Sparčiai pasaulyje populiarėjanti internetinė televizijos platforma „Netflix“ pristatė naują keturių dalių televizijos filmą „Tokijo teismas“. Tai – istorija, pasakojanti apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismą Japonijoje. Beveik visos šio filmo scenos buvo nufilmuotos Lietuvoje.
1946 m. sausio 19 d., lygiai prieš 71 metus generolas Daglasas Makarturas, aukščiausiasis Vakarų sąjungininkų kariuomenės vadas, sušaukė Tarptautinį Karinį Tolimųjų Rytų Tribunolą. „Tokijo teismas“ – istorinė drama apie 1946 m., iškart po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusį teismo procesą Japonijoje. 11 teisėjų iš viso pasaulio Tokijuje praleido dvejus su puse metų, spręsdami istorinę bylą, nulėmusią daugiau nei 28-ių JAV ir Japonijos karo nusikaltėlių likimus. Tai – dokumentinio stiliaus pasakojimas apie teisėjų pastangas įvykdyti beprecedentę užduotį žmonijai, nagrinėjant karo nusikaltimus.
2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame filme galima išvysti ir garsius lietuvių aktorius. Filmo prodiuseriai Lietuvoje įtikino Kanados, Olandijos bei Japonijos prodiuserius vienus iš pagrindinių filmo vaidmenų patikėti mūsų šalies atlikėjams. Filme įsimintiną Sovietų Sąjungos teisėjo vaidmenį sukūrė aktorius Kęstutis Jakštas, o ką tik kino teatruose pasirodžiusiame režisierės Linos Lužytės filme „Amžinai kartu“ sužibėjusi aktorė Gabija Jaraminaitė atliko vertėjos, vienintelės moters teismo procese vaidmenį. Filmo režisieriai lietuvių aktoriams negailėjo pagyrų, o tuo tarpu patiems atlikėjams neįkainojama patirtis buvo vaidinti greta tokių pasaulinio garso kino žvaigždžių kaip Džonatanas Haidas (Jonathan Hyde) (filmai „Titanikas“, „Džiumandži“), Polas Frymanas (Paul Freeman) (filmai „Indiana Džounsas“), Michaelis Aironsaidas (Michael Ironside) (filmas „Top Gun“) bei kiti.
Filmo gamyba Lietuvoje buvo patikėta kino filmų ir reklamų gamybos įmonei „Artbox“. Praėjusio amžiaus vidurio Tokijo miesto atkūrimas pareikalavo itin didelių dekoracijų statybų. Projekto metu filmo dekoracijos buvo statomos beveik visose didžiausiose studijose Lietuvoje. Didžioji dalis scenų buvo nufilmuotos senojo „Audėjo“ baldų fabriko paviljone. Čia iš pagrindų, pasitelkus brėžinius, senas fotografijas bei archyvus, buvo atkurtos didžiulės viešbučio „Tokyo Imperial Hotel“ (jame gyveno visi teisėjai) dekoracijos. Tuo tarpu Vilniaus kino klasterio studijoje buvo atstatytos teismo salės dekoracijos. „Tokijo teismas“ taip pat buvo filmuojamas Tiškevičių ligoninėje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus universiteto botanikos sode, senajame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Didžiausias iššūkis filmo kūrėjams buvo rasti karo suniokoto Tokijo miesto vaizdus. Tai buvo kriterijus, kurį pasitelkę filmo prodiuseriai keliavo po visą Europą, tačiau net ir ši lokacija buvo rasta Lietuvoje, Didžiasalyje, kur paskutinę filmavimų Lietuvoje dieną buvo užfiksuoti įspūdingiausi filmo vaizdai.
„Japonams šis filmas yra labai svarbus. Tai – amžiaus filmas, todėl viskas buvo atkuriama iki menkiausių detalių. Iš Japonijos buvo vežami originalūs kimono, cigarečių ir degtukų pakeliai. Kad galėtume sugrąžinti autentišką to laikmečio Japoniją – kasdien aikštelėje dirbo iki 200 žmonių“, – apie filmo gamybą pasakoja „Artbox“ prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.
Japonų prodiuseriams didelį įspūdį padarė Lietuvos gamtovaizdis, miestai bei itin profesionali kino kūrėjų komanda. Vietoje pradžioje planuotų 24 filmavimų pamainų jie Lietuvoje praleido 27. Tuo tarpu Japonijoje filmuota tik tris dienas. „Didžiuojamės, kad Lietuvoje kuriama pasaulinio lygio TV produkcija, tokia kaip „Tokijo teismas“. Po premjeros filmas labai greitai atrado savo žiūrovą ne tik Japonijoje, tačiau ir visame pasaulyje. Galimybė prisidėti prie didžiulės reikšmės projekto viso pasaulio auditorijai, kuris neatpažįstamai ir įspūdingai pakeičia artimiausius Lietuvos vaizdus – neįtikėtina patirtis“, – teigia K. Drazdauskas.
„Tokijo teismas“ – pirmasis istorijoje tokio dydžio bendras projektas tarp televizinio turinio milžinų – NHK (nacionalinis Japonijos transliuotojas) ir „Netflix“. „Netflix“ platformos pagalba šis filmas pasiekė daugiau nei 86 milijonus vartotojų iš 190 pasaulio šalių.
