Penktadienis, 20 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Profesorius O. Poliakovas: Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

www.alkas.lt
2017-01-21 14:34:41
268
PERŽIŪROS
5
Profesorius O. Poliakovas: Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Olegas Poliakovas | VU nuotr.

Olegas Poliakovas | VU nuotr.
Olegas Poliakovas | VU nuotr.

Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. Su tuo sutinka ir žymus šalies baltistas prof. habil. dr. Olegas Poliakovas ir paaiškina, kodėl užsieniečiams taip sunku išmokti lietuvių kalbą.

Mokslininko teigimu, indoeuropiečių (ide.) kalbos, kurioms priskiriama ir lietuvių kalba, plačiai paplitusios visuose žemynuose. Jos kilusios iš bendros ide. prokalbės, kuri į atskiras kalbas suskilo daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. „Per tą laiką visos indoeuropiečių kalbos labai pakito, išskyrus vieną kalbą – lietuvių. Kai kurie lietuviški žodžiai, pavyzdžiui, esti, sūnus, keturi buvo tokie patys arba mažai skiriasi nuo ide. prokalbės“, – pažymi prof. O. Poliakovas.

Mūsų kalba gerai išsaugojo senąją ide. leksiką ir turi daug leksinių atitikmenų su kitomis ide. kalbomis. Kitose šiuolaikinėse ide. kalbose daug tos leksikos prarasta. Pavyzdžiui, indoarijų kalbose nebevartojami ide. žodžiai sūnus, duktė, avis, vilkas, akmuo ir kiti.

Anot profesoriaus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad lietuvių kalba yra žinoma nuo XVI a., o lyginama su kalbomis, kurių istorija siekia I ar net II tūkstm. pr. Kr. (pvz., anatolų kalbomis). Tai lemia, kad dabartinėje lietuvių kalboje galėjo išnykti daug archajiškų formų, aptinkamų tų kalbų istoriniuose šaltiniuose.

Prof. O. Poliakovas teigimu, daugeliui sunku išmokti kalbėti lietuviškai, nes skirtingai nei mūsų daugelio indoeuropiečių kalbų morfonologinė žodžių struktūra supaprastėjo. „Pavyzdžiui, gotų kalboje buvo žodis sunus (lie. sūnus), dabar  – vokiškai sohn, angliškai son. Slavų prokalbėje buvo sūnus – dabar rusiškai syn“, – sako jis.

Mokslininkas priduria, kad vis dėlto ir mums būtų sunku išmokti, tarkime, kinų kalbą: nors ji atrodo gana paprasta ir sudaryta iš lengvų žodžių (ma, fu ir t. t.), tačiau turi daug intonacijų. O kinams būtų sunku išmokti kalbėti lietuviškai, nes jie neišmoko tarti priebalsių junginių, tad jiems tikru iššūkiu taptų tokie žodžiai kaip spręsti ar suprasti.

„Kalbos – tai ypatingi pasaulio kultūros reiškiniai. Kiekviena pasaulio kalba yra unikali, svarbi ir turi būti išsaugota, nes ji tautos dvasinės ir materialinės kultūros atspindys. Lietuvių kalboje atspindima ne tik lietuvių tautos, bet ir visų indoeuropiečių tolimųjų protėvių dvasinė bei materialinė kultūra. Dėl to lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše“, – įsitikinęs prof. O. Poliakovas.

O. Poliakovas yra pasiūlytas gauti 2016 m. Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų santykių tyrimai istorijos ir kultūros kontekste (2001–2015)“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lygiai prieš 20 metų Vilniaus istoriniam centrui suteiktas UNESCO Pasaulio paveldo statusas
  2. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  3. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  4. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  5. Aleksandrijos bibliotekoje bus pristatyta lietuvių kalba
  6. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  7. Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
  8. Lietuvių kalba Europos kalbų dieną skambėjo Aleksandrijoje
  9. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  10. R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai
  11.  „Liūdni slibinai“: Lietuvių kalba – tinkamiausias būdas išreikšti žodžiams, kuriuos norime pasakyti (video)
  12. Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas
  13. VDU profesorius V. Levandauskas: Susitikimas su nepaliestu mūru – tai lyg romantiškas susidūrimas su istorija
  14. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  15. Kauno tarpukario architektūra – pakeliui į UNESCO

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Žemyna says:
    prieš 10 metų

    AČIŪ PROFESORIUI!
    Tai UNESCO apsileidimas, kad seniausios kalbos nėra tokiomis paskelbtos, kad nesiimama viso pasaulio pastangomis saugoti jas ir toliau kuo mažiau pakitusias. Senosios kalbos – ne privatus tautos reikalas, o visos žmonijos.
    Tačiau, jei UNESCO apsileido, tai mūsų mokslo žmonės ir visuomenininkai gali jiems savo raštais priminti šio reikalo svarbą. O gal ir peticiją pasirašyti, ir jiems pateikti? Pasitelkti pasaulio baltistus, jų studentus…

