Ruduo – pokyčių metas ne tik gamtoje, bet ir kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Neseniai tikra atgaiva buvę švieži vaisiai rudens sezoną įgaus visai kitą atspalvį ir dar ryškesnį skonį.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, KTU prof. Prano Viškelio, dabar pats metas ne tik džiovinti savąjį derlių – obuolius ir kriaušes, bet ir pasirūpinti įvairiais džiovintais vaisiais, kurie iki kitos vasaros bus nepamainomi pagalbininkai tiek virtuvėje ruošiant įvairius patiekalus, tiek norint praturtinti visos šeimos mitybą vitaminais ir mineralais.
Ką verta žinoti apie vaisių džiovinimą
Profesorius atkreipia dėmesį, kad patiems paprasčiausia sudžiovinti obuolius ir kriaušes.
Tačiau svarbu neskubėti. Jei vaisius greitai džiovinsime aukštoje temperatūroje, nuo išorės drėgmė nugaruos, vaisius apdžius ir susidarys plėvelė, sulaikanti drėgmę viduje.
Klaida ir džiovinti lėtai, palikus vaisius ant stalo keletui dienų ar net savaičių.
Tai, P. Viškelio teigimu, neatitinka higienos bei maisto saugos reikalavimų, nes tokiu būdu džiovinant vaisius dauginasi mikroorganizmai. Tad saugiausia džiovinti 40 – 60 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Vitaminai ir mineralai išlieka
Visuomet pabrėžiame, kad būtent šviežiuose vaisiuose gausu vitaminų. Tačiau P. Viškelis pažymi, kad vaisių džiovinimo metu išgaruoja vanduo, o žmogaus sveikatai reikalingos mineralinės medžiagos išlieka. Iki 50 procentų sumažėja tik vitamino C kiekis.
„Džiovintuose vaisiuose išliekančio vitamino C visiškai pakanka mūsų organizmui. Noriu pabrėžti, kad naudingųjų medžiagų koncentracija džiovintuose vaisiuose, palyginti su šviežiais, yra keliskart didesnė: pavyzdžiui, jei suvalgysime šimtą gramų razinų ar obuolių, toks kiekis atstos tų pačių šviežių vaisių kilogramą. Tad ruošti džiovintų vaisių atsargas ir juos vartoti tikrai verta ir sveikatai naudinga“, – pataria profesorius.
Nuo anemijos prevencijos iki virškinimo gerinimo
Džiovintų vaisių naudą patvirtina ne tik profesorius P. Viškelis, bet ir užsienio šaltiniai. Štai Entonis Komarovas (Anthony Komaroff), „Harvardo sveikatos laiško“ vyr. redaktoriaus teigimu, džiovintuose vaisiuose esančios skaidulos ir antioksidantai fenoliai padeda kovoti su širdies ligomis, nutukimu, gali padėti sumažinti širdies, diabeto, degeneracinių smegenų ligų riziką.
Sveikatai naudingos džiovintų vaisių savybės:
Džiovintos slyvos – jose yra skaidulų, kurios gerina virškinimą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Šis vaisius – puikus vitamino K šaltinis. Vitaminas K svarbus kraujo krešėjimui, normaliai kaulų būklei palaikyti, gali sumažinti osteoporozės riziką.
Džiovintų obuolių pagrindinis privalumas yra juose esančios skaidulos.
Pusėje puodelio džiovintų obuolių yra 3.7 g skaidulų. Jos padeda palaikyti gerą virškinimo sistemos veiklą, greitina medžiagų apykaitą. Džiovinti obuoliai yra kalio šaltinis.
Kalis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
Džiovintos datulės – ne tik skanus, bet ir naudingas desertinis vaisius. Datulės taip pat yra kalio šaltinis. Jos gali būti vartojamos užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, žarnyno bei širdies darbo sutrikimams.
Datulės kartu su razinomis rekomenduojamos užbėgti už akių mažakraujystei. Šis džiovintų vaisių derinys padeda organizmui veiksmingiau įsisavinti datulėse esantį geležį. Tereikia kasdien suvalgyti po saujelę razinų kartu su keliomis datulėmis.
„Amerikos koledžo mitybos žurnalo“ duomenimis, datulėse ir figose yra gausu fenolio – antioksidanto, itin naudingo sergant širdies ligomis, osteoporoze, diabetu.
Džiovinti abrikosai – puikus vitamino A šaltinis. Vitaminas A padeda išsaugoti normalų regėjimą, yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, geležies apykaitai, gerai gleivinių ir odos būklei palaikyti.
Džiovintuose abrikosuose taip pat yra ir geležies. Ji svarbi normaliai imuninės sistemos veiklai, deguonies pernešimui organizme, padeda sumažinti nuovargį, kovoja su mažakraujyste. Abrikosuose taip pat yra daug maistinių skaidulų.
Šventinių ir kasdienių patiekalų sudedamoji dalis
Džiovinti vaisiai – tai puikūs pyragų, apkepų įdarai. Sumalus juos tinka įberti į įvairiausias košes, pudingus, ir kitus desertus. Iš jų galima gaminti net arbatą.
Laiku sudžiovinus vaisius jie taps nepamainomais pagalbininkais tiek ruošiant šventines vaišes, tiek kasdienėje šeimos mityboje.
Džiovinti abrikosai, slyvos, obuoliai nuo seno yra vienas iš mėsos kepinių, troškinių ir kitų patiekalų dažnai naudojamų pagardų, be kurių neįsivaizduojamos žiemos šventės. Įvairiais džiovintais vaisiais gardinami ir Kalėdų bei Velykų pyragai, įvairūs desertai.
Be to, džiovinti obuoliai, abrikosai, datulės, figos, slyvos ir kiti vaisiai – puikus užkandis, tinkantis tiek pasiimti kartu su savimi į darbą, tiek vaikams užkandžiauti mokykloje.
Dėl juose esančio natūralaus cukraus džiovinti vaisiai yra puiki atsvara nesveikiems, riebiems desertams, kuriais kartais taip norisi pasmaližiauti. Džiovinti vaisiai ne tik patenkina saldumo poreikį, bet ir praturtina organizmą vitaminais ir mineralais, suteikia sotumo bei energijos.
