Nuo kylančių laikinųjų išvykimo ir atvykimo terminalų iki papildomų stovėjimo aikštelių orlaiviams – pasiruošimas smarkiai išaugsiančiam keleivių srautui Kauno oro uoste vyksta visu pajėgumu. Šiuo metu kuriama laikinoji infrastruktūra bei rekonstruojamas oro uosto peronas leis Kaunui vidurvasarį aptarnauti iš Vilniaus oro uosto dėl rekonstrukcijos perkeliamus skrydžius ir keleivius.
Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, iki liepos vidurio Kauno oro uoste, kaip ir planuota, bus atlikti perono ir keleivių terminalo rekonstravimo darbai, pastatyti du laikinieji terminalai bei padidintas automobilių stovėjimo vietų skaičius.
„Vykstant oro uosto perono rekonstrukcijai yra plečiamas ir orlaivių stovėjimo aikštelių skaičius – nuo esamų 15 iki 22, o dar vėliau iki 24. Taip pat daugiau aikštelių turės iki pat orlaivio privestą elektrą. Dėl to galėsime greičiau aptarnauti daugiau lėktuvų ir, žinoma, daugiau keleivių. Be to, šiuo metu stiprinama perono danga leis čia stovėti didesniems ir sunkesniems lėktuvams“, – apie atliekamus pasiruošimo darbus Kauno oro uoste kalba Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.
Ruošiantis didesniems keleivių srautams, šalia nuolatinio Kauno oro uosto terminalo jau statomi ir du papildomi laikini keleivių terminalai: A terminalas bus skirtas išvykstantiems į Šengeno šalis, o C terminalas – iš Šengeno šalių atvykstantiems keleiviams.
Šiuo metu plečiamos ir šalia Kauno oro uosto esančios automobilių stovėjimo aikštelės, jose bus įrengta 700 papildomų vietų automobiliams statyti. Iš viso keleiviai galės naudotis daugiau nei 2000 vietų trumpalaikio ir ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelėse.
D. Voverio teigimu, prie pabaigos taip pat jau artėja sausį pradėti Kauno oro uosto nuolatinio keleivių terminalo rekonstrukcijos darbai.
„Pabaigus terminalo rekonstrukciją ne tik sutrumpės keleiviams būtinų atlikti procedūrų laikas, bet ir padvigubės parduotuvių plotas, atsiras didesnės ir patogesnės maitinimo erdvės riboto ir neriboto patekimo zonose. Be to, jau atsisakyta dviejų atskirų, Šengeno ir ne Šengeno zonos šalių, aviacijos saugumo patikros postų koncepcijos. Tai didina patikros procedūrų ir keleivių srautų valdymo efektyvumą“, – sako Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius.
Po oro uosto pagrindinio terminalo rekonstrukcijos, jame taip pat atsiras naujos vaikų žaidimų erdvės, bus praplėsti tėvų ir vaiko kambariai, atnaujinti tualetai bei įrengtos naujos rūkymo zonos.
Kauno oro uostas šalies aviacijos centru taps nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val., kai Vilniaus oro uoste vyks orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Per šias 35 dienas skrydžiai iš sostinės bus perkelti į Kauno oro uostą.
Lietuvos oro uostai yra valstybės įmonė, tačiau nėra nė žodelio apie lėšas, kiek jų bus išleista pačiam tako remontui ir su tuo siejamiems darbams konkrečiai Kaune. Kam vienam mėnesiui prireikė ten daryti pagrindinio terminalo rekonstrukciją, kai buvo galima apseiti su laikinai įrengtais terminalais, ar įrengti naujas erdves vaikams, tokias dideles automobilių stovėjimo aikšteles, netgi viešbutį pastatyti. Juk valstybei turėti oro uostą Kaune nėra perspektyvu. Ar čia nėra Vilniaus oro uosto uždirbtų valstybės lėšų švaistymas Kaunui? Ar nebus taip, kad daugiau lėšų bus išleista Kaune negu kainuos takas Vilniuje. Tokia informacija privalo būti vieša, tačiau kažkodėl žiniasklaida, kaip susitarus, paskutiniu metu apie statybų objektų finansines puses tyli. Tad iš tikrųjų gal svarbiausia ne Vilniaus tako remontas, o juo prisidengus vykstai tai, kaip įvardinta informacijos pavadinime?…