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    prieš 10 metų

    Japonai mokslininkai, sudėję ide. (vokiečiai vadina skandinavų) tautų kalbų garsinio tarimo diagramas ir pašalinę triukšmus nustatė (žr. 2016 m. spalio mėn. TV žinias ir internetą), kad indoeuropiečių kalbų prokalbė prieš 9 – 10 tūkst. metų buvo( ir yra) lietuvių kalba.
    Indoeuropiečiai, žinia, yra baltieji žmones. Iš to seka išvada, kiekvienos ide. kalba kalbančios tautos žiedo garbės reikalas būtų bent vieną pasaką ar dainą mokėti tarti lietuviškai. Tai galėtų būti lenkų, vokiečių, rusų, prancūzų ar ukrainiečių tarpusavio derybų įžanginis kodas.

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    prieš 10 metų

    Manau, kad ‘Pikc’, ‘Kaunietis’ ‘lietuvis’ ir ‘tikras lietuvis’ neskaitys šio straipsnio – jie niekina LIETUVIŲ KALBĄ 🙂 🙂

    Atsakyti
  4. lyvis says:
    prieš 10 metų

    Lietuvių kalbos grupei priklauso ir ugrių – finų kalbos. Tos kalbų skirstimas į indoeuruopiečių ir ugrių – finų yra didžiulė klaida. lyvis

    Atsakyti
  5. Vaclovas M. says:
    prieš 10 metų

    Beje, plepėdami net nepastebite, kad profesoriaus rankose jo knyga “Pasaulis ir lietuvių kalba”, kurioje išsamiai išdėstyta, kuo kitos ide kalbos sutampa su lietuvių (baltų) kalba kaip jos tarmės. Tokiomis mums giminingomis kalbomis kalba apie trys milijardai Žemės gyventojų visuose penkiuose žemynuose. Gaila, kad ši knyga, kuri turėjo būti ant kiekvieno mūsų inteligento bei studento stalo, virto bibliografine retenybe, nes pardavinėta labai brangiai (po 100 litų) ir išleista mažu tiražu. Šiuo metu O. Poliakovas jau išleido naują papildytą net 3 skyriais knygos anglišką variantą. Jį reikėtų skubiai versti į lietuvių kalbą ir leisti masiniu tiražu, kad galėtų ypač jaunimas suprasti, kokį pasaulinės reikšmės paveldą kiekvienas ant liežuvio turime.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)
  • Naivus klausimas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)
  • Bartas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)
  • Naivus klausimas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Susisiekimo ministerija planuoja stiprinti elektrinių paspirtukų kontrolę
  • Medikai proteste prie Seimo gruodžio reikalaus stabdyti baudų įstatymą
  • SADM: piktnaudžiavimas valstybės parama netoleruotinas
  • Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje

Kiti Straipsniai

Raubonių vandens malūno pastatas, žolėje besiganantys gyvuliai ir du žmonės prie seno medinio rato

Raubonių malūnas atgijo: senieji mechanizmai vėl sukasi, bet viena svajonė dar neišsipildė

2026 11 20
Lietuvių kalbos mokytoja kalbasi su dviem mokiniais prie knygų.

Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai

2026 11 20
Atnaujintas Vilniaus rotušės vidus – marmuriniai laiptai, baliustrados ir kolonos.

Atnaujinta Vilniaus rotušė atveria istorinius rūsius ir kviečia į atgimimo šventę

2026 11 20
Konferencijos „Kalba ir verslas“ dalyviai Seimo lankytojų centro salėje

Konferencijoje „Kalba ir verslas“ – apie lietuvių kalbos reikalavimus ir užsieniečių įdarbinimą

2026 11 19
Leidinys „Vadovas muziejams. Neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencija“ ant stalo

Išleistas vadovas muziejams: kaip atpažinti neteisėtai įgytas kultūros vertybes?

2026 11 19
Klaipėdos universiteto atstovės „Kokybės konkursas 2026“ apdovanojimo įteikimo metu

Klaipėdos universitetas įvertintas už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą pasaulyje

2026 11 19
Kauno centro ir Naujamiesčio panorama prie Nemuno, matoma miesto architektūra ir krantinė

Kauno Naujamiestis: ar saugodami paveldą nesustabdysime miesto augimo?

2026 11 18
Iliustracinė konferencijos salė su susirinkusiais klausytojais ir pranešėjais scenoje

Seime vyks konferencija „Kalba ir verslas“: kaip suderinti lietuvių kalbos reikalavimus ir verslo poreikius?

2026 11 18
Napaleonas Kitkauskas su gėlėmis prie Lietuvos trispalvių

Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napaleonas Kitkauskas PAPILDYTA

2026 11 17
Laidos „Brydės – Lietuvos dvarai“ autorė Danguolė Bunikienė su senuoju leidiniu rankose

Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos

2026 11 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)
  • Naivus klausimas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)
  • Bartas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)
  • Naivus klausimas apie Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)
  • apie apie Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
Kitas straipsnis
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

D. Stancikas. Pareiga

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai