Taip, emigracija iš Lietuvos nesibaigia. Dėl to visi nemažai išgyvename, nors ir nežinome ko griebtis, kad situacija pasikeistų.
Daug mažesnis srautas yra grįžtančiųjų į Lietuvą emigrantų. Tiesą sakant, tas srautas beveik nepastebimas, todėl vos ne kiekvienas grįžimo atvejis vertas aptarimo. Kas grįžta? Kodėl grįžta? Ko tas pavyzdys gali mus išmokyti?
Gediminas Ruškys – jaunas žmogus, trejetą metų pradirbęs Vokietijoje ir Nyderlanduose, sako, jog treji metai yra lemiamas laikas. Užsibuvęs užsienyje ilgiau nei trejus metus, jau įleidi ten šaknis ir šalis, į kurią išvažiavai, tampa savesnė už Lietuvą. Todėl, jei nenori tapti ilgalaikiu emigrantu, norom nenorom, ilgai nieko nelaukdamas, turi parvažiuoti pagyventi Tėvynėn.
Apie tai su Gediminu Ruškiu Hamburge kalbėjosi Audrys Antanaitis. Filmavo Arūnas Sartanavičius.
Pagal tai, kokie įstatymai svarstomi ir priimami Seime, šiai kadencijai tikrai nėra galimybių sumažinti išvažiuojančiųjų skaičių. Baisiausia, kad Lietuvoje iki šiol net nėra partijos, kuri sugebėtų nuosekliai siekti ir vykdyti įstatymų pertvarkas ekonomikoje, nustotų užsiimti populistiniais gaisrų gesinimais lopant biudžeto skyles, užmirštų marksistinį norą vaizduoti ‘gerus žmones’ – atimti ir perdalinti.
Vien ko vertas įstatymas dėl žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimo. Tik dar vieną išvažiuojančiųjų bangą. Lietuvos piliečiams atlyginimai negali didėti, nes galės dirbti po 12 valandų baltarusiai ir ukrainiečiai, gauti tą patį lietuvio atlyginimą už 8 valandas.
Tai tęsis tol, kol atlyginimai pasieks apie 70 nuošimčių atlyginimus Švedijoje, Airijoje ar Nyderlanduose. Tam reikės dar bent 20-30 metų.
Briuselis lenks Lietuvos valdžią priimti įstatymus tokius, kad kuo daugiau žmonių išvažiuotų dirbti į Vakarų Europos šalis, nes ten velniškai daug trūksta ne tik juodadarbių bet ir specialistų – gydytojų, inžinierių, kompiuterininkų, lenks taipogi jokių įstatymų net nekurti ir tuo labiau nesvarstyti, kad sustabdyti išvažiuojančiuosius, priimant įstatymus palankius smulkiam ir vidutiniam verslui, pradedantiems ūkininkams (ne tėvų ūkį persirašant).
Dabar gi priimami įstatymai tik ‘prisukinėja veržles’, kaip kad su progresiniais mokesčiais.
Visiškas Seimo ir Vyriausybės nesusivokimas, neišmanymas.
Mane stebina, kad iki šiol Lietuvoje net nesuvokiama ko imtis, vien tik graudžiomis pasakomis ir anekdotais siekiant sulaikyti žmones, ištraukiamas vienetinis atvejis, gal po pusmečio gražiai pašnekėjęs išlėks vėl į kurią šalį užsidirbti ir laimės ieškoti.
Tokie pasakojimai aprašomi kone 20 metų, o išvažiuojančiųjų tik daugėja. Tai primena sovietinės propagandos pasakojimus apie ‘supuvusius Vakarus’, tik tada aklina ‘geležinė uždanga’ sulaikydavo žmones.
Tokius pasakojimus, kaip šis, dar teks skaityti bent 20-30 metų.
Žmones laikytų Lietuvoje savo smulkus ar vidutinis verslas, iš kurio galėtų pragyventi. Per visą nepriklausomybės laiką visoms valdančiosioms partijoms vykdant socialistų ekonominę strategiją ir taktiką – turtingi dar labiau prasigyvens, vidutiniai dar labiau nusigyvens, šiandien didžiąja dalimi Lietuvoje liko teisingas verslas – Maxima, Norfa, Lidl, Achema, Lietuvos geležinkeliai, kelių tiesimo įmonės,…, kur atlyginimai yra visiems žinomi.
Išguiti vidutinieji verslininkai vargu ar grįš masiškai atnaujinti savo verslų ar imtis naujų Lietuvoje – per daug gerai pažįsta valdžios koridorius su visada alkanomis ‘demokratijos 200 žiurkių jo paties rūšies’. Suprantu, kiek nuobodu valdžios įstaigoms, kai lieka vien ‘teisingos įmonės’ – nėra ką graužti valdininkų malonumui.
Žvelkime į ES šalis (Eurostat duomenys gal 2014 metų -apytiksliai) : Nyderlanduose, Vokietijoje vieno žmogaus pajamos metinės sudaro 33.000+-100 eurų (tai ir socialinis draudimas, nemokamas mokslas mokyklose ir universitetuose, …), Lietuvoje 19.300 ( Čekijoje 20.500, Estijoje 19.500, Latvijoje 18.500, Lenkijoje 17.700).
Kada Lietuva taps patraukli joje gyventi ir dirbti išvažiavusiesiems ?
Pagal šiandienos skaičius tai turėtų siekti 24.-25.000 eurų, apytiksliai 33 nuošimčius. Jei atlyginimai augtų 2,0 nuošimčius kasmet ir metinės pajamos tuo pačiu gaunant jas per valstybinį perskirstymą, tai po 20-25 metų būtų pasiektas tas norimas lygis dirbančiajam lietuviui – gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Lietuvoje įstatyminė bazė gana palanki verslui popieriuje, bet kasdienybėje viskas atsiremiama į alkanąją valdininkiją – ‘kas nedirba, tas valgo’.
Pagal Briuselio viršvyriausybinės vadovybės reikalavimus yra ‘nuleidžiamos’ direktyvos Lietuvos valdantiesiems, kurie turi kurti verslo ateitį pagal 147 transnacionalinių monopolijų reikalavimus ir Lietuvai numatyta tik aptarnauti senųjų demokratijų ekonomikas. Tam reikalingi gerai dirbantys lietuviai Vakaruose, kuriuos Lietuvoje turi masiškai pakeisti darbuotojai iš trečiųjų šalių.
Negalvokime, kad Vakaruose kitaip. Pvz., Nyderlanduose kasmet iš šalies išvyksta 40 tūkstančių autochtonų (aborigenų – abu žodžiai reiškia beveik tą patį : ‘savo žemės’ ir ‘nuo kilmės, gimimo’), atvyksta bent dusyk tiek iš kitų ES ar trečiųjų šalių).
Vien tik ką tokio pasiūlius kurti prieš Briuselio reikalavimus, Lietuvoje būsi užpjudytas teisingų MIPP.
Žvelgiant į tuštėjančius kaimus ir miestelius, galima būtų vyriausybei remiant pagal ilgalaikes programas vystyti linininkystę – tuo užsiimtų nemažai ūkininkų, būtų statomos šiuolaikiškos linų perdirbimo ir dirbinių gamyklos, ten kur kažkada buvo : Kudirkos Naumiestyje, Plungėje,…
Daržovių auginimas laukuose ir šiltnamiuose vėlgi būtų išeitis – pvz., kasmet valstybė statytų po 5 ar 10 ha šiltnamių ( Nyderlanduose – 100 ha kasmet ir jau esama 41.000 ha). Šiltnaminė gėlininkystė dar galima. Nyderlanduose juodai mokama po 5-6 eurus už valandą ir viskas atsiperka, dirba po 60-80 valandų per savaitę (daugiausia lenkai), uždirba 300-450 eurų per savaitę. Kodėl Lietuvoje negalima užsiimti ? A, tiesa, Lietuvoje valdininkai šventesni už Romos popiežių ir jokių ‘juodų mokėjimų’, Briuselis neleidžia …