Pirmadienis, 13 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Istorinėje konferencijoje bus atskleistos Krokuvos ir Vilniaus katedrų paslaptys (programa)

www.alkas.lt
2016-10-11 12:30:00
0
Valdovų rūmai kviečia į paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

       
Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų.
„Krokuvos ir Vilniaus katedros yra Lenkijos ir Lietuvos krikščionėjimo, gyvo tikėjimo, europinės civilizacijos sklaidos centrai ir simboliai, – teigė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Tai svarbiausios istorinės abiejų tautų šventovės, kuriose vyko ir reikšmingiausi valstybiniai įvykiai (valdovų karūnavimai, laidojimo ceremonijos, pergalių šventės ir kt.). Abi šventovės atliko ir vis dar atlieka reikšmingą vaidmenį lietuvių ir lenkų istorinės atminties, nacionalinės savimonės, politinės kultūros, senųjų ir moderniųjų valstybinių tradicijų formavimo procese. Jos abi reikšmingos visoms tautoms, kurios sudarė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę, t. y. Abiejų Tautų Respubliką. Lietuvis randa daug lituanistinių ženklų Krokuvos katedroje, o lenkas savo praeičiai svarbių akcentų pastebi Vilniaus katedroje. Šventovių istorinių ryšių tradicija, istorine raida domėtasi ne kartą, tačiau niekada nebuvo bandoma atidžiau pažvelgti į paraleliai vykusius procesus, jų prasmes, palyginti tam tikrus bendrus fenomenus. Tad pasitelkus skirtingų sričių – istorijos, pagalbinių istorijos mokslų, meno istorijos, literatūros, kultūros ir kt. – specialistus šioje konferencijoje skirtingais pjūviais ir probleminiais klausimais bus pristatyta daugybė temų, atskleidžiančių dviejų svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos šventovių daugiau nei 600 metų trunkantį koegzistavimą“.

Tris dienas truksiančioje tarptautinėje konferencijoje bus siekiama pateikti mokslines įžvalgas, apibendrinimus įvairiais klausimais. Pagrindiniai teminiai laukai – Krokuvos ir Vilniaus vyskupysčių istorinė raida, abiejų katedrų santykis su valdžios elitu ir katedrų pastatų istoriniai liudijimai, Vavelio ir Vilniaus šventovių nekropoliai Europos kontekste, vyskupų, kapitulų ir katedros dvasininkų bendruomenės sąranga ir organizacija, patrocinijos bei šv. Kazimiero kultas ir kt. Svarbiausi mokslininkų dėmesio objektai – archeologiniai duomenys, istoriniai faktai, procesai, asmenybės bei kultūrinio ir meninio paveldo paminklai, atskleidžiantys naujus Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškųjų bažnyčių raidos bei tarpusavio ryšių kontekstus.

Apie visa tai pasakos gausus būrys konferencijoje dalyvaujančių mokslininkų. Visi pranešimai bus sinchroniškai verčiami į lietuvių ir lenkų kalbas. Tad visi maloniai kviečiami apsilankyti ir pasisemti vertingų žinių bei potyrių apie Lietuvos praeitį ir bendrą Krokuvos bei Vilniaus svarbiausių katalikų šventovių istorinę raidą, bendras tradicijas.

Pirmą istorijoje tokio lyginamojo pobūdžio tarptautinę konferenciją „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“ rengia Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Krokuva, Lenkija). Konferencijos organizavimo partneriai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius, Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Visa konferencijos programa yra čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  2. Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“
  3. Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla
  4. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  5. Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
  6. Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis
  7. Valdovų rūmai kviečia į paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“
  8. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  9. Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
  10. Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?
  11. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  12. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  13. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  14. Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais
  15. Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Prezidento darbo diena Šiaulių rajone
Lietuvoje

Šiaulių rajone – Prezidento dėmesys švietimui ir keliams

2025 10 13
Susitikimas žemės ūkio klausimais
Lietuvoje

Aptarti ūkininkams svarbūs klausimai

2025 10 13
Policija
Gamta ir žmogus

„Švilpukas saugo“ sieks mažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių

2025 10 13
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Pradedamas tvarkyti kelias Zujūnų seniūnijoje

2025 10 13
Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Pratybos „Vyčio skliautas 2025“ – dar vienas žingsnis į saugumą

2025 10 13
Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai

2025 10 13
„Sodra“
Gamta ir žmogus

Turėjote nedarbingumą? Nepamirškite kreiptis ir į „Sodrą“

2025 10 13
Pratybos
Lietuvoje

Pajūryje prasideda pratybos „Audros smūgis 2025“

2025 10 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • V V P I ukf 1976 apie T. Baranauskas. Nebeįžeidinėkime žydų!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šiaulių rajone – Prezidento dėmesys švietimui ir keliams
  • Kaip gauti iš anksto apmokėtą kortelę internetu per kelias minutes
  • Aptarti ūkininkams svarbūs klausimai
  • „Švilpukas saugo“ sieks mažinti susidūrimų su gyvūnais skaičių

Kiti Straipsniai

Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 

2025 10 13
Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas dailininkės Zofijos Kochanauskienės paveikslas „Suvalkų sutartis“, nutapytas 1929 m. Kairėje sėdinčioje lenkų delegacijoje, iš kairės: diplomatas Wacław Przesmycki (1891–1973); Užsienio reikalų ministerijos atstovas Juliusz Łukasiewicz (1892–1951); plk. Mieczysław Mackiewicz (1880–1954); mjr. Aleksander Römer. Dešinėje sėdinčioje lietuvių delegacijoje, iš dešinės: plk. Aleksandras Šumskis (1893–1946), diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880-1967), gen. ltn. Maksimas Katchė (1879–1933), Steigiamojo Seimo narys Voldemaras Vytautas Čarneckis (1893–1942), Mykolas Biržiška (1882–1962)

Prieš 105 metus pasirašyta Suvalkų sutartis

2025 10 09
Arbata su citrina

Arbata – ne tik gėrimas, ji tiks ir desertui

2025 10 04
Stasys Šilingas

V. Urbonas. Minime publicisto ir Lietuvos valstybės kūrėjo Stasio Šilingo 140-ąsias gimimo metines

2025 10 02
Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1

Valdovų rūmuose pristatomas diržo krepšys, surastas 2007 m. atliekant archeologinius tyrimus

2025 10 01
A. Svarausko monografija „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Viršelis

Istoriko A. Svarausko pristatomoje monografijoje – naujas žvilgsnis į Lietuvos visuomenę 1939–1941 m.

2025 09 26
Tauro apygardos partizanų atminimo renginys

Kai laisvė buvo svarbesnė už gyvenimą: Tauro partizanų apygardos atminčiai – 80 metų

2025 09 19
S. Birgelis. Žalgirio mūšio lauke (II)

S. Birgelis. Žalgirio mūšio lauke (II)

2025 09 18
Anykštėnai kviečia vilniečius rugsėjo 18 d., ketvirtadienį, 16.30 val., Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje prisiminti Konstantiną Sirvydą

D. Kuolys. Sirvydo žodynas – tiltas iš LDK į modernią Lietuvą

2025 09 17
Kviečia patyriminė paroda - Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex

Kviečia patyriminė paroda – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex

2025 09 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • V V P I ukf 1976 apie T. Baranauskas. Nebeįžeidinėkime žydų!
  • Nustebęs apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Paskelbtas konkursas paminklui Dr. Jonui Basanavičiui kurti

Paskelbtas konkursas paminklui Dr. Jonui Basanavičiui kurti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai