinių šventyklų ritualinius šokius.
Pasirodymą pristatys meistras Masanori Ogava (Ogawa) – Lenkijoje įkurtos Araki Munisai-ryu Ogawa Dojo mokyklos vadovas, kilęs iš Himedžio mieste gyvenančios ir samurajų papročius puoselėjančios šeimos.
Kovos disciplinų jis ėmė mokytis vos pradėjęs vaikščioti, o šiandien japonų kovos estetiką ir samurajų filosofijos dvasią perduoda naujajai kartai.
Meistras pabrėžia, kad kovos menų ir poezijos deklamavimo papročiai padeda išsaugoti bušido dvasią, o net trumpas kardo šokis gali turėti gilią istorinę ir kultūrinę prasmę.
Kartu su juo pasirodys ir mokyklos nariai
Jo žmona Ana Ogava (Anna Ogawa), ilgametė japonų kultūros puoselėtoja, turinti iaido ir kendo kvalifikacijas. Taip pat Katažyna Fedoruka-Liosicka (Katarzyna Fedoruk-Łosicka), Bartalomėjus (Bartłomiejus) Konopa ir Jakubas Rudzińskis. Šis pasirodymas taip pat įtrauktas į Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių 35-erių metų sukakties paminėjimo renginių programą.
Japonų meno kūrinius iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus Kyjive LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus galima pamatyti iki balandžio 20 d. Parodos programą pratęs pamokos ir ekskursijos, leisiančios lankytojams dar atidžiau pažvelgti į miniatiūrinėse figūrose slypinčią didybę.
Žinios apie renginius skelbiamos LNDM svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Projekto vadovai
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas
Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus generalinė direktorė Julija Vaganova
LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė
Kuratoriai ir koordinatoriai
Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Katerina Baranovska, Olha Hončarenko, Regina Makauskienė, Skaistis Mikulionis, Olha Novikova, Eglė Jagminė, Mažvydas Truklickas, Julijus Balčikonis, Julija Samailova, Anastasija Macelo
Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė
Dizaineriai: Marius Žalneravičius, Edita Namajūnienė
Projekcijos dizaineris Vladas Balsys
Vertėjai Džiulija Elena Fedirkienė, Ruslanas Skrobačas
Redaktorė Ieva Puluikienė
Rengėjai
LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
Kyjivo Bohdano ir Varvaros Chanenkų nacionalinis dailės muziejus
Generalinis rėmėjas Novalda stiklai
Didysis rėmėjas GlasLT
Rėmėjai
UAB „AD Rem“, CLS „Brokerage Company“, UAB „Bunasta“, UAB „Nova Post Lithuania“, BTA
Mecenatas Lietuvos Respublikos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas
Restauratoriai: Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, Rimvydas Derkintis, Paulius Zovė
Speciali padėka
Ambasadorius Valdemaras Sarapinas
Ambasadorė Inga Stanytė-Toločkienė
Ambasadorė Olga Nikičenko (Olha Nikitchenko)
Valdas Dovydėnas, Tadas Gečauskas, Rita Grochovskienė, Tomas Ivanauskas, Giedrius Jackūnas, Renata Kanarskaja, Romas Klapatauskas, Mirijana Kozak, Narimantas Savickas, Vladimiras Ševerdovas, Darius Zaura, Andrius Šulskis, Povilas Ruškus, Agata Voleiko, Serhijus (Serhij) Burlačenko, Liubomyras Demiančiukas (Liubomyr Demjančiuk), Lesia Rožak, Andrijus (Andrij) Černeha.
