„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Piliečių diskriminacijos išvengsime tik priėmę latvišką asmenvardžių rašybos variantą

Liepos 31 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ (TALKA) pirmininkas, Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša išplatino pranešimą spaudai, kuriame išdėstė piliečių iniciatyvinės grupės TALKA požiūrį į susiklosčiusią padėti sprendžiant nelietuviškų asmenvarsdžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimą.

Kaip žinia, jau praėjo dveji metai nuo to laiko kai į iniciatyvinę grupę „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“  susibūrę visuomenininkai  surinko daugiau kaip  69000 piliečių parašų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti kompromisinį projektą, siūlantį asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje („latvišką variantą“). Iki šiol visi įrašai oficialiuose asmens dokumentuose rašomi tik valstybine kalba, bet jau daugelį metų Lenkijos politikai ir prolenkiškos Lietuvos politinės jėgos spaudžia Lietuvą  reikalaudamos įteisinti galimybę iš viso atsisakyti įrašo valstybine kalba.

Liepos mėnesio pabaigoje Lietuvos Mokslų akademijos rūmuose Vilniuje susirinkę TALKOS iniciatyvinės grupės nariai aptarė politinę situaciją ir Seime svarstomus asmenvardžių rašybos projektus. TALKA vieningai nutarė, kad toliau rems Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise Seimui 69 000 Lietuvos piliečių vardu pateiktą „latviškąjį variantą“, nes kitos Seime užregistruotos alternatyvos diskriminuotų Lietuvos piliečius.

TALKOS teigimu, Seime užregistruoti alternatyvūs projektai, kurių vienas siūlo leisti pagrindiniame paso puslapyje nevalstybine kalba rašyti visiems to pageidaujantiems piliečiams (Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo variantas), o kitas tokią teisę suteikia tik Lietuvos pilietybę gavusiems užsieniečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams (Seimo nario Mindaugo Puidoko variantas), yra teisiškai ydingi. A. Kubiliaus inicijuotas projektas leistų gimtąja kalba pase rašyti tik tiems, kurių pavardėse yra raidės Q, W, X, tačiau paliktų be tokios galimybės visus, kurių vardams ir pavardėms užrašyti reikalingi kiti per 150 lotyniško pagrindo kalbose esančių raidžių ir diakritinių ženklų. Tuo metu M. Puidoko projektas leistų įrašą nevalstybine kalba dar siauresnei piliečių grupei, taip sukurdamas jai kitokias sąlygas, nei likusiems šalies piliečiams. Pagal M. Puidoko siūlymą, pilietybę gavę užsieniečiai ir jų šeimos nariai turėtų kitas sąlygas nei visų šalies tautinių bendrijų atstovai. TALKOS projektas panaikina visą chaosą, kuris neišvengiamai sukuriamas bandant įvesti išimtis konstitucinėms normoms.

„Puikiai suprantame, kad M. Puidoko pasiūlytas projektas paremtas gera intencija ieškoti kompromiso. Deja, pateiktas projektas, nors jis ir atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos   išvadas, paneigia pamatinį kiekvienoje demokratijoje piliečių lygybės prieš įstatymą principą. M. Puidoko projektą būtina atmesti, nes jį priėmus, vienos piliečių grupės turės galimybę rašyti nevalstybine kalba pagrindiniame paso puslapyje, o kitos – kitų įrašų skyriuje. Kalbos komisija tokių teisinių aspektų nei vertino, nei turi tam kompetenciją, tačiau Seimas privalo atsižvelgti ir į juos. M. Puidoko, kaip ir A. Kubiliaus bei G. Kirkilo projektai, sukurtų piliečių diskriminaciją tautiniu ir kalbos pagrindu. Abiem atvejais tai kurtų įtampas visuomenėje, o Lietuva neabejotinai susilauktų pagrįstų skundų ir tikėtinai pralaimėtų Europos Žmogaus Teisių Teisme. To išvengti leidžia „latviškas” variantas, kuris šiame teisme  buvo apgintas ir užtikrina visų tautybių piliečių lygybę prieš įstatymą. Taigi būtina laikytis principinės nuostatos, kad visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs. Ja remdamiesi, laikomės siūlymo, kad visų piliečių pasuose pagrindinis įrašas būtų daromas valstybine lietuvių kalba, o papildomų įrašų skyriuje visi to pageidaujantys piliečiai galėtų įsirašyti vardą ir pavardę savo gimtąja kalba“, – teigė TALKOS iniciatyvinės grupės pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša.

E. Jovaiša taip pat priminė, kad šių metų vasario 27 ir 28 dienomis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutines ir neskundžiamas nutartis dviejose administracinėse bylose, kuriose pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi vien tik ne lietuviškais rašmenimis, ką siūlo A. Kubiliaus projektas. LVAT, remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, taip pat nurodė, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu piliečiui pageidaujant, jo vardas ir pavardė būtų įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma to paties paso kitų įrašų skyriuje. Tokiu išaiškinimu LVAT iš esmės pritarė 69000 Lietuvos piliečių parašais pasiūlytai TALKOS iniciatyvai.

TALKA pareiškė susirūpinimą dėl viešų Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pareiškimų, kuriais paremiami antikonstituciniai siūlymai įteisinti okupacinių laikų asmenvardžių rašybą ir faktiškai siūloma pripažinti okupacinių režimų išduotus dokumentus.

„TALKA tikisi, kad Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, kuri pati aktyviai dalyvavo TALKOS iniciatyvoje, artimiausiu metu patvirtins arba paneigs savo prieš rinkimus duotus įsipareigojimus dėl valstybinės kalbos konstitucinio statuso apgynimo. Piliečių iniciatyvinė grupė taip pat kviečia Seimo narius įsiklausyti į piliečių argumentus, gerbti Konstituciją, Seimo nario priesaiką, ir vadovautis piliečių lygybės prieš įstatymą principu“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime rašo TALKOS iniciatyvinės grupės pirmininkas akademikas E. Jovaiša.

Aistras dėl vardų ir pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis oficialiuose Lietuvos respublikos dokumentuose jau daugelį metų kursto šį klausimą politizuojančios Lietuvos lenkų politinės organizacijos ir Varšuvos politikai.

Spausdinti