Andžejaus Vaidos filmų retrospektyva: drąsos ir laisvės kinas Vilniuje ir Kaune

Tik prieš du mėnesius pasaulis atsisveikino su lenkų kino režisieriumi Andžejumi Vaida (Andrzej Wajda), sukūrusiu daugybę pripažinimą pelniusių filmų. Per pusšimtį metų Vaidos kūryba atrado gerbėjų visame pasaulyje, turėjo įtakos ne vienai kino režisierių kartai. Ja žavėjosi Martinas Skorsezė (M. Scorsese), F.F. Kopola (F.Coppola), Romanas Polanskis, Vaidą pavadinęs drąsos ir laisvės simboliu.

Vaidos filmus įkvėpė audringa Lenkijos istorija. Juose prieštaravimų draskoma Lenkijos dabartis, praeitis, bandymas nuspėti šalies ateitį, tačiau gilinamasi ir į vidinį žmogaus pasaulį, jo pasirinkimo dramą.

„Andžejus Vaida nebijojo pajudinti tokių svarbių temų, kaip Varšuvos sukilimas ir jo tragedija, nepakeliami išgyvenimai, patirti komunistų laikais, Katynės žudynės. Jis buvo lenkų kino legenda ir vienas svarbiausių kino kūrėjų pasaulyje. Vaidos filmai universalūs ir suprantami visiems: jie apie gyvenimą, tikras problemas, tikrus iššūkius. Lenkų kinas jau niekada nebus toks pats be Vaidos“, – sakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Lapzinski (Marcin Łapczyński).

A.Vaidos filmų retrospektyva bus pristatyta gruodžio 7-11 d. sostinės „Skalvijos“ kino centre ir Kauno kino centre „Romuva“. Ji rengiama bendradarbiaujant su  Lenkijos institutu Vilniuje ir Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje.

Retrospektyvą sudaro šeši filmai: „Pelenai ir deimantas“ (Popiół i diament, 1958), „Viskas parduodama“ (Wszystko na sprzedaż, 1969) „Pažadėtoji žemė“ (Ziemia obiecana, 1975), „Žmogus iš marmuro“ (Człowiek z marmuru, 1976), „Panelės iš Vilko“ (Panny z Wilka, 1979), „Dirigentas“ (Dyrygent, 1980).

Padėjo pamatus Lenkų kino mokyklai

1926 m. Suvalkuose gimęs būsimas režisierius iš pradžių norėjo sekti tėvo pėdomis – bandė tapti kareiviu. Tačiau nepriimtas į karo akademiją, jis apsisprendė stoti į garsiąją Lodzės kino mokyklą. Vaida labai anksti sulaukė pasaulinio pripažinimo. Jau 6 dešimtmetyje, kai pasirodė ryški, tamsi, neviltinga „Varšuvos trilogija“ („Karta“,  1954, „Kanalas“, 1957, „Pelenai ir deimantas“, 1958), padėjusi pamatus Lenkų kino mokyklai.

Retrospektyvą pradės paskutinysis trilogijos filmas „Pelenai ir deimantas“, laikomas vienu svarbiausių ne tik režisieriaus, bet ir visos Lenkijos kinematografe. Drama apie pokario Lenkiją, įskėlė aršių socialinių ir politinių diskusijų, toli peržengusių pokalbių apie kino meną ribas.

Pagrindinis filmo herojus Maciekas (akt. Zbignevas Cibulskis (Zbigniew Cybulski), po filmo pramintas lenkų Džeimsu Dynu (Jamesu Deanu)) siekia nužudyti vietinį komunistų lyderį, tačiau uoliai įsakymus vykdęs vyras staiga suabejoja tokios kovos prasme. Pažintis su barmene Kristina pažadina kitokio gyvenimo viltį.

Vaida yra minėjęs, kad daugelio jo filmų herojų likimas, tarp jų ir Macieko, galėjo tapti jo paties likimu. Tiesiog jam labiau pasisekė: „Tik laimingo atsitiktinumo dėka aš neatsidūriau jų vietoje. Mano pareiga ir prievolė buvo panaudojant savo talentą ir galimybes parodyti jų gyvenimus“.

Svarbiausia – filmo susitikimas su žiūrovu

Paklaustas, kaip gimė vienas ar kitas jo filmas, A. Vaida sakė, kad visi filmai atsirado iš poreikio rasti ryšį su žiūrovu: „Filmas neturi tenkinti tik manęs. Svarbiausia, ar jis susitiko su žiūrovu, ar žiūrovas jo laukė, ar ne“.

Retrospektyvoje bus parodytas vienas asmeniškiausių ir intymiausių A.Vaidos filmų „Viskas parduodama“, dažnai lyginamas su Federiko Felini „8 1/2“. Tai kiek ironiškas pasakojimas apie filmo kūrimą, jame dalyvaujančius žmones. Vaidmenis sukūrę aktoriai neatsitiktinai vadinami tikraisiais vardais. „Kodėl turėjau keisti jų vardus, kai paprašiau kalbėti savais žodžiais? Jie sakė tai, ką patys norėjo“, –  kalbėjo režisierius.

Kino meistro kūryba sunkiai įsivaizduojama be „Žmogaus iš marmuro“. Vienas svarbiausių „moralinio nerimo“ filmų atskleidžia komunistinės valdžios apgavystes ir propagandą. Jo scenarijus parašytas dar 1963 m., tačiau cenzorių „įšaldytas“ ilgiems metams. Tik 1976-aisiais juosta pasiekė kino ekranus ir labai sėkmingai atstovavo Lenkijos kiną tarptautiniuose kino festivaliuose.

Retrospektyvoje pristatomos ir dvi A. Vaidos ekranizacijos. Viena sukurta pagal Jarosławo Iwaszkiewicziaus apysaką „Panelės iš Vilko“, kita –  pagal Nobelio premijos laureato Vladislavo Rejmonto (Władysławo Reymonto) „Pažadėtąją žemę“. Beje, pastaroji juosta, Lodzės kino muziejui ir universitetui atlikus apklausą „12 filmų kino 120-mečiui“, kinotyrininkų pripažinta geriausiu lenkišku filmu.

Paskutinis retrospektyvos filmas – muzikinė drama „Dirigentas“ apie dramatišką trijų muzikantų likimą. Jauna talentinga smuikininkė Marta (akt. Krystyna Janda) JAV sutinka pasaulinio garso dirigentą, kuris nusprendžia grįžti į gimtąjį Lenkijos miestelį. Martos vyrą neramina jos susižavėjimas dirigentu.

Filmai bus rodomi originalo kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.