
Oficialiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis suskaičiavus 100% balsų Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pirmauja su 24,01 %. balsų, Marin Le Pen (Marine Le Pen) lieka antra su 21,30 % balsavusiųjų parama.
***
Balandžio 23 d. 45,7 mln. prancūzų renka šalies Prezidentą. Šie rinkimai yra prikaustę viso pasaulio dėmesį, nes gali tapti vienu svarbiausių pastarojo meto pasaulio politiniu įvykiu po „Brexit“ referendumo ir JAV Prezidento Donaldo Trampo rinkimų.
Rinkimuose rungiasi net 11 kandidatų. Apklausos rodo, kad papulti į antrąjį Prancūzijos Prezidento rinkimų ratą gali judėjimo „Pirmyn“ steigėjas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir „Nacionalinio Fronto“ vadovė Marin Le Pen (Marine Le Pen). Tačiau kai kurie politologai teigia, kad į antrąjį ratą gali prasibrauti irRespublikonų partijos kandidatas Žanas Lukas Melanšonas (Jean-Luc Mélenchon). Rinkimų žinovai teigia, kad rinkėjų tarpe gausu iki šiol dar neapsisprendusių už ką balsuoti. Būtent neapsisprendusiųjų balsai paskutiniu metu gali ir nulemti rinkimų baigtį.
Naujausiais „TNS Sofres“ porinkiminės apklausos duomenimis po pirmojo rinkimų rato M.Le Pen ir E. Makronas gavo po 23 % alsų. Trečią vietą užėmė respublikonas F. Fillonas ir komunistų remiamas Ž. L. Melanšonas gavę mždaug po 19 % balsų.
France24.com duomenimis, E. Makronas surinko 23,7 % o M.Le Pen – 21,7 % , J. L. Melenšonas – 19,5 % , F. Filonas – 19,5 % balsų.
Kaip matome apklausų duomenys gana prieštaringi, tad teks laukti tiesioginių žinių iš balsų skaičiavimo vietų.
Galutiniai pirmojo rinkimų rato duomenys turėtų paaiškėti vėlyvą naktį, tačiau sprendžiant iš išankstinių vertinimų tikėtina, jog gegužės 7 d. antrajame rate kovoti turėtų E. Makronas ir M. Le Pen. Theguardian.com ir Prancūzijos televizijos duomenimis E. Makronas pirmauja su 23,7 % rinkėjų balsų, o Le Pen yra antra su 21,7 % balsų.
Oficialius nuolat atnaujinamus duomenis iš rinkimų apylinkių galite matyti ČIA.
Antrasis rinkimų ratas turėtų įvykti gegužės 7 d.
Migrantai protestuoja prieš M. Le Pen
Pasibaigus pirmajam rinkimų ratui vakare Paryžiaus Bastilijos aikštėje susirinko minios įvairių anarchistinių ir „antifašistinių“ grupuočių veikėjų išreikšti protesto prieš į antrąjį rinkimų ratą, kaip prognozuojama, patekusios „Nacionalinio Fronto“ lyderės Marin Le Pen griežtą nusistatymą imigrantų atžvilgiu. Sustiprintos policijos pajėgos bando tramdyti įsismarkaujančius protestuotojus naudodamos ašarines dujas.
Tiesioginė transliacija iš rinkimų:
Visi 11 kandidatų į Prancūzijos Prezidento pareigas:
Fransua Fijonas (François Fillon), Respublikonai
Parlamento narys iš Paryžaius regiono, buvęs Prancūzijos Ministras Pirmininkas (2007–2012), dar neseniai būsimu prezidentu vadinatas konservatorius, kurio karjerą žlugdo „fiktyvių darbo vietų“ skandalas.
-
Benua Hamonas (Benoît Hamon), Socialistai
Parlamento narys iš Paryžiaus Ivelino regiono, buvę Švietimo ministras,visą gyvenimą buvo socialistų partijos narys.Marin Le Pen (Marine Le Pen), Nacionalins frontas
Europos Parlamento narė, aštriai pasisakanti apie imigrantus bei Europos Sąjungą. -
Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), „Pirmyn!“
Buvęs Ekonomikos, pramonės ir skaitmeninimo reikalų ministras, kritikuojantis Rusiją ir žadantis kovoti ne tik su terorizmu, bet ir su biurokratija. -
Žanas-Lukas Melanšonas (Jean-Luc Mélenchon), „Nenuolanki Prancūzija“
Europos Parlamento narys, buvęs Profesinio mokymo ministras, komunistas, žadantis nacionalizuoti didžiausius Prancūzijos bankus, o turtingiesiems užkrauti net 100 proc. mokestį.Natali Arto (Nathalie Arthaud), Darbo kova
Licejaus ekonomikos dėstytoja, Vols-an-Veleno miesto tarybos narė, trockistė, partijos „Darbo kova“ narė -
Filipas Putu (Philippe Poutou), Naujoji antikapitalistinė partija
Automobilių gamyklos darbininkas mechanikas, Naujosios antikapitalistinės partijos narys, profsąjungų veikėjas visoje šalyje išgarsėjęs kova už darbo vietas „Ford“ gamykloje. -
Nikolia Djuponas-Ėnjanas (Nicolas Dupont-Aignan) „Pakelti Prancūziją“ Parlemento narys iš Ėsono regiono, griežtas Prancūzijos suvereniteto rėmėjas, siekiantis atsisakyti euro. Žakas Šeminadas (Jacques Cheminade) „Solidorumas ir pažanga“ Buvęs valstybės tarnautojas. Fransua Aselino (François Asselineau), Nacionalinė respublikonų sąjunga Antiamerikietis kietojo dešiniojo sparno nacionalistas, manantis, jog Europos Sąjunga yra CŽV remiamas planas. -
Žanas Lasalis (Jean Lassalle), „Priešinsimės!“ Parlamento narys iš Pirėnų regiono, save vadinantis „piemeniu Eliziejaus rūmuose“ – Prancūzijos prezidento rezidencijoje.
Būt gerai, kad tos varlos neišrinkt.
Jei su Putinu bučiavosi, tai jau ne varla, o ‘pianistė’…
Šaunu, Makronas pirmauja.
Manau, kad antrame ture Makronas didele persvara įveiks tą putlerinę nacionalistę Penę.
Penės elektoratas gana griežtai apribotas, papildomai gali paremti nebent tik dalis komunisto rinkėjų. Bet greičiausiai komunistai antrame ture nedalyvavus (komunistai nemėgsta nacionalistų, o dar labiau – liberalų). Tuo tarpu liberalą Makroną parems visų kitų kandidatų rėmėjai (jie jau paragino savo rinkėjus balsuoti už Makroną).
Manau, kad Makronas būtų pats geriausias visų laikų Prancūzijos prezidentas.
Nebūk rasistas. Geriausias visų laikų ten bus arabas arba negras.
Ką čia kištis, lipt ant kalno (arba “į medį” kaip krepšinyje ,,,tik be baudos 🙂 )
ir žiūrėt, – nuo pat aukštybių (Pirėnų pvz.) kam lemta: ar “pirėnistai-piemenys”
Žano Lasalio (Jean Lassalle), iš Pirėnų regiono, save skelbiančio „piemeniu”
bus už ar prieš… na kokiu 85% balsavusių nuošimčiu nuo 453399 už bet ką, ir
prezidentas bus pagal juos – ar “alpinistas ar alpinistė” (su veik puse milijono “pirėnistų” balsų…).
Nebūkim tiek pro menką langelį (TV) savam kaimely vis į kitus /lyg “Grybauskaitės pabučiuoti”/ bespoksą
…vien. Yra ir čia ką auginti (be prancūziškų vynuogių. JORĖ.