Maisto ir sporto santykis nagrinėjamas nuo antikinių laikų. Viena senovės graikų legenda pasakoja apie Miloną, atletą iš Krotono miesto, – jis kasdien suvalgydavo 10 kg mėsos, 10 kg duonos ir išgerdavo 9 litrus vyno. Nuo antikos laikų mitybos taisyklės pasikeitė – sveikatingumo klubo treneris, dietistas Lukas Jaliūnas pataria, į ką norintys numesti svorį turėtų atkreipti dėmesį šiandien.
Badas niekada nepasiteisina
Visų pirma specialistas įspėja nesusižavėti sensacingomis mitybos naujovėmis ir nežaloti savęs alinančiomis dietomis. Kad drastiškas badas nepasiteisina, įrodo ne tik ilgamečiai
stebėjimai. Mokslas atkreipė dėmesį į leptiną – riebalų ląstelių gaminamą hormoną, dar vadinamą „lieknėjimo termostatu“. Akademikų teigimu, radikaliai sumažinę gaunamų kalorijų skaičių, sumažiname ir leptino kiekį organizme – tai būna dažna vis lėčiau krentančio svorio priežastis.
Sporto niekada neužtenka
Pasak dietisto, kita dažna norinčių numesti svorį klaida – koncentravimasis tik į sportą. L. Jaliūnas sako, kad net 75 proc. pasiekto rezultato lemia mityba: viskas prasideda nuo lėkštės. Praktika rodo, kad optimaliausia metantiems svorį yra ištaisyti mitybos klaidas, šiek tiek sumažinti kalorijų skaičių ir sportuoti: taip sukuriamas didelis energijos deficitas ir neišreguliuojami hormonai, padedantys deginti riebalus.
Mitybos specialistas pabrėžia, kad kiekvienam būtinas individualus mitybos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į sveikatos būklę, kūno sudėjimą, fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, dienos režimą. Sudarant planus įvertinama netgi kraujo grupė ir tam tikrų maisto gaminių netoleravimas.
Daržovės – tobulos dietos pagrindas
L. Jaliūno nuomone, bene kiekvienos dietos pagrindas turi būti daržovės. Jose gausu skaidulų, ląstelienos, tai puikus vitaminų ir mineralų kompleksų šaltinis. Iš tiesų daržovės yra prieinamos bet kuriam biudžetui, o pasidaryti salotas suspės net ir labiausiai užimtas žmogus.
Kalbėdamas apie vaisius, dietistas pataria sumažintų tų, kurie turi daug cukraus ir krakmolo. Šios medžiagos gali paskatinti nereikalingų kilogramų kaupimąsi, todėl patariama nepiktnaudžiauti bananais, vynuogėmis. Verčiau rinktis citrusinius vaisius, taip pat nereikia užmiršti sodo obuolių.
Pasak L. Jaliūno, svarbu atsisakyti greito virškinimo angliavandenių: kepiniai, saldumynai, gazuoti, saldūs vaisvandeniai nėra svorį metančio žmogaus „draugai“, o tik bereikalingos kalorijos. Ypač daug tokio nenaudingo maisto suvalgome užkandžiaudami – kodėl gi nepasirinkus riešutų, džiovintų vaisių?
Apskritai, daržoves ir vaisius patariama valgyti kuo mažiau apdorotus, jeigu neturite skrandžio problemų – ir su žievele. Vyrauja nuomonė, kad verdant ar kepant yra netenkama maistingų medžiagų, tad neatimkite jų iš savęs.
Žinoti, ką valgyti, negana: svarbu ir tai, kada valgome. Dietistas pabrėžia, kad siūlymai nevalgyti po 18 val. nėra prasmingi. Atvirkščiai, galima pakenkti sau: ilgų bado valandų išbalansuotas organizmas stengsis apsisaugoti nuo bado grėsmės ir pradės kaupti medžiagas – visa tai pavirs kilogramais, kurių ir mėginote atsikratyti.
Pasaulio sveikatos organizacija pataria kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Tai daryti skatina ir ne vieną dešimtmetį pasaulyje vykdoma kampanija „Penki per dieną“. Prieš kelis metus ji pradėta ir Lietuvoje.
Kampanija „Penki per dieną“ – tai pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.
