Saldumynų atsisakę žmonės džiaugiasi pasiekimais

Gruodį pasibaigė saldumynų mėgėjų mestas sau iššūkis nevalgyti gaminių su pridėtiniu cukrumi 30 dienų. Lietuvos sveikuolių sąjungos išplatintas vaizdo įrašas daugelį žmonių paskatino nevalgyti skanėstų. Prie socialiniame tinkle esančios iššūkio grupės prisijungė pusantro tūkstančio žmonių.

Štai keletas  dalyvavusiųjų atsiliepimų:

,,Iššūkių laikytis drauge su bendraminčiais yra žymiai lengviau. Anksčiau  parduotuvėje pro skanėstų skyrių negalėdavau ramiai praeiti, turėdavau ką nors saldaus nusipirkti. Dabar lengvai, net nepagalvoju. Ačiū“, – Jūratė.

,,Išsilaisvinau nuo beprotiško saldumynų valgymo. Viena niekaip nebūčiau sugebėjusi. Numečiau 5 kilogramus“, – Lilija Igelevič.

,,Man buvo lengviau nei tikėjausi. Pirmas dienas saldumo trūkumą numalšindavau valgydama vaisius, tačiau vėliau net ir jie tapo per saldūs. Nesiėmiau kraštutinumų, tačiau iššūkis paskatino ieškoti kitų būdų.  Per šventes pasmaližiavau, bet vėl grįžtu į ,,doros kelią“,  nes savijauta tada buvo kur kas geresnė“, – Agnė Česnaitienė.

Vienai niekaip nepavyko atsisakyti saldumynų

,,Kai pamačiau, kad skelbiamas toks iššūkis, labai apsidžiaugiau, nes viena niekaip su savo įpročiu negalėjau susidoroti. Man buvo lengva dalyvauti, nes viešai pasižadėjau nevalgyti saldumynų 30 dienų. Ir nevalgiau. Net nesinorėjo. Tęsiau šį iššūkį iki Kalėdų. Per šventes šiek tiek teko paragauti, bet man nesinori taip, kaip anksčiau, iki iššūkio. Per tą laiką netekau 1 kilogramo, vadinasi, nevartojant saldumynų, galima numesti svorio, jeigu reikia. Bet tai man nėra svarbiausias dalykas. Nuo saldumynų dažnai skaudėdavo skrandį, virškinimas sutrikdavo, dabar kol kas viskas gerai. Tikiuosi, jeigu ir toliau nevartosiu saldumynų, tai savijauta tik gerės. Esu patenkinta, kad išbandžiau save ir dėkoju už tai sumanytojams“, – Regina Urbonienė.

,,Iššūkiu labai džiaugiausi ir nurodymų laikiausi sąžiningai, nedidelių nuklydimų buvo tik per šventes. Joms pasibaigus – tęsiu toliau. Gera buvo jausti bendraminčių palaikymą“, –  Danutė Levickienė.

,,Nesiėmiau kraštutinumų, kelis kartus suvalgiau šaldytų trintų uogų su cukrumi. Iššūkis paskatino keisti įpročius. Per šventes pasmaližiavau 75 proc. šokolado. Numečiau pusantro kilogramo, apimtys sumažėjo keliais centimetrais, sveriu 55 kg, ūgis – 165 cm, daugiau ir nereikia “, – Genutė Vitkutė.

,,Laikiausi sąžiningai. Jokių blogų pojūčių nepatyriau, deja, ir jokių gerų. Tikėjausi, kad bent kiek svoris kris, bet ne. Ką supratau? Kad galiu be saldumynų apsieiti, bet nėra prasmės. Taigi vėl prie kavos suvalgau saldainį, tiesa, kava – be cukraus“, – Romena.

Iki iššūkio daugiausia ištverdavo dvi dienas

,,Pati esu mėginusi ne kartą, bet savi tokie iššūkiai trukdavo daugiausiai dvi dienas. O čia, kai tokia draugija, atrodo, kad visuomet esi stebima. Dabar saldumynai nebėra pagrindinis maistas. Pastebėjau, kad ne tik pasidarė lengviau (tiksliau, visai lengva) atsisakyti saldumo, bet ir apskritai nepersivalgyti, sustoti laiku. Dažniausiai saldžiai nesinori, nes suvalgius kažkaip negera. Per šventes padauginus (nors neatrodė tiek daug) šokolado pradėjo galvą skaudėti, nieko nebesinorėjo, net pulsas padažnėjo nuo to sunkumo, sau vietos rasti neįmanoma. Todėl  taip griežtai netęsiu, bet tiesiog nevalgau arba retai, kai norisi ko nors skanaus (nebūtinai saldaus) ir yra kas netyčia po ranka, svečiuose – tai jau  tapę įpročiu. Niekada nemaniau, kad gali būti taip paprasta be to gyventi, labai ačiū sumanytojams“, – Asta Lenkaitytė.

,,Iššūkį išlaikiau! Iki Kalėdų be cukraus! Per šventes truputį atsipalaidavau, bet labai saikingai. Ir toliau tęsiu. Džiaugiuosi, jog nebenoriu saldumynų, savijauta daug geresnė, veido oda pagražėjo, dingo 3 kilogramai. Ir ko daugiau reikia?“, – Sandra.

,,30 dienų ištvėriau, per šventes „nusidėjau“, dabar vėl tęsiu, apibrėžto laiko nesu numatęs.Valgiau  pyrago, saldainiais nesusigundžiau“, – Gediminas.

Su bendraminčiais – gerokai lengviau

,,Prie iššūkio dalyvių prisijungiau jau vėliau, taigi iki pabaigos man dar liko trys dienos. Sunkiausia buvo pora pirmų dienų, tada dar keli lūžiai pasikartojo maždaug po penkių, po aštuonių, vėliau vis lengviau galėjau ištverti. Sunkiausia, kai pamatai saldumynus, taigi tyčia vengiau į juos žiūrėti, o tų, kuriuos valgo namiškiai, net nematydavau, parduotuvėje pro saldainių skyrių prabėgdavau. Atsisakius saldumynų pasidarė svarbu, kokį  maistą valgau, iškart norėjosi ką nors skaniau pasigaminti. Turėjau įprotį po valgio visada dar kuo nors pasimėgauti, tai pirmą, antrą savaitę tas noras vis kildavo, bet šiuo metu, praėjus mėnesiui, įpročio jau nebeliko. Truputį dar valgau saldumynų be rafinuoto cukraus, su stevija, kartais su fruktoze ar saldikliu. Tokių saldumynų nusipirkdavau daugiau, ypač jei susinervindavau. Taip pat turiu  įprotį užėjus į parduotuvę ko nors nusipirkti, todėl stengiausi mažiau  ten vaikščioti. Aštuntąją iššūkio dieną vyko dalyvių susitikimas.  Jis labai įkvėpė ir padėjo! Tokie susitikimai, manau,  labai naudingi, galima pasigaminti ne tik maisto, bet, tarkime, drauge žaisti  stalo žaidimus, o gal į ir kiną nueiti. Labai džiaugiuosi, kad yra ši grupė, nes matau, kad aplinkiniai žmonės irgi stengiasi, siekia, klumpa ir vėl eina. Buvimas drauge  labai padeda ir įkvepia. Šiuo metu net negalvoju apie cukrų ar saldumynus. Jaučiu, kad esu nuo jų atsiribojusi, todėl tikiuosi, kad  tęsiu. Kartą valgiau cukraus, per Kūčias ir viename renginyje, kur nebuvo pasirinkimo. Tai cukrus buvo ypač saldus. Valgiau  labai saldžią uogienę, tai įveikusi  porciją, kuri man anksčiau būtų buvusi įprasta (ir gal dar būčiau norėjusi), tą kartą buvau tiesiog persisotinusi“, – Radha Priya Dasi.

,,Dabar pasigirsiu, džiaugiuosi, jog netyčia perskaičiau apie šį iššūkį ir kad jis yra mano  gyvenimo pergalė. Sunkiausia buvo penkta diena, bet atsilaikiau, o paskui sekėsi  geriau. Savijauta pakito, jaučiausi kažkokia palengvėjusi. Sąmoningai per Kalėdas neatsisakiau saldumynų, o ypač savo mėgstamo šokolado. Ir net keista, manęs jau netraukė valgyti kaip anksčiau, net jaučiausi nesveikai, skaudėjo skrandį.  Po Kalėdų aš jau daugiau jokių saldumynų nevalgiau ir jaučiuosi puikiai. Visada atsiminsiu tą dieną, kai išmečiau, išdalinau visus saldumynus (dėl ramybės, kad neerzintų). O  dabar mano namuose vėl jų yra, bet esu visai rami, net nekyla pagunda valgyti, jau užteko Kalėdinių paragavimų. Nežinau, kaip toliau, bet dabar cukraus ir gaminių su pridėtiniu cukrumi nevartoju“, – Aldona Jasionienė.

Viskas arba nieko

,,Aš labai džiaugiausi, jog įsitraukiau į šį projektą, kadangi jau buvau įpratusi suvalgyti  per dieną po kelias plyteles šokolado. Iš pradžių sekėsi  puikiai, bet po 5 savaičių ,,paslydau“ ir vėl grįžau prie panašaus kiekio. Tačiau supratau, kad man tinkamiausias kelias – visai atsisakyti. Aš kraštutinumų žmogus. Man – viskas arba nieko.  Tai nėra gerai, bet kol neišsiugdžiau kitaip – bandysiu su potraukiu saldumynams kovoti šitaip. Supratau, jog dažnai valgydavau  tik todėl, kad būdavau alkana arba dėl ko nors sunerimusi. Kadangi vis kažko norėdavau, tai nuolat kepdavau sveikuolių  sausainius su avižomis, riešutais bei džiovintais vaisiais džiovintais,  gardindavau  medumi. Tiesa, į šį projektą įtraukiau dar bent 4 saldumynų mėgėjus, tai jiems sekėsi geriau nei man –  jie nebuvo labai atkaklūs, bet dabar nusiteikę ryžtingai ir žiūri, ką valgo“, – Vilma Ragauskienė.

Prie  30 dienų iššūkio grupės galite prisijungti bet kada, joje rasite daug bendraminčių išgyvenimų ar pasiūlymų, kaip pasigaminti  maisto, skanumynų be pridėtinio cukraus. Beje, dabar  grupėje vyksta miltų nevalgymo iššūkis.