Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų.
„Krokuvos ir Vilniaus katedros yra Lenkijos ir Lietuvos krikščionėjimo, gyvo tikėjimo, europinės civilizacijos sklaidos centrai ir simboliai, – teigė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Tai svarbiausios istