
Lenkijoje 2019 metais kartu su parlamento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl pabėgėlių priėmimo. Tuo metu Europos Komisija įspėjo, kad gali bausti valstybes nares, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp ES valstybių kvotų, – netgi svarstoma bausti šalis nares po 250 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą migrantą.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) sakė, kad toks referendumas naujam parlamentui parodytų gyventojų nuotaikas šiuo klausimu. A. Duda patvirtino, kad dabartinė vyriausybė atmeta privalomą pabėgėlių priėmimo sistemą pagal ES kvotas. Apklausos rodo, kad absoliuti dauguma Lenkijos gyventojų nepritaria pabėgėlių priėmimui.
Priminsime, kad ES vidaus reikalų ministrai, nepaisydami kai kurių Rytų ir Vidurio Europos šalių pasipriešinimo, 2015 metų rugsėjį nusprendė padalyti 160 000 prieglobsčio prašytojų, atvykusių į Italiją ir Graikiją. Jie pagal kvotų sistemą kitų šalių narių turi būti priimti iki 2017 metų rugsėjo.
Europos Komisija jau įspėjo, kad gali taikyti sankcijas valstybėms, kurios nesilaiko privalomų prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp ES valstybių kvotų. EK įspėjo galinti jau kitą savaitę pradėti prieš nares pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Toks įspėjimas pareikštas ir Čekijai paskelbus, kad šalis saugumo sumetimais daugiau nepriims migrantų. Šalis nuo pat pradžių priešinosi privalomoms ES kvotoms.
Remiantis kvotomis, Čekija iki 2017 metų rugsėjo turėjo priimti apie 1600 pabėgėlių, tačiau iš vadinamosios perkėlimo programos iki šiol priėmė tik dvylika. ES pabėgėlių perkėlimo schemoje dalyvauti taip pat atsisakė Lenkija, Vengrija ir Slovakija.
Briuselio užkulisiuose intensyviai svarstoma, kokias bausmes skirti nepaklusniesiems. Vienas iš pasiūlymų – už kiekvieną nepriimtą žmogų skirti 250 tūkst. eurų baudą arba apriboti priėjimą prie struktūrinių fondų. Tokia nuostata, jei būtų priimta, Lietuvai virstų katastrofa, mat mūsų šalis pajėgi per mėnesį perkelti iki 30 žmonių, todėl iki termino pabaigos įsipareigojimą priimti 1105 migrantus vargu ar pavyks įgyvendinti. Jei iki termino pabaigos pavyktų perkelti dar apie 150 migrantų ir bendras jų skaičius pasiektų maždaug 450, liktų dar apie 650. Jų skaičių pavertus siūlomomis baudomis, išeitų solidi suma – 162 mln. eurų.
Vytautas Budnikas, Žmogaus teisių asociacijos vadovas:
– Iki šiol neaišku, ar susitarimas priimti migrantus yra pagrįstas kokia nors sutartimi, ar tai yra vienašališkas, „iš viršaus“ nuleistas aktas. Man suprantama tų valstybių, kurios nepriima migrantų, pozicija, ypač turint galvoje nuolatinį teroro aktų kontekstą. Kiekviena valdžia, kuri yra išrinkta rinkėjų, pirmiausia įgyvendina savo piliečių valią ir rūpinasi jų saugumu. Tokiu atveju tos Briuselio sankcijos nukreipiamos ne prieš kažkokią „neklusnią“ vyriausybę, o prieš tos valstybės visuomenę, kurios valią valdžia ir vykdo. Vadinasi, baudžiami konkretūs tos šalies piliečiai, kad jie pasirinko tokį kelią. Sunku pasakyti, kaip tai susiję su laisvėmis ir demokratiniu pasirinkimu, – akivaizdu, kad Briuselio pozicija šiuo atveju, švelniai tariant, prieštaringa. Pirmiausia čia reikia atvirų ir nuoširdžių diskusijų pačioje ES.
Lygiai taip pat daug klausimų kelia ir Briuselyje svarstomų baudų dydis. Kas ir kaip jas nustato? Nustato Briuselio tarnautojai ir valdininkai, kurie nėra niekieno rinkti ar kam nors atstovaujantys. Jeigu toks baudų dydis būtų nuspręstas bendru visų šalių sutarimu, tuomet sakyčiau, kad tai yra demokratiška. Lygiai taip pat būtų demokratiška, jeigu visos bendrai nuspręstų taikyti sankcijas šalims narėms, kurios nesiskaito su bendrais sprendimais. Tačiau juk viso to nebuvo, tam tikrai ne visos ES šalys pritaria. Taigi, žmogaus teisių požiūriu dabartinis baudų skyrimo procesas nėra demokratiškas.
Kita vertus, kažką su tais migrantais reikia daryti, ir ES vadovai taip pat ieško išeičių. Nes juos palikti vos keliose šalyse reiškia pažeisti visų ES narių lygiateisiškumo principą, nelieka jokio solidarumo, todėl pripažįstu, kad tai yra pakankamai sudėtinga užduotis, tačiau jos neįmanoma išspręsti vienašališkais nurodymais ir baudomis. Apie tai pasakė ir Lenkijos vyriausybė, pareiškusi Briuseliui, kad jūs mūsų neišgąsdinsite ir mes nepasiduosime šantažui. Štai tokios nuotaikos yra visoje ES, o tai rodo, kad yra auganti konfrontacija.
Kas prisikvietė tuos ” inžinierius ir daktarus’ -besispecializuojančius teroro aktų vykdymuose, tas tegul ir prisiima juos į savo namus. Čia didžiosios ES valstybės mažujų atžvilgių vykdo finansinį terorizmą. Šito kitaip kaip elementariu banditizmu nepavadinsi- be visuomenių pritarimo referendumu , piniginių baudų jėga priversti satelitines valstybėles vykdyti didžiujų sumąstytą politiką.