Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.
Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Saulės elementai stipriai patobulėjo ir jų gamyba neįtikėtinai atpigo. Štai, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose už šiose jėgainėse pagamintą kilovatvalandę mokama 2,42 euro centų. Saulės jėgainėms energija nieko nekainuoja – ji gaunama iš Saulės, todėl iškart sutaupoma įvairioms žaliavoms kaip dujoms ar akmens angliai.
Lietuvoje, palyginus, saulės nėra tiek daug, tačiau net ir čia apsimoka iš Saulės gaminti elektrą savo poreikiams. Tereikia įsigyti saulės elementų ir, įrengus juos ant stogo, elektros pasigaminti sau pačiam. Tokia investicija atsiperka maždaug per 10 metų. Yra teigiančių, kad Lietuvoje saulės energetikos apskritai neverta vystyti, esą turime per mažai saulės šviesos, pas mus nuolat debesuota. Specialistų teigimu, tai – mitas.
„Lietuvoje mes turime tiek pat saulės, kiek ir Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, – dviejose valstybėse, kurios turi vieną didžiausių instaliacijų (saulės elementų – red. past.) kiekių, tenkančių vienam gyventojui“, – teigia V. Kieras. Jam antrina ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius: „Mums geriau nei Šiaurės Lenkijoj, Danijoj ar Belgijoj, kur saulės energetika labai vystoma.“
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą.
