Mane nuolat stebina istorikai, politikai ir šiaip žinovai, kurie virto ne tik lietuvių kalbos dalykų, bet ir lenkų kalbos raidyno „ekspertais“. Suprantu, kad istorikai ir politikai gal fonetikos dalykų neišmano, bet kad kai kurie lituanistai neišmano, tiesiog keista. Už ką tada moksliniai laipsniai ir visokie kitokie atžymėjimai už nuopelnus?
Manau, kad Lietuvoje reikėtų skelbti konkursą, kas teisingai išvardys lenkų kalbos abėcėlės raides. Kodėl? Daugelis mokslininkų, kalbančių apie lietuvių kalbos papildymą W, Q ir X raidėmis, jau seniai nusišneka, bet jie – mokslininkai, todėl ir jų teiginiais niekas nesuabejoja, nors šie ir melagingi. Dar labiau keista, kad teigiama, lenkų didikai bus nuskriausti Lietuvoje, nes jų pavardės bus iškraipytos. Tik kas juos ruošiasi iškraipyti, ar ne tie patys didieji „ekspertai“, savo fonetikos „žiniomis“ klaidinantys ir kvailinantys visą Lietuvą.
Žiniasklaidoje pilasi straipsnis po straipsnio mokslų daktarų istorikų, kurie net nemirkčiodami meluoja apie lenkų kalbos raidyną. Prieš rašydami straipsnius galėtų bent atsiversti kokią nors enciklopediją, kad ir Vikipediją, kurios mokslo šulai nepripažįsta, bet kurioje yra kiekvienos kalbos, kurios prireikia, raidynas. O lenkų raidynas yra toks:
A • Ą • B • C • Ć • D • E • Ę • F • G • H • I • J • K • L • Ł • M • N • Ń • O • Ó • P • R • S • Ś • T • U • W • Y • Z • Ź • Ż
Va dabar ir reikia konkurso, kuriame tie „ekspertai“ turėtų išaiškinti, kurioje lenkų kalbos raidyno vietoje jie mato raides Q ir X. Gal kokius specialius akinius nešioja, kuriais naudojantis tos raidės matyti? Gal kas nors jiems užsakė ne tik lietuvių, bet ir lenkų raidyną pertvarkyti? Sakykim, jei įvestume į lietuvišką raidyną tas nelemtas tris raides, tektų reformuoti ir lenkišką raidyną, papildant jį Q ir X. Kuo tada virto mokslas ir jo atstovai, kurie, pasirodo, yra bemoksliai su moksliniais laipsniais? Aišku, prisipažinti, kad apsijuokė, jie tikrai nepasiryš, nes natūralu, jog kiekvienam profesoriui toks faktas yra gėdingas ir žeminantis.
Lenkų kalbos raidyne yra iš gotų kalbos paimta W, bet Q ir X – niekada nebuvo ir nėra. Kodėl klaidinama visuomenė? Kieno politinius užsakymus vykdo buvę sovietiniai mokslininkai, po Nepriklausomybės atgavimo persidažę į globalistus? Deja, pagaliau tik aiškėja jų klaidinančios ir ribotos žinios.
Čia – Lietuva, “ekspertais” čia jau lyja…
Apmaudu, kad kaip ir tarpukario Lietuvoje, į aukščiausius valdžios postus susiropčia prolenkijiniai. Tai jau simptomiška… Tad lietuvybei tampa labai aktualu išsiaiškinti taikančiųjų į valdžios postus politikų nuostatas dėl Lenkijos vykdomų strategijų Lietuvos atžvilgiu. Akivaizdu, kad tai Skvernelio atveju žiniasklaida yra pražiopsojusi. Mokykimės iš gautos pamokos, nes artėja Prezidento rinkimai.
Tamstos kpmentaras iš tos pačios operos kuri aprašyta straipsnyje. Iš didelio rašto išeinama iš krašto. Tarpukario Lietuvoje su lenkais buvo karo stovis. Vyko kova, žuvo žmonės.Lietuviai degė viltimi išvaduoti Vilnių, vaikai nuo mažens buvo mokinami eilėraščių apie sostinės išvadavimą, Kaip tais laikais buvo madinga buvo kuriamos visuomeninės organizacijos ir fondai sostinės išvadavimui remti. Bet koks vėpla išsisžiojęs už lenkus ir burbtelėjęs prieš Lietuvą atsidurdavo kalėjime.
Šiuo kalusimu turėtų grįžti smetoniška tvarka, nes Lietuvos menkintojai, lietuvių niekintojai, ir va tokie kaip “Vilna” istorijos klastotojai peržengė visas ribas.
Matosi, kad menkai ką benutuoki tais klausimais, atvirai sakant, iš esmės ne tas lygis…
Manau, kad jie pirmiausiai viešai kalba tik apie Q, W, X raides todėl, kad šitaip lengviau įtikinti kai kuriuos lietuvius, kad būtų leidžiama rašyti šias raides tariamai patobulintoje (esą kalba pati kinta, prisitaiko prie globalizacijos) lietuvių kalboje. Kai kas su tuo lengvai sutinka, nes raidės (pamanykite, tik trys!) yra standartinėje klaviatūroje, esą nesunku parašyti… Bet leidus rašyti šias raides bus paleista sekanti propagandos pakopa, kurioje bus teigiama, kad jei jau galima rašyti šias tris raides, tai kuo blogesnės kitos raidės? Tada jie klaus: jei leidome lietuvių kalboje užrašyti pavardę su W, tai kodėl dar „diskriminuojame“ žmogų, kurio pavardėje yra Ł?
Niekaip nesuvokiu, kam mums reikalingos raidės W, Q, X … Neturiu nieko prieš raides, kokios jos bebūtų, bet šitos mums tikrai nereikalingos. “V” raidę turime, “Q” – tai “K”, o “X” – tai “Ks”. Tai kam tas “raidžių cirkas”?! Juk Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių kalba ir visi oficialūs dokumentai pildomi lietuviškai. Kuo čia dėtos tos nelietuviško raidyno raidės?… O kam nepatinka mūsų konstitucija, mūsų kalba, mūsų kalbos raidynas, tai tų per prievartą čia niekas nelaiko – Europa didelė ir sienos neuždarytos…
Matai “Vilniuk”. Klausi …,” kam mums reikalingos raidės W, Q, X…”. Man jos irgi nereikalingos. Aš prieš. Jau _mes_ dviese. Na dar prisijungs “Žemyna”, gal dar daugiau “Alko lt” dalyvių. Vėl galim pasakyti _ mes_ prieš . O štai susirinks Seime 70 _mes_ ir parodys _ mums_ totorišką špygą. Bėda ta, kad aš nežinau, kaip priešintis Lietuvių Kalbos naikinimui valstybiniu lygiu. Gal dalgį pas kalvį ištiesinti (šito ginklo labai bijojo caro kariuomenė).
Pritariu, sukilėliai dar Lietuvos išdavikus kabindavo ir ant žalios šakos.
Verta atkreipti dėmesį, kad lenkų abėcėlėje nėra ir raidės V. Ar Punsko lietuvių pasuose ta raidė įrašoma?
Punsko gminos viršaitis Vytautas Liškauskas ten vadinamas Witold Liszkowski (?!). Taigi.
Laisvai rašoma – tiesa, rašoma, galima sakyti, ŽAISLINIAME pase, su kuriuo nieko rimto nesiimsi, toliau savo parapijos nenuvažiuosi, karjeros nepadarysi.
Nori būti veiklus žmogus – turi imti valstybės standartą atitinkantį pasą. VISUR taip yra: gali turėti kažką vieną – arba visas karjeros bei solidaus verslo galimybes su standartiniu pasu, arba pasitenkinsi tik tuo, kad turi nestandartinį, todėl „nerimtą” pasą, ir niekas į jį rimtai nežiūrės, nes valstybės registrai tvarkomi tik valstybine kalbos raidynu.
Pvz., eini į banką savo sąskaitos reikalais. O ten tavo sąskaita ne tokia pavarde užrašyta, kokia tavo pase, o valstybinės kalbos raidynu bei pagal rašančio išmanymą bei jo nuostata nelenkų klausimu… Ir tuo pasiekiama savo tikslo – tik žiūrėk, kokiais tempais apie milijoną žmonių nutautėjo… Kitame banke ar įstaigoje – vėl tas pat. Taigi, skirtingose įstaigose tavo pavardė bus skirtingai įrašyta. Nes į tavo pasą niekas rimtai nežiūri… Ar tai nekelia pavojaus, kad pinigėlis iš tavo sąskaitos, ar pašto siunta pateks į kito žmogaus rankas, nes darbuotojas „suklydo”?
// P. R. Liubertaiutė: “Va dabar ir reikia konkurso, kuriame tie „ekspertai“ turėtų išaiškinti, kurioje lenkų kalbos raidyno vietoje jie mato raides Q ir X.” // ———— O jie, tie “ekspertai” ir kirilkino projekto autoriai, turi tam specialiai susikūrę propagandinę frazę, kuri apkvailino ir ne vieną iš tų 70 naudingų idiotų, pasirašiusių už WQX. Jie ją demagogiškai naudoja žiniasklaidos priemonėse ir debatuose. Ir šitaip manipuliuoja nemažu kiekiu apkvailintų seimūnų, žurnalistų ir šiaip neišmanėlių. Gerai iliustruoja tos frazės veiksmingumą vienos Seimo narės, kuriai jau praplovė smegenis projekto autoriai, žodžiai. Į repliką, kad nė viena Vakarų Europos šalis nerašo savo piliečių pavardžių asmens dokumentuose kitų šalių rašmenimis, buvo gautas atsakymas: “Tikrai leidžia lotyniškais rašmenimis. O šiaip jau raidynas ne mūsų, o čekų…”. Taigi, žmogus šventai tiki projekto autorių melu, kad įvedus angliškai-lotynišką WQX, tie mūsų piliečiai, kurie turi užsienines sutuoktinių pavardes, pagaliau realizuos savo “teises” į “neiškreiptą” lietuviškai-lotyniškais rašmenimis originalą. O iš tikrųjų? Tiesa yra tokia, kad genadijaus kirilkino projektu duodama eiga: 1) diskriminacijai suvaržant teises į originalią pavardę gimtosios kalbos rašmenimis nelotyniško alfabeto vartotojams – mūsų piliečiams rusams, baltarusiams, žydams ir t. t.; 2) diskriminacijai suvaržant teises mūsų piliečiams, kurių sutuoktinių originalios pavardės neapsieina be prancūziškai-lotyniškų, vokiškai-lotyniškų ir kitų ES šalių tautiškai-lotyniškų rašmenų – Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ü; 3) paradoksas, bet dėl “strateginės” partnerės duodama eiga diskriminacijai suvaržant teises netgi mūsų piliečiams – lenkakalbiams lietuviams (“lenkams”), nes genadijaus kirilkino projekte lenkiškai-lotyniškos Ł, Ó, Ń, Ś, Ź ignoravimo būdu projekte atmetamos. Pvz., Seimo narys Zbignev Jedinskij (Zbigniew Jedziński) bus vienas iš tų, kurie patirs kirilkino projekto (WQX) diskriminacinius suvaržymus – lenkiška Ń šiam žmogeliui atsirūgs pagal kirilkino projektą teisių suvaržymų į originalią pavardę. Tą, beje, pastebėjo projekto svarstymo metu 2017-05-09 ir tamašunienė. Nors, matyt, per “klaidą” prabalsavo už jos kolegą diskriminuojantį kirilkino projektą… Taigi, matau būsimą skausmą, neviltį ir apmaudą dėl tokių teisių suvaržymų į originalias pavardes. IŠVADA: latviškas variantas – idealiausias. O dar idealesnis variantas – laikytis Konstitucijos ir visas pavardes rašyti tik valstybine kalba. Taip būtų realiausiai užtikrintos visų be išimties mūsų piliečių lygios teisės ir galimybės. Ir tikrai nebūtų apmaudo ir diskriminacinio kartėlio. PST.: Komentare naudojamų žodžių paaiškinimas: angliškai-lotyniški rašmenys – anglų kalbai pritaikytas lotynų abėcėlės rašmenų variantas, prancūziškai-lotyniški rašmenys – prancūzų kalbai pritaikytas lotynų abėcėlės rašmenų variantas ir t. t.
Ačiū Autorei. Pritariu.—–PS. Taip pat labai įdomus straipsnis apie papildomas 3 xqw raides abecelėje adresu h t t p :/ /www;ekspertai;eu/vieno-lizdo-pauksciai92318/. Įvairiausių komentarų nemažai.
Pagaliau sulaukėme – atsirado proto balsas!.. Ačiū!
Labai geras Zeppelinus įrašas su nuoroda į puikų V. Sinicos straipsnį šia tema: https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/jj3nMyEFzCk
Verta paskaityti.
p. Sinica nusišneka – Nyderlandų pase įrašyta Kęstutis su e nosine. Manau ir -čiūtę įrašytų. Ir nemanau kad Nyderlandai vienintelė toikia šalis. Taip kad diletantais tepliotis gali ir patys diletantai
“Manau-nemanau” – itin nediletantiški pareiškimai.
Viskas aišku, jei projektas yra Kirilkino, vadinasi, už to projekto kyšo Rusijos ausys, nes tuo pradėjęs rūpintis koloradinis Tomaševskis, pasislėpė, kad neva nesimatytų aferos su raidėmis, kad afera neva ji nesisieja su autonomininkais. Bet už aferos aiškiai kyšo Rusijos ausys, nes iki jos įgyvendinimo tik pavardžių rašyba ir beliko.
Negali būti! Taigi ir Kubilius už tą patį projektą eina! O Kubilius – ilgametis didžiausiū beigi vieninteliū tikrū patrijotū beigi gynėjū nuo rasiejos partijos pirminykas (na, dabar nebe – bet vis tiek grietinėlė)! O Partija neklysta! O tai automatiškai reiškia, kad rusū agentaj yra tie, kas PRIEŠ lenkiškus užrašus!
Karts nuo karto peržiūrinėju 2017-05-09 Seimo posėdžio dėl pavardžių video… Mat renku demagogijos, melo, sarkazmo, tyčiojimosi, manipuliacijos perlus. O genadijaus kirilkino ir mankurtų kalbos tądien (beje, pasirinkti būtent gegužės 9 d. – irgi to paties žanro klasika) pasiekė tokias demagogijos aukštumas, kad tik spėk perliukus rinkti. Įspūdžiai……. A. Papirtienė: “ar neįžvelgiate diskriminacijos kitų tautinių bendrijų atžvilgiu, jei priėmus šį įstatymo projektą jos neturės galimybės įrašyti savo pavardes gimtosios kalbos rašmenimis, pvz. kirilica?” G. Kirkilas: “mes remiamės ICAO taisyklėmis, kalbame apie WQX ir kitokių įsipareigojimų, pvz. dvišalių Lietuva su Rusija, neturime” (komentatoriaus trigrašis: o kokie dvišaliai įsipareigojimai su Lenkija numato WQX? Faktus studijon.).
E. Jovaiša: “kolega, šitas projektas sudaro diskriminacinę situaciją, nes lenkai galės naudotis tik w, o tuo tarpu jiems reikės dar šešių raidžių, čekams – 12, danams – 3 ir t. t. Čia sudaromas precedentas, kai viena nedidelė grupė gali patenkinti savo lūkesčius, o visi kiti ne… Kaip jūs vertinate teisės departamento išvadas?” G. Kirkilas: “vertinu teigiamai, teisės departamentas yra teisės departamentas… ir aš tikiuosi, kad mūsų(!) teisės teisėtvarkos departamentas šitas išvadas įvertins ir pataisys įstatymą… O dabar dėl to, kad mes ne visus klausimus išsprendžiam šiuo atveju, tai jūs esat teisus, bet išspręskim bent dalies.” (komentatoriaus trigrašis: 1. čekai, danai… Seimo mažaraščiams, turbūt, keltų didesnį įspūdį nerealizuotos lietuvaičių, kurių sutuoktiniai turi Vokiškas, Prancūziškas, Lenkiškas ir t. t. tautiškai-lotyniškas originalias pavardes su Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ü, teisės, kurios ignoravimo būdu angliškai-lotyniškame WQX projekte atmestos. 2. dėl genadijaus kirilkino išsireiškimo “išspręskim bent dalies”… Diskriminacinė įžūlybė. Suprasčiau, jei tai pasakytų koks PAR rasistas, bet girdėti iš demokratinės Lietuvos Seimo tribūnos tokius žodžius 21 a… Įdomu, o pagal kokius kriterijus, negerb. kirilkinai, jūs atrinkote, nustatėte tos jūsų taip godojamos “bent dalies” tinkamumą turėti originalias pavardes pirmiau nei kitiems ir, ko gero, išskirtinai vieninteliams, nes nelotyniškos abėcėlės vartotojams, kaip ne kartą girdėta, lyg ir techniškai bei europietiškai tas neįmanoma? Ir pagal kokius kriterijus nustatėte, kad ta “bent dalies” grupė WQX turi pirmumo ir išimtinumo teisę, ypatingą privilegiją atžvilgiu tų mūsų piliečių, kurių sutuoktinių originalios pavardės neapsieina be, kaip jau minėta, Vokiškų, Prancūziškų, Lenkiškų ir kitų tautiškai-lotyniškų ES šalių rašmenų su Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ü? Gal kaukoles išmatavote?..).
O kaukoles būtų verta išmatuot…
L. Kasčiūnas: “čia gudravimas… Asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos valstybės, šalies pilietybę… Išplečiat sąrašą asmenų, kurie galėtų pretenduoti į tai, ką jūs siūlot. Norėčiau paklausti, ką reiškia kitos šalies pilietybė, t. y. kaip vertinti tai, kas buvo 1920 metais, šiame kontekste?” G. Kirkilas: “Visų teisės yra lygios… Tarkim, tas pilietis po 1920 m. – ne mūsų pilietis? Jis neturi teisių į savo originalią pavardę – jis vis vien turi teises.” (komentatoriaus trigrašis: 1. giminystės linija su Lenkijos 1920-39 m. okupuotame Vilniaus krašte gyvenusiais žmonėmis, kurių lietuviškos kilmės pavardės lenkų valdžios buvo sulenkintos, dabar daugiausia atsekama tarp dabartinių Vilniaus regiono gyventojų. Taigi, gavus iš Lenkijos dokumento šaltinį, tokių pavardžių lietuviška kilmė bus galutinai lenkiškais rašmenimis ir lenkiška raidžių grupavimo forma paneigta. Nors šiaip, argumentas silpnas, nes puikiai žinoma, kad genadijui kirilkinui ir mankurtams tokie argumentai-pergyvenimai, kaip “galutinai lenkiškais rašmenimis ir lenkiška raidžių grupavimo forma paneigta” istoriškai unikali Vilnijos žmonių lietuviška pavardės kilmė ir tapatybė nevaidina jokio vaidmens. 2. Tačiau pavojus ne tik čia. Visi žinome, kaip Kremliui žūtbūt svarbu, kad Lietuvos lenkakalbiai lietuviai būtų linkę į separatizmą. Apie tai kalbama VSD išvadoje. Taigi, kol jie nėra atskirti, separuoti nuo visos šalies kitokiais asmens dokumentais, kuriuose pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis tam tikroje Lietuvos teritorijos dalyje ir nelietuviška gatvių-vietovių pavadinimų rašyba tam tikroje Lietuvos teritorijos dalyje, tol nėra pavojaus šalies vientisumui. Taigi, čia jau rimčiau, nes paliesti dalykai, kurie lyg ir turėtų būti svarbūs save konservatoriais vadinančiais – hibridinio karo pavojaus dar niekas neatšaukė. Apie tai ir VSD išvadoje. 3. stulbina kirilkino ir mankurtų demagogija – vien ko vertas šis sakinys “visų teisės yra lygios, tarkim, tas pilietis po 1920 m. – ne mūsų pilietis? Jis neturi teisių į savo originalią pavardę? Jis vis vien turi teises…”. Čia tenka pakartoti ankstesniame komentare esantį punktą, kur komentatoriaus trigrašis mini kirilkino diskriminacinę įžūlybę ir kaukolių matavimą. T. y., kokiais kriterijais remiantis nustatytas tinkamumas vieniems įgyvendinti savo abejotinas teises į originalią pavardžių rašybą, o kitiems – nelotyniškos abėcėlės vartotojams, plius tiems mūsų piliečiams, kurių sutuoktinių pavardės neapsiriboja tik angliškai-lotyniškais rašmenimis WQX, ir plius lenkakalbiams, kurių pavardės neapsiriboja W – likti su suvaržytomis teisėmis? Kuo motyvuojama tokia akivaizdi diskriminacija?
tamašunienės demagogija, išsakyta L. Kasčiūnui pristatant latvišką variantą: “dar blogiau, jūs siūlote grįžti į nacional-socializmo laikus, kuomet vienos rasės ar tautybės pranašumas buvo akivaizdus prieš kitas, tai jūs siūlote – lietuvis vertas pirmo puslapio, o kitos tautybės ne… Mes nekalbame apie lenkus, nes Lietuvoj, kaip jums žinoma, gyvena labai daug tautybių ir čia paliečia visus piliečius… Mes nenorime nieko išskirtinio… Šis įstatymo projektas jūsų siūlomas ir prieš tai tas liberalusis siūlomas, jis niekaip nėra lenkams subalansuotas, yra viena raidė pridedama (W), o kiek yra raidžių, vat jau Jedinskij (Zbigniew Jedziński) jos negalės pakeist (Ń)… Vat tiek yra žinių…”. L. Kasčiūnas: ” tai jūs tada ir apsispręskite, tai ko jūs norite”. (komentatoriaus trigrašis: jei jūs, tamašuniene, nekalbat apie lenkus, o jums rūpi kitos tautybės – rusai, baltarusiai, žydai ir kiti, tai turėtumėt piestu stot prieš diskriminacinį kirilkino projektą, nes jis kaip tik suvaržo tų jūsų minėtų daugelio tautybių teises. Maža to, kirilkino projektas suvaržo, kaip jūs teisingai paminėjote iliustruodama savo kolegos Jedinskio pavyzdžiu, būtent jūsų tautiečių teises. Nes lenkiškai-lotyniškos Ł, Ó, Ń, Ś, Ź ignoravimo būdu projekte atmetamos. Tačiau tai ne viskas. Kirilkino projekte glūdi klastingai paslėptas jūsų tautiečių suskaldymo, supriešinimo planas. Mat vieni lenkai turės galimybę gauti originalią pavardę (W), o kiti (Ł, Ó, Ń, Ś, Ź) – ne. Iš tikrųjų, tamašuniene, kirilkino šutvė yra seni užkietėję nacionalistai ir jų pagrindinis tikslas šiuo projektu ir yra sugriauti taip sunkiai pasiektą Lietuvos lenkų vienybę. Supjudyti jus. Taigi, latviškas variantas jums netinka, nors jis kaip tik leidžia visiems lenkiškai-lotyniškiems rašmenims sudalyvauti realizuojant jūsų “teises” į originalias pavardes. Taip sakant, suvienyti visus lenkus originalių pavardžių pagrindu. Diskriminacinis kirilkino – juo labiau, nes suvaržo net jūsų kolegos Jedinskio teises… Tad jūs kaip tik turėtumėte kovoti už Konstituciją ir siekti, kad visos pavardės būtų rašomos tik valstybine kalba. Taip būtų realiausiai užtikrintos visų be išimties mūsų piliečių lygios teisės ir galimybės. Ir tikrai nebūtų apmaudo ir diskriminacinio kartėlio.
“Iš tikrųjų, tamašuniene, kirilkino šutvė yra seni užkietėję nacionalistai” – ėėė, KAS tokie?
O dėl “skaldymo” – nebus jokio skaldymo, nes čia gi “tik pirmas žingsnis”: dar laukia kitos raidės, gatyvėvardžiai, vietovardžiai, antros kalbos įvedimas ir autonomija.
Be abejo, tamašunienė ne tokia kvaila, kad tuo tikėtų… Negi niekada neteko girdėti apie tokį dalyką kaip ironija?
Be abejo, teko girdėt, tik kokį Kirkilą nacionalistu pavadinti – jau net ne ironija, o groteskas.
Ir šiaip, “nacionalistas” yra teigiamas epitetas (na, išskyrus “seniesiems” ir “naujiesiems” internacionalistams :)).
Ir nuo kada gi tamašunienei lietuvis “nacionalistas” tapo teigiamu epitetu?..
Ne ne – aš apie NORMALIUS žmones kalbėjau.
Aaa… O tai kurioje komentaro vietoje teko pastebėti ironiją NORMALIŲ žmonių atžvilgiu?
Jargau, niekaip nesusišnekam – aš sakiau, kad normaliems žmonėms “nacionalistas” yra teigiamas epitetas. Tik tiek.
Pagal ‘Pikc’, žmonės palaikantys tik tautininkus yra NENORMALŪS.
Nevieta tau būti tarp tautininkų!
Aha, iš tikrųjų neina susišnekėt. Net įdomu pasidarė… O tai visgi kurioje komentaro vietoje parašyta, kad “nacionalistas” yra neigiamas epitetas?
Oi, pardon – nesupratau, kad teiginys “Iš tikrųjų, tamašuniene, kirilkino šutvė yra seni užkietėję nacionalistai” reiškė komplimentą.
Komplimentą? Apie komplimentus nebuvo kalbėta. Rodos, buvo apie teigiamus bei neigiamus epitetus. Na, tai kuris gi teiginio žodis yra neigiamas epitetas? “Užkietėję”? Lyg tai ne… “Seni”? Irgi nelabai… A, turbūt “kirilkino šutvė”. Hm, hm… Juk ne nacionalistai pavadinti “kirilkino šutve”, o priešingai – “kirilkino šutvė” pavadinta nacionalistais. Komplimentas?..
O jei pažiūrėtume į klasikinę lotynų abecėlę, tai joje nerastume W raidės,atsiverskite, ponai, vikipedijoj nuorodą į klasikinę lotynų abecelę ir nerasite W; ši raidė atsirado vėlyvaisiais viduramžiais, modernizavus I ir V junginį. Taip kad motyvuotis lotynų abecele nereikėtų, maža kas kada ką sumano.
ŠIANDIEN POSĖDIS. Siunčiam laiškus adresu
daiva.vaisniene@vlkk.lt
Galimas turinys:
Gerbiamoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke,
Prieš posėdį leiskite Tamstai priminti, jog iš esmės Jūsų vadovaujama komisija, saugodama Valstybinę lietuvių kalbą, kartu privalo save suvokti kaip LIETUVIŲ TAUTOS SAUGOTOJĄ NUO IŠNYKIMO, kaip Tautos apsaugos nuo lemtingų politikų žingsnių, nuo jai kenksmingų poveikių bei sprendinių departamentas.
Kadangi nelietuviškų pavardžių tik daugės (ligi šiol buvusias jų santuokas su užsieniečiais papildė Anglijoje dirbančios lietuvaitės, intensyviai ieškančios jaunikių bent fiktyviai santuokai!), lietuviškos pavardės Lietuvos registruose ir pasuose liks tik vis mažėjančia mažuma. Dirbantiesiems su asmens dokumentais pagrindine taps ne lietuvių, o visos kitos ne tik Europos kalbos. O tauta ilgainiui užmirš, kaip skambėjo lietuviški asmenvardžiai.
Ar istorijoje liksime kaip BUVUSI tauta, savo paklydėlių VEDLIŲ VALIA nutautinta?
Linkiu tvirtybės!
Su pagarba,
……….
P. S. Ar sovietmečio mokytojai ir dėstytojai geriau gebėjo skiepyti mums tautinį atsparumą, negu šių laikų istorikai ir lituanistai?
Kaip, kokiu būdu trijų raidžių draudimas (juoba – nelietuvių pasuose) gali išgelbėti lietuvių tautą nuo išnykimo?
Lietuvių kalbai UNESCO paveldo statusą ! Šiandien dar daug iškraipymų nuo tikrosios istorinės lietuvių kalbos, paimsiu žodžius ‘augti’, ‘aukštas’, turėtų būti ‘augštas’. Prieš 3000 metų vartota ‘augšti'(augti), peržvelgiu trumpai europinį paveldą : graikų ‘ochtos’ (aukštas) – kalva, ‘ochros’ (aušras) – geltonas, liaudynų ‘aurum’ (augšrumas) – auksas, mūsų gi ‘auksas’ iš ‘augšas’ ar ‘augšras’, ‘augmentare’ (augšmantati), prancūzų ‘orange’ (augšranga) – ryto tekančios saulės spalva, suomių ‘aurinko’ (augšringa) – saulė, Valle d’Aosta sritis Italijoje, rašoma vokiškai kalbančiųjų Augschtal (Augštal), arba Augštasis Slėnis, … Štai prieš tokią savo gimtąją kalbą pakilo lietuviai QWX kvislingaičiai, kvislingovičiai, kvislingowskiai, kad sunaikintų bent 70 tūkstančių metų Žmonijos paveldą lietuvių kalboje.
Dėl UNESCO apsaugos – pritariu. Šiuo klausimu mūsų VLKK, LKI, įv. tautinės organizacijos, bendrijos – tikri apkiautėliai. Mažiausiai prieš 10 metų reikėjo pradėti darbą, sutelkti turimus visų mokslo šakų duomenis – ne tik LT turimus. Visiems sutelkti pajėgas, pasitelkti ir pavienius bendraminčius, pasiskirstyti darbus, kad kiekvienas iš savosios „varpinės” pateiktų savąją kreipimosi dalį su visais įrodymais. Tada viską sujungti ir taranuoti UNESCO vartus, padėti jai neapsižioplinti – jei ji tokius dalykus nemačiom praleidžia, ji nepateisina nei savo vardo, nei egzistavimo.
Prisiminkime :
1.J.Basanavičius gyvendamas Bulgarijoje nusistebėjo, kad trakų kalba yra lietuvių kalba su trakų tarmės skirtumais. Bulgarų kalbininkai nudirbo begalę darbų, tapo profesoriais, kurių darbai verčiami į daugelį kalbų – vokiečių, prancūzų, anglų, bet ne į lietuvių, nes dar negauta sutikimo iš Varšuvos ar Maskvos.
2. Č.Gedgaudo “Mūsų praeities beieškant” išleista 1972 m. Meksikoje, perleista po Nepriklausomybės Lietuvoje. Oficialieji istorikai ir kalbininkai tik šaiposi. Akad. Z. Zinkevičius iškvailino Valiukevičių vien už pastangas vengrų kalboje surastus lietuviškus žodžius iškvailino. Nekalbu aš vengriškai, galiu pasiskaitinėti, tai 30- 35 nuošimčiai žodžių yra lietuviški ar pakeisti vienu ar pora garsų.
Lietuviai istorikai dirba tik tuos darbus, kuriuos jau nudirbę lenkų istorikai, todėl analitinio darbo apie Vytautą Didįjį per 27 metus taip ir nesulaukėme.
Aš pats matau daug paklydimų Č. Gedgaudo darbe, bet esmė – esmė yra gera. Mendelejevas yra pasakęs apie savo periodinę elementų lentelę gyvenimo pabaigoje (maždaug) : “lentelė išliks visiems laikams, ji bus tik papildyta”. Tą patį galiu atsakyti apie Č. Gedgaudą – jis yra 20 amžiaus genijus.
3. J. Statkutė – Rosales nudirbo pasakiškai daug, giliai atkapstė daugybę lietuvių sąsajų su Ispanija, tapo pripažinta ispaniakalbių istorikų, kol pagaliau, nors dalinai, tapo pripažinta ir Lietuvoje.
4. Tykiai nudirbo nepaprastai gerus darbus S.J. Laučiūtė (pati nenorėdama, o gal norėdama, įrodė, kad slavų kalbos yra tik lietuvių kalbos tarmių vaikai, kiek vėliau V. Toporov išreiškė :”slavų kalbos atsirado iš periferinių baltų tarmių”), S. Karaliūnas lietuviška kalbininko akimi perskaitęs Herodotą.
Labai gaila anksti nužudyto J.Kazlausko, kurio darbuose galima perskaityti pagrindinę mintį plevenant, kas atvirai išreikšta Č.Gedgaudo.
Ką veikia lietuviai kalbininkai ?
5. Istorija yra pseudomokslas ir istorikai yra valdžios rūmų liokajai, už tai jie gauna profesorių vardus. Man daug metų komentuojant internete apie lietuvių kalbos pačiapradiškumą, teko susidurti su istorikais iš universitetų, o toks jaunas istorikas aspirantas Naglis Navakas (Leo Lenox), L. Donskio gerbėjas, marihuanos rūkytojas, netgi grąsino mane nužudyti kaip gedgaudininką.
6. Komentuodamas daug metų patyriau, kad įsijungęs istorikas ar kalbininkas neišmano daugybės dalykų, viską vertina tik iš savo siauro akiračio, nepajėgdamas sujungti teologijos, filosofijos, Žemės geologinės sandaros su kylančiais iš to virsmais, fizikos, chemijos, biologijos, laivybos, metalurgijos, agronomijos, genetikos su mutacijomis ir jų įtakotais naujais garsų atsiradimais ar praradimais, paaiškinant per psichiatrijos prizmę, epigenetika, …, nekalbant jau apie patį pseudomokslą istoriją ar iki šiol savajame kalbininkų troškintuve besivystančią kalbotyrą be Aristotelio matematinės logikos.
7. Atkreipkime dėmesį, kad daugumos Lietuvos vadovų žmonos buvo slavės ar žydės, tai lietuvių kalbą vadinti pasaulio kalbų Motina namuose buvo aiškiai vengiama, taip pat vengiama nors palankiu žodeliu užsiminti viešumoje, nes nei Varšuvoje, nei Maskvoje taip negalvojama.
8. Lietuvoje turi būti naujas mokslinis institutas, kuriame būtų nagrinėjama lietuvių kalba kaip viso pasaulio kalbų Motina, įrodant tai moksliškai.
Mūsų skaičiams atitikmenys, tik žymiai labiau išlikę yra Austronezijos (kilmė iš Taivanio) kalbose, tai reiškia, kad bent prieš 50 tūkstančių metų mums išsiskiriant, skaičius vadinome taip pat.
9. Gedgaudizmas dar tik vystykluose, gal po 20 ar 50 metų galės vaikščioti kaip mažametis vaikas, jei neužmus kvislingai su QWX.
Kas dėl to, kad vengrų kalboje surandama lietuviškų žodžių, tai Zinkevičių tas, kaip ir neturėjo stebinti, nes man, regis, kad jis pats apie 1970 metus Baltarusijoje surastame jotvingių žodynėlyje rado panašių su vengriškais žodžių. Be to, jam negalėjo būti nežinoma, kad vengrų tauta galėjo rastis ir iš dalies trakų-dakų genčių.
Aš pats nustebau išgirdęs vengrus lėktuvą vadinant replanu, nes žinojau, kad senieji dzūkai pamatę skrendant lėktuvą taip pat jį pavadindavo – replano žodžiu. Akivaizdu, kad tokį vardą jis galėjo gauti pagal tai, kad atrodė kaip rėpliojantis (šliaužiantis) padaras. Arba dar vengrai mergaitę malonybiškai vadina, kaip ir lietuvišku tarminiu žodžiu, “mažula”, kas šiaip vengrų kalboje reiškia “razina”. Taigi lietuvių kalbiniai ryšiai su vengrais yra įdomaus pobūdžio.
Repulni – skristi, repulet – lėktuvas, mazsula – 1. mergaitė, 2. džiovinta vynuogė.
Vengrų kalbos žodžiai, žiūrint lietuvio akimis: olvasni – skaityti ( galvoti, kalbėti ), fujni – pūsti, zabalni – ryti ( žiobti ), orditni – rėkti ( ardytis ), szakitni – plėšti ( žaginti ), olvadni – tirpti ( alvėti, kaip tekėti ), lengetni – mojuoti ( lenkti ), rejtni – slėpti ( skreitas ), oblitni – skalauti ( aplieti ), futyulni – švilpti ( pūstelti ), mondni – sakyti ( mintyti ), gyurni – glamžyti ( gurinti ), fogni – paimti ( vogti ), nyuzni – perti, mušti ( niūkti ), egni – degti, forrni – virti, sutni – kepti, troškinti ( šutinti ), vezetni – vedžioti, vesti, festni – dažyti ( piešti ), rajzolni – piešti ( raižioti ), ragni – graužti ( ragauti ), fonni – pinti, lopni – vogti ( lupti, išlupti ), dorombolni – drebėti, torolni – trinti, bosszantni – piktinti ( baisinti ), bardolni – tąsyti ( vartalioti ), csipni – čiupinėti, …, tęsti būtų galima ilgai, nuobodžiai. Labai įdomiai veiksmažodžių reikšmės persislinkę po trijų žiaurių nukariavimų : hunų – 434 m., avarų – 567 m. ir madjarų 895 m.
Daiktavardžių ir būdvardžių : kard – kardas, kert – sodas ( gardas ), gabona – duona ( gavona ), katona – karys ( kautonas ), szarv – ragas, szel – vėjas, szenas – šienas, iga – jungas, bogyo – uoga ( voga ), szoknya – sijonas ( suknia ), lepcso – kopėčios ( lipčios, lieptas ), erzelem – erzelis, torony – bokštas ( tauronė ), sorte, serte – šerys, borosta – barzda, akna – šachta, kurto – šachta ( kirta ), abroncs – padanga ( apranga > g>k> cs), ablak – langas ( aplankas ), ajto – durys ( aita, eita ), pala – šiferis ( pala – paklodė, patiesalas ), gomba – saga ( gumbas ), krumpli, burgonya – bulvė ( krumplys ir latvių burkans – morka, lietuviu burg(k)ti > burgona ), pajkossag – paikystė, fajta – veislė, szutykos – sutrius, penz – pinigas ( < penėti ), pisztrang – upėtakis ( p.i.s.t.i + rangytis ), becsuletes – garbingas ( bičiulis, bičiuliškas ), zelnicemeggy – ieva, javor – jovaras, oszlop – stulpas, vezna – liesas ( nuvėsęs – nusibaigęs ), gazda – turtingas ( gausus ), ribiszke – serbentas, szolga – tarnas ( slauga ), sertes, diszno – kiaulė ( šertešius, tysna ), zseb – kišenė ( žiova ), etel – maistas ( ėdelis ), meszaros – mėsininkas ( mėsaruošius ), hang – garsas ( žvangas ), lancsem – grandis ( lankstema ), gorbe – lenktas, ruha – rūbas, ertek – vertė, kagylo – katilas, horgony – inkaras ( žargonis ), patak – upelis ( patakas, naujadaras pakura – mazutas, gereblye – grėblys, rozs – rugys, erdo – miškas ( ardas ), level – lapas ( lapelis ), zold – žalias, zsilip – šliuzas ( užlipas ), tarna – štolnė, mez – medus, …, tęsti galima ilgai ir nuobodžiai.
Kaip pasiliko mūsų žodžiai dabartinėje vengrų kalboje mūsų bendrakalbių, madjarizuotų per 1116 metų, kurie sakė akna, kurto, tarna, užlipas, taip ir liko jau kaip vengrų/ madjarų šiandien, o ir išlaikė lyg iš kapo duobės šaukdamiesi istorinės tiesos savo prarastajai kalbai, vienai iš tų dienų lietuvių tarmių, o mes šiandien naudojame kažkokius svetimus mums : šachta, štolnė, šliuzas.
M.Gimbutienė pabrėžė, kad dabartinėje Vengrijoje vyko metalurgijos pirmeivystė Europoje.
Lietuvių liaudies dainos, mininčios Dunojų, Dunojėlį, atkeliavo su pabėgėliais nuo hunų, avarų ar madjarų.
Klausantis J. Bramso "Vengrų šokių" labai įstringa 11 šokis savo ilgesingumu, primenančiu lietuvių liaudies dainas. Čardašas (csardas -kardas) ir verbunkas (verbunk – verpiantis) yra čigonų muzikos atstovai, labai patikę užkariautojams madjarams, tapę tautine jų muzika.
Šiandieniniuose vengruose labai mažai madjarų genetinio palikimo, ryškiai matosi žydų ir čigonų bruožai.
Labai įdomūs ir pakankami duomenys kalbų bendrystei patvirtinti, kad galima būtų imtis tai nuodugniau tyrinėti. Tai tik patvirtina, kad lietuvių ir ugrofinų (suomių, estų ir kitų jiems giminingų tautų) kalbas sieja labai seni kalbiniai ryšiai, artimi gyvenimo bendrumai. Visa tai beveik nėra tyrinėta. Manau, kad vengriškus žodžius būtų tikslingiau lyginti su tarminiais lietuvių, latvių tarminiais žodžiais, kitų baltų, ypač jotvingių išlikusiais žodžiais. Antai, gal daugiau įsigilinus būtų galima minimą muzikinį pavadinimą verbunk “verpiantis” sieti dar ir su jotv. žodžiu virba “moteris”.
Be to, būtų įdomu, jeigu patikslinus olvasni “skaityti” vartojimo prasmę, gal kartais jis reiškia įskaitymo, įskaičiavimo ar “ko nors laikymo kuo” prasmę. Tuomet “ol-vas-ni” dalį “vas” galima būtų lyginti su liet. “visi, viso, iš viso, visuma”, o “ol” laikyti priešdėliu ar atitinkamu kitu žodžiu.
O kad tas “replanas” galėjo atsirasti iš “aeroplano” (kuris nė velnio ne lietuviškas) – niekaip galvon netelpa, ne?
“Replano” radimosi galimybė iš “aeroplano” buvo įvertinta, tačiau, kad taip gana vienodai galėjo atsitikti dviejose skirtingose kalbose. mažai tikėtina. Juolab, kad jose randama ir daugiau semantiškai ir fonetiškai giminingų žodžių, bylojančių apie buvusius senus kalbinius ryšius tarp jų. Taip, kad belieka vesti iš liet. rėplioti (šliaužti oru prasmės).
Egzpertai.
O apie tai, kad “aeroplanas” – tarptautinis žodis, sudarytas iš graikiško “aer” (“oras”) bei lotyniško “planus” (“plokščias”) (pasak kito aiškinimo – graikų “planos” (“klajoti”)) bei tą faktą, kad lietuviai (kaip ir vengrai ir dar krūva kitų tautų) apie lėktuvus iš “užsienio” sužinojo – taigi, ir tą tarptautinį terminą “importavo” kartu su šiomis žiniomis, nepagalvojote? Ai, tiesa, pamiršau – gi graikai su romėnais irgi lietuviai buvo. Ir apskritai – kam tie etimologijos žodynai reikalingi – ir taip viskas aišku! 
Rimtai, ar nors truputį įsivaizduojate, KIEK kvailai atrodo “ryšių” ieškojimas per atsitiktinius sąskambius, išvedinėjant kliedesingas “aiškinamąsias” teorijas, arba per tarptautinius žodžius, kurie (koks netikėtumas!) skirtingose kalbose skamba panašiai?
Kad būtų lengviau suprasti – štai jums vienas iš kvailesnių pavyzdžių: senovės japonai, žinokit, lietuviškai kalbėjo! Netikite? Štai įrodymai! Pavyzdžiui, jų ritualinė savižudybė vadinama “sepuku”. Aišku, kad čia lietuviškai – “mirtis lengva kaip pūkas”. O kas sepuku darėsi? Teisingai – samurajai. Visiškai lietuviškas pavadinimas – turėtų būti suprantamas “kariai kaip mūrai”. Juk panašiai skamba (na, bent kažkiek :)).
Ar aiškiau nors truputį, kokius kliedesius čia skleidžiate, “mokslinykai”?
Kai dar kamuolio nesugraibant lendama Eurolygoje žaisti… Tokį rodai save esant kalbamu klausimu. Žema asmens kultūra arba svetimi interesai…
Tai jo jo – nepasiekiau mokslinykū egzpertū agštumū – ba neįžvelgiu akivaizdžiū faktū, kad lietuviai Pietų Amerikoj ir Egipte piramides statė, o lietuvis Homeras apie lietuvį Odisėją rašė. Eurolyga, škias… :D:D:D
Blogiausia, kad piktavaliai tokias liguistas fantazijas gali panaudoti kontrpropagandai – ir panaudos.
Tarp kitko Homeros reiškia ‘apsigimusį’ graikiškai, o lietuviai vadina tokiu atveju ‘gamarys’. Kuo skiriasi Homeros nuo Gamarys ?
Prie ko čia man primetami tie Egiptai, Homerai ar Pietų Amerikos. Niekada nesakiau, kad lietuviai ten piramides statė ar kad Homeras lietuvis buvo. Tai jau panašu į sąmoningą piktybišką veiksmą, turintį teisės aktų nustatytos atitinkamos teisinės atsakomybės požymių. Kantrybė gali baigtis, juolab, kad tai susieję ir su savigarba dėl lietuvių kalbos…
Aš nuo vaikystės tik „rAplonas” girdėjau – „Neūžk, kaip raplonas” ir kt. sakinukai.
Dėl to mane kartais stebina lituanistai, įžvelgdami žodyje slavizmą ar rusizmą. Suprantu, kai tai žodis iš laikų, kai baltai buvo carų ar sovietų okupuoti. Tačiau senesni žodžiai?
Susimaišę su baltų gentimis, perimdami daugybę vietos papročių, pažiūrų, buities bei darbo tradicijų, jie natūraliai perėmė visa tai su vietos žodynu. Lygiai taip pat, kaip vėlesniais laikais jie perėmė žodyną iš anglosaksų, studentai atnešė gramatiką iš vokiečių, o svetimžodžius taip suvirškino, kad tik specialistas įžvelgia, jog tai savo kalbos priemonėmis puikiai užmaskuota svetimybė.
Bet – aš ne lituanistė, todėl keliu rankas, klausau ir mokausi. Kad ir nelabai sutinku.
Apie 402 metus mirė paskutinysis karališkosios šeimos narys iš Taurėjos (Doureios grakiškai), dar Troja vadinamos. Įvyko didelis skilimas tarp lietuviakalbių genčių – pastatomos Francovorde prie Maino ir Vandaros/ Oderio, taip nužymint tautonių ar germanų gyvenamas žemes. Iš rytų pajudėję lietuviakalbės gentys gudai, vanduliai, burgondai, alanai, galindai, buvo užpuolami, žudomi, taip išstumti už Vareinio/Reino. 5 amžiuje Lietuvoje staiga buvo palikta labai daug gyvenviečių. Susipriešinusių genčių sąjungų tarmės ėmė vystytis kaip germanų kalbos, nuėjusiųjų į Vakarus paliko ryškius pėdsakus prancūzų, ispanų, portugalų kalbose.
Į rytus nuo Vandaros – Istrijos linijos kalbėta lietuvių tarmėmis iki 863 metų Kirilo ir Metodijaus krikšto, kai apkrikštytieji pradėjo naudoti labai daug graikiškų žodžių tikybai. Romos popiežius įsiutęs atskyrė Konstantinopolio metropolitą Fotijų nuo Bažnyčios, viskas įgavo pagreitį ir 1054 m. baigėsi schisma – skėsma, kai pasidalinta į Romos katalikus (visuotinus) ir Konstantinopolio ortodoksus (tikratikius). Roma atvertė į katalikybę dabartinių valstybių – Čekijos, Slovakijos, pietinės Lenkijos, Slovėnijos, Hrvatijos gyventojus.
895 m. įsiveržę madjarai netrukus tapo katalikais, užtverdami Konstantinopolio įtaką ties pietine siena.
966 m. Miškonės krikštas – krikštui paimta naudoti naujakalbė iš čekų, dar atminkime, kad 1347 m. čekai kvietėsi vienuolius glagolitus iš Hrvatijos, kad mokytų žmones namuose kalbėti bažnytine slavų kalba, tas pat 1390 m. atsitiko Lenkijoje. Supraskime, kaimai vis dar kalbėjo ten ‘po prostu’, tai matosi visose slavų kalbose, kai lietuviški žodžiai akis badyte bado. Važiuoju per Čekiją ir upė Opita, ir miestukas Opita, arba Upytė kaip prie Panevėžio.
945 m. Konstantinopolio imperatorius Konstantinas Porfyrogenetos (Raudongymis) savo veikale ‘De Administrando Imperio’ paliko priesaką sūnui, kaip užimti Vareistenio (Borystenos) baseiną, kas buvo įvykdyta po 40 metų.
985 m. įvyko Kaunugardo Rasos krikštas, atnešęs Konstantinopolio tikratikybą lietuviakalbėms Ukrainai, Rusijai, įsigaliojęs ir Baltarusijoje. Viskas vyko bažnytine kalba slavinant lizdiniu būdu – taip 1040 m. cerkvė buvo pastatyta Gardyne, Lietuvos šiandieninė rytinė siena žymi ribą, kur nebuvo cerkvių.
Jei yra noras man paprieštarauti, tereikia atsiversti Dalio žodyną rusų kalbai ar panašius žodynus kitoms slavų kalboms, visoms be išimties, ten gausite atsakymus : ‘slavų kalbos galėjo išsivystyti tik iš periferinių baltų tarmių’, kaip atvirai pasakė V. Toporov, neabejotinai įtakotas S.J. Laučiūtės darbo 1982 metais.
Po Miškonės krikšto katalikiškai 966 m. ir Kaunugardo Rasos 985 metais pasibaigė vikingų žygiai, nes skurdi žmonėmis Skandinavija geriausiu atveju galėjo duoti tik laivavedžius.
Įsikūrę ir suklestėję vikingai / normandai Prancūzijos pajūryje 1066 metais nukariavo Britaniją. Kuo skiriasi savo pavarde prancūzas didikas Habart ir žemaitis Gabartas ? Normandai suprato augančią nelaimę ateityje, nes jie nekalbėjo gerai prancūziškai, buvo išjuokiami, tai pusiau prancūziškai kalbėdami ir išvyko.
Iš kur išvyko 5 amžiuje anglai, šiandien jų žemėse Šlezvige – Holšteine tebeteka upė Schwentine (Šventynė), kažin ką gali reikšti lietuviui, negi reikia išversti iš vokiečių kalbos ? Kiek į rytus Maurine (Maurynė).
Venesuelos rytuose yra šventasis kalnas Dodoima/Roroima, čiabuvių kalba reiškiantis didįjį, Peru inkai naudojo ‘mit’ mokesčiams pavadinti, kai reikėjo išmaitinti atkeltus kelių tiesėjus ar kitus valstybės atkeltus darbininkus, darbuotojus, drėkinimo sistema kalnuose turėjo ‘varu varu’ vardą, taino (Kuba, Bahamai, Puerto Rikas , Jamaika) augino krūmus, kurių krakmolingas šaknis atkasdavo ir valgydavo, vadino augalą ‘kasava, kasave’ (šiandien rašoma ‘cassave’, Ugnies Žemėje yra miestas Ushuvaia, ushu – nugara, vaia – įlanka ar vaja, vėja, Titicaca ežeras vadinamas didele banda, arba didi – didelis, kaka (prisiminkime anglų cake) – banda, pyragas, kokainas nuo koka lapų, arba tai kaka – pyragas, dovana,skanėstas,…Paėmiau mažą kruopelytę iš tūkstančių vardų, pavadinimų, išsibarsčiusių lietuvybėmis po visą pasaulį, visose kalbose, visuose žemynuose, gal iki metų pabaigos suspėsiu parašyti knygą iš pagrindinių dalių : 1) nama – lietuvių kalbų jungtis per 70 tūkstančių metų, 2) žodžių susidarymo lentelė pagal garsus, 3) lietuvybių pasauliui žodynas, 4) trumpa 70 tūstančių metų Žmonijos peržvalga pagal kalbų išsiskirstymą, išsklindant nuo Kalahario dykumos iki šiandienos, pagal genetines mutacijas, apokalipses, medžiaginę, meninę kūrybą.
O žemaičiai “kaka” balą vadina. Titikaka – Didibala. Nes žemaitis žodį “nirvana” labai greitai išvertė – “nir vein” – kai nėra vėjo, aplinkoje ramybė. O gal žemaičiai nusišneka.
Visos europinės, ir ne tik europinės, abėcėlės savo raides vadina lietuviškais vardais, netgi arabų rašmenys. Runos turi netgi savo paslaptingąją P, kuri buvo vartojama labai retai, mat, reiškė Perkūną, tas pats ‘neminėk Viešpaties vardo be reikalo’. Hercynia labai gerai paaiškino akad. Z.Zinkevičius, išsigandęs galutinės išvados – tai Perkūnija. Dar prisiminkime Arkona, arba nesunku suprasti – Perkūna(s). Japonai vieną savo hieroglifą vadina ‘taika’, mums paaiškina, kad tai – laikotarpis tarp karų arba lietuviškai taika.
Pasaulio dievybių ar velnių varduose nesunkiai atpažįstami lietuviški veiksmažodžiai, visur ir visuose tikėjimuose. Popiežiaus ‘mitra’ yra lietuviškas vardas. Tęsti galiu šimtais puslapių tik apie dievybes ir velnybes.
Būtų labai grąžu, jei, Tamsta, imtum ir tęstum savo švietėjišką darbą. Prašau.
O giliau pasikapsčius, tai nesunku atrasti, kad Rojuje Adomas su Ieva irgi lietuviai buvo ir lietuviškai šnekėjo. Ir vardai jų lietuviški – galima nesunkiai iššifruoti, kad Ieva – tai “ji, va” (štai jinai), o Adomas – irgi aiškiai lietuviškas vardas (prisiminkime “imti domėn”, “įdomus”). Rojus, be abejo, irgi lietuviškas pavadinimas – greičiausiai kilęs nuo žodžio “rajus”, nes gi Ieva tą obuolį (irgi, beje, lietuviškas vaisius, nes ir jo pirmoji raidė “o” – grynai lietuviška) surijo.
P.S. Jeigu ką – tai čia labai rimti, netgi sakyčiau – moksliniai pastebėjimai. Tikrai-tikrai.
Tai tada. Lietuviai turėtų sakyti ne “rojus”, o ” rajus”. Žiū ruskiai taip ir taria – “raj”. Ir kas pas mus toks gudrutis , kuris balses sumaišė. Gal tas , kuris raidę “F” prieš šimtmetį įbruko?
Šiaip jau, čia satyra buvo – pasišaipiau iš tendencijų visur per atsitiktinius garsų sutapimus “atrasti” lietuvių kalbą. Pagal analogiją, japonai iš tikro rusai, nes “jama” ir japonų, ir rusų kalboje yra, tik priešingus dalykus reiškia – matyt, kažkada laikui bėgant prasmės inversija įvyko dėl kažkokių priežasčių.
Juokai juokais, bet toks lietuviškumo “atradinėjimas” iš tikrųjų kenkia, nes sudaro sąlygas iš lietuvių kalbos gynimo ir gynėjų padaryti karikatūrą ir pareikšti “jūs tik pažiūrėkit, kokie jie nupušę!”, kaip įrodymą pateikiant tokios “kolumbiados” pavyzdžius.
Adam ir Chava rojuje buvo negrai ir kalbėjo lietuviškai. Visi žmonės šioje Žemėje yra iš 7 negrių ir 1 negro, kurie susitiko Kalahario dykumos prieigose prieš beveik 70 tūkstančių metų, kai buvo įvykęs nepaprastai galingas Toba vulkano išsiveržimas ir beveik tris tūkstančius metų Žemė valėsi nuo pasekmių (kažkodėl tada nebuvo jokio šiltnamio efekto), tuomet prarasti beveik visi žmonės, daugybė gyvūnų rūšių. Tikėtina, kad tai buvo Okavango upės išsišakojime pagal Biblijos aprašymą.
Pasaulio užgimimo aprašas yra prieš beveik 9500 metų įvykusio septynių kometos galvučių atsitrenkimas į Žemę (A.Tollmann), tvanas ir nusiraminimas yra tai, kas vadinama Pasaulio Sutvėrimu pagal Bibliją.
Išliko gal 1 žmogus iš 6 tūkstančių, mūsų protėviai išliko Kaukazo kalnuose, dėl trijų atominių žiemų mes mutavome – tapome šviesiaplaukiais, mėlynakiais. Mūsų išlikę protėviai išplito ir pasklido taip vadinamos indo-europiečių kalbos.
Vėlgi, tarp Indijos brahmanų kaukazainių genas sudaro 10 nuošimčių, taivaniečių 12, kurie sukūrė Mohenjo Daro civilizaciją, plaukė aplink pasaulį be vargo : prieš 4 tūkstančius metų atplukdė iš Peru žemės riešutus į Kiniją, kiek vėliau į Indiją. Žemės riešutai yra kilę iš Bolivijos džiunglių, sukultūrinti prieš 8 tūkst. metų, vadinami ‘mandobi’ (manadava), kai Indijos senbuviai dravidai vadina ‘mandubi’, o štai taikiai prieš 3,5 tūkst. metų atsikėlę kaukazainiai – arijai vadina jau ‘antapi’, o šiandien Turkijos miestas Gazi-antep reiškia ‘didvyris riešutas(pistacija)’.
Visas Afrikos žemynas nusėtas lietuviškais upių, ežerų, vietovių pavadinimais, netgi šiandienos žmonių vardai Afrikoje turi atitikmenis tarp šiandienos lietuvių vardų. Ryškiausiai tai matosi Aitiupijoje, kaip žmonių didžiajame skirstytuve žemynams apgyvendinti ir aplink, sąsiauris tarp Arabijos vadinasi Bab el-Mandeb (vėlgi manadava, kai bab iš to paties šaltinio kaip boba, bamba mums.
Kūniškieji skirtumai tarp skirtingos odos spalvos žmonių ir dideli, ir maži, bet neviršija 15 nuošimčių bendrų genų, skirtumai yra dvasiniai, kultūriniai, kurie susidurdami pasiduoda bedvasijai ir bekultūringumui, šiandien matome tai vakarų civilizacijos naujoje laukinijoje, pvz. dviejų taktų ir dviejų žodžių ‘muzikoje’, abstrakcionistiniame mene, rūkyme, kvaišalų vartojime, siekiant sukelti sąmonėje schizofreniškus vaizdinius, trumpai, žmogui pavirsti gyvuliu.
Oi, geras čia!
Negalvojate išbandyti plunksną fentezi žanre? Kokį Silmarioną-2(LT), pvz. parašyti? Manau, visai neblogai pavyktų. 
Senokai tokių įdomių mitų teko skaityti.
Parsidave valdininkai ir parsidave “mokslininkai”. Na, gryna valstybine korupcija. Kur ziuri Valstybes antikorupcines tarnybos? Turetu surasti kur cia suo pakastas!
Dažnai kliedi apie anglų kalbą Lietuvoje kvislingas Jonas Ohmanas. Ar tam jis čia Lietuvoje?
Panasu, kad kazkam labai knieti isardyti lietuviu kalba. Palaipsniui pereiti prie anglu kalbos. Suprantama, kad tai yra didele (gal net valstybine) paslaptis. Bet man tiesiog idomu ar valstybes saugumo tarnybos bent zino, kas kesinasi isardyti lietuvybe? Kas tuo suinteresuotas? Ko gero paslaptis nebutu didele, jei prisimintume ES vadovu pasisakymus ir priekaistus del per didelio “nacionalizmo”.
Policininke Skverneli, ne pats išmokai lenkiško raidymo pamoką, o ją, kaip premjerui parašė tuteišis patarėjas, o pats tik savo vardu, kaip garbėtroška ir “gudrutis” policininkas, paskelbei spaudoje. Ir ko Pan Skwernely, taip stengiesi, ar lenkams giminšikas kraujas verčia tęsti lietuvių tautos ir jos kalbos niekinimą? Lietuviai gi neprašo lenkų kaitalioti jų amžiais nusistoėjusios kalbos ir rašybos. Tai istorinis paveldas, saugomas VALSTYBĖS IR KONSTITUCIJOS. Ir nei premjerui, nei seimo pirmininkui,nei prezidentui neleidžiama liestis prie ši švenčiausio tautos turto. Gėdykis, taip nekilniai lietuvių tautos atžvilgiu elgdamasis. Ne gi Jums, Premjere, ne gėda kelti , rodos , menkučio klausimo ligi Tarptautinio lygmens, vien dėl to, kad įtiktumėte, kaip padlaižys, keliems tūkstančiams tuteišių ar 500 iš Lenkijos atvykusių Vilniaus krašto polonizacijos tikslais lenkų norų patenkinimui? Jūs gi pridiedate prie Vilniaus krašto ir net visos Lietuvos polonizavimo, kaip kadaise Jogaila, įvesdamas Valstybiniu Katalikų tikėjimą ir ileisdamas šimtus tūkstančių okupantų – krikštytojų lenkų, kai mūsų tauta gynėsi ir nuo jų ir nuo vokiečių daug šimtmečių ginklu.
Gerbiamas “Aisti”, ką apie juos kalbėti… Per klaidą išsiunčiau tiems patiems antrą kartą po laiškelį. Patobulintą. Su labiau išgrynintais ir konkretizuotais argumentais. T. y., kažkodėl pamaniau, kad 70-čiai naudingų idiotų dar nepriklauso irena, rasa ir kazys. O, pasirodo, klydau… Pasirodo, jau buvau jiems siuntęs pirmu etapu. Dabar jie gavo pakartotinai po patobulinto turinio laišką. Įsivaizduoju, kaip jie žvengė: o, žiūrėk, dar vienas durnelis, naivuolis… Ką, šitas dar neišvažiavo unitazų plaut į Angliją… Dar mums rašo… Cha-cha-cha… Pavadinau savo, mažo žmogelio, laišką: “Dėl neleistino eksperimento”. Taigi… “Gerbiama Irena (Rasa, Kazy), esu vienas iš tų 100 000 piliečių, kurie pasirašėme už latvišką pavardžių rašymo dokumentuose variantą. Kreiptis į Jus paskatino Gedimino Kirkilo š. m. gegužės 9 d. Seime pristatytas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Norėčiau pasidalinti kai kuriomis savo įžvalgomis: 1. Nė viena Vakarų Europos šalis neleidžia pasuose rašyti asmenvardžius nevalstybine kalba. Todėl kelia nuostabą toks kai kurių mūsų seimūnų polinkis į eksperimentus su valstybine kalba. 2. Propagandiniais tikslais skelbiama, kad “visame Vakarų pasaulyje lotynų abėcėlės rašmenys naudojami” ir esą visiems tiems mūsų piliečiams, kurių užsieninių sutuoktinių pavardės nelietuviškais rašmenimis, originaliai rašybai įgyvendinti pakaks trijulės WQX. Tai suklaidino daugelį Seimo narių. Mat ne visi supranta, kas yra lotyniškos abėcėlės rašmenys ir kas yra lotyniškos abėcėlės rašmenų variantai Vakarų šalyse, pvz., Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje, Lenkijoje ir t. t. Iš tikrųjų, G. Kirkilo siūlomame Vardų ir pavardžių rašymo projekte numatytas tik angliškai-lotyniškas pavardžių rašybos variantas su WQX. Šiuo atveju, teise į originalias pavardes galės pasinaudoti tik dalis Lietuvos piliečių. Kita dalis mūsų piliečių tokios galimybės neturės ir jų teisės šiuo klausimu liks suvaržytos. Nes projekte dėl nesuprantamų priežasčių ignoravimo būdu atmestos originalios pavardės prancūziškai-lotyniškais, vokiškai-lotyniškais, lenkiškai-lotyniškais (Ł) ir kitų ES šalių originaliais rašmenimis lotyniško alfabeto pagrindu. Tad už diskriminacinio borto liko šie lotyniškos abėcėlės pagrindo originalūs rašmenys – Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ó, Ń, Ś, ß, Ü, Ź , naudojami prancūzų, vokiečių, lenkų ir kitų ES kalbų pavardėse. Be šių raidžių originalios pavardės nebus originalios. O juk daug mūsų piliečių, sudariusių santuoką su užsieniečiais, yra gavę būtent tokias tokias pavardes. Taipogi, dėl tos pačios priežasties diskriminacijos neišvengs ir nemaža dalis lenkakalbių mūsų piliečių. Pvz., Seimo narys Zbignev Jedinskij (Zbigniew Jedziński) bus vienas iš tų, kurie patirs G Kirkilo projekto (WQX) diskriminacinius suvaržymus – lenkiškai-lotyniška Ń, kaip ir kitos lenkiškai-lotyniškos Ł, Ó, Ś, Ź, ignoravimo būdu projekte atmetamos. 3. Kitas gana keistai sutampantis su Rusijos interesais momentas Kirkilo projekte, tai numatyta galimybė persirašyti pavardes “Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę”. Giminystės linija su Lenkijos 1920-39 m. okupuotame Vilniaus krašte gyvenusiais žmonėmis, kurių lietuviškos kilmės pavardės lenkų valdžios buvo sulenkintos, dabar daugiausia atsekama tarp dabartinių Vilniaus regiono gyventojų. Taigi, gavus iš Lenkijos dokumento šaltinį, tokių pavardžių lietuviška kilmė bus galutinai lenkiškais rašmenimis ir lenkiška raidžių grupavimo forma paneigta (sz, cz ir t. t.). Tačiau esmė visgi ne čia. Visi žinome, kaip Kremliui žūtbūt svarbu, kad Lietuvos lenkakalbiai lietuviai būtų linkę į separatizmą. Apie tai kalbama VSD išvadoje. Taigi, kol jie nėra atskirti, separuoti nuo visos šalies kitokiais asmens dokumentais su pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis tam tikroje Lietuvos teritorijos dalyje ir nelietuviška gatvių-vietovių pavadinimų rašyba tam tikroje Lietuvos teritorijos dalyje, tol nėra pavojaus šalies vientisumui. 4. Pagal šį G. Kirkilo projektą tiems Lietuvos piliečiams, kurie yra nelotyniško alfabeto vartotojai (rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai ir t. t.), nenumatyta teisė į pavardžių rašyba savo gimtojo originalo rašmenimis. Pagrindinė žinoma priežastis – techniškai ir europietiškai tai neįmanoma. Tad projekto autoriai jiems numatė erzacinę transliteraciją, kai pavardės jų gimtosios kalbos rašmenimis bus transliteruotos pagal ICAO lotyniškomis raidėmis. Manau, kad tai nevykęs bandymas pridengti diskriminacinę projekto potekstę. Išvada: jeigu tai neįmanoma vieniems, tai nereikia ir kitiems. IŠVADA: Man atrodo, kad latviškas variantas būtų idealus sprendimas. Įpareigodamas pavardes rašyti lietuviškai, suteikia galimybę pridėti pavardę ir nelietuviškais rašmenimis. Bet jau skirtingai nuo diskriminacinio G. Kirkilo projekto, kur išimtis tik pavardėms su WQX, latviškas variantas duoda laisvę ir visoms originalioms raidėms su Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ü. T. y., ypatingos privilegijos jau ne tik pavardėms su angliškai-lotyniškais rašmenimis (WQX), bet lygiaverčiai traktuojamos ir pavardės su prancūziškai-lotyniškais, vokiškai-lotyniškais, lenkiškai-lotyniškais (Ł,) ir t. t. rašmenimis. Tačiau atsižvelgiant į tuos mūsų piliečius, kurie yra nelotyniško alfabeto vartotojai, visgi idealiausia būtų rašyti pavardes tik valstybine kalba. Nes tik pavardės valstybine kalba užtikrina visų be išimties mūsų piliečių lygias teises ir galimybes. Nėra apmaudo ir diskriminacinio kartėlio.”.
Puiku.
Gaila, kad prie 4 punkto, kur kalbama apie pažeidžiamas nelotyniško alfabeto vartotojų teises, nepridėjau svarbiausio – LR Konstitucijos 29 straipsnio, kurį it buldozeriu pervažiuoja genadijaus kirilkino projektas. Gal, sakau, būtų biski sąžinė nors vienam pabudus… Beje, kai peržiūrinėjau “2017-05-09 Seimo rytinis posėdis Nr. 59” video, labiausiai įstrigo demagogiškai ciniškas kirilkino išsireiškimas (2:30:51): “O dabar dėl to, kad mes ne visus klausimus išsprendžiam šiuo atveju, tai jūs esat teisus, bet išspręskim BENT DALIES, nes jeigu mes dabar kalbėsime apie tai, kokį čia sprendimą universalų priimt, kad išspręst visus klausimus, tai mes nepriimsim jokio – tuomet bus diskriminuojami visi. Tai gal diskriminuokim šiek tiek mažiau…”. Man ir po kurio laiko tie kirilkino žodžiai “BENT DALIES” bei ta sarkastiška šypsenėlė vis atsigamina atminty. Ką reiškia “bent dalies”? Pagal kokius kriterijus nustatytas dalies piliečių tinkamumas įgyvendinti teises į “originalias” pavardes? Ir pagal kokius kriterijus nustatytas dalies netinkamumas? Tiesą sakant, netgi toks vaizdas iškilo prieš akis: atidarytos naujos gatvės (projektas perkeltine prasme) pradžioje išdidžiai pražergęs kojas su esesininko uniforma stovi kirilkinas. Užsikabinęs automatą. Veide – ta pati niekinanti pajuokianti šypsenėlė… Na, o priešais jį – būrys Lietuvos piliečių. Ir štai, kirilkinas, rodydamas ranka į gatvę, paskelbia naują tvarką: “dalis jūsų nuo šiol galės eiti šia specialiai dėl jūsų atidaryta gatve”. Bet po trumpos pauzės priduria: “dėmesio tiems, kurių pavardės nelotyniško alfabeto – jūs irgi galite vaikščioti šia gatve, tačiau neturite teisės eiti šaligatviais”. Sakysite, fantazija? Bet juk taip ir yra. Tam, kad taip nebūtų ir egzistuoja Konstitucijos 29 straipsnis.
Visada reikia remtis Konstitucija, taip lengviausia. Esmė tame, kad kiekvienai valstybei, jos parlamentarams ar valdininkams kasdien iškyla didžiuliai sunkumai laikytis kurio nors straipsnio, tiesiog dvasios pritrūksta vien ‘laisvei, lygybei, brolybei’ išlaikyti, nes atsirandanti nauda iš savivalės priverčia apgaudinėti piliečius/rinkėjus.
Labai geras 29 straipsnis.
Išraiškingas yra 7 straipsnio pirmas sakinys :’Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.’
KirKuS stumiamas QWX eina prieš 14 straipsnį, tai panaikina QWX kaip antikonstitucinį.
Tokiems antilietuviškiems įstatymams atmesti, kaip QWX, pirmiausia remtis 1-17 straipsniais, taip pat pridedant kitus, kaip 29.
Pats didžiausias paradoksas tame, kad visi tie antilietuviško-antivalstybinio projekto stūmėjai kaip tik labai mėgsta pabrėžti savo susirūpinimą neva apribotomis žmonių prigimtinėmis teisėmis į originalias pavardes. Užtenka paklausyti kirilkino ar kitų mankurtų pasisakymus: “visų teisės yra lygios, tarkim, tas pilietis po 1920 m. – ne mūsų pilietis? Jis neturi teisių į savo originalią pavardę? Jis vis vien turi teises…”, “Mes nekalbame apie lenkus, nes Lietuvoj, kaip jums žinoma, gyvena labai daug tautybių ir čia paliečia visus piliečius…”. Žmogaus teisių tema jie pridengia savo projekto absurdiškumą, mažaraštiškumą, kenksmingumą, antilietuviškumą. O iš tikro kaip tik jų projektas yra diskriminacinis. Kaip tik jų projektas pažeidžia mūsų piliečių teises. Ir pats kirilkinas atvirai nesidrovėdamas tai dėsto iš Seimo tribūnos ir tuo pat metu dedasi žmonių teisių gynėju. Labiausiai piktina tai, kad jie prisiėmė sau teisę melagingai postringauti apie neva diskriminaciją “vargšų” lenkakalbių ir moterų, kurių sutuoktiniai turi nelietuviškas pavardes atžvilgiu. Tuo tarpu, kai būtent jiems turėtų ausys kaisti ir akis badyti 29 Konstitucijos straipsnis.
Gerb. Markai, kantrybės, kantrybės, kantrybės, mums, mūsų tautos gyvenimui gal teks dar šlykštesnių išdavysčių regėti, mūsų padorumui tėra vienas kelias – tiesos kelias pagal esamą Konstituciją, turime grūdintis, bręsti, burtis bendriems atoveiksmiams, išsaugant padorumą sau ir ateičiai.
Gyvenimas šia diena nesibaigia, turime atminti, kad gali būti ir taip : ‘geriau jau buvo’.
Po mėnesio kito baigsiu knygą, kuri atskleis nuostabių dalykų – teisė galima tik gąsdinti lyg popieriniu tigru meluojant ir apgaudinėjant jos vardu, visur, visada, visais laikais galioja stipriojo savivalė ir apgaulė arba pseudoteisė, ir nebuvo, ir nėra, ir gal būt niekada nebus valstybės, galinčios gyventi pagal savo Konstituciją ir įstatymus. Tai mano asmeninė patirtis sujungta su mano plačiašakiu žinojimu, kai šiandieninė teisės filosofija man yra vagių ir kekšų anekdotų rinkinys.
Man kraupu nuo seimūnų išdavysčių, bet taip vyksta visose pasaulio demokratijose, tai įprasta.
Keletą metų man nebuvus Lietuvoje ir nieko neskaičius lietuviškai, grįžus prieš mėnesį, man nieko naujo tėviškėje lyginant su kitomis šalimis. Gal tik pats virtau kraštutiniu tautininku – retrogradu, be modernizmo, liberalizmo, … JAV prezidentas R.Reiganas (Reagan) tarstelėjo (apytiksliai) : ‘kiekvienai kartai už savo teises reikia kovoti iš naujo’.
Vakarų pasaulio erdvėse seniai vyksta žmonių/rinkėjų apgaudinėjimai ir ‘pelėsio taktikos’ būdu yra prisukta labai daug veržlių baltomis teisininkų pirštinėmis.
Tik viešuma ir žmonių atvira panieka apgaulei yra geriausia atspirtis.
Būkime budrūs ir kantrūs, tą ugdykime savo vaikams, savo anūkams,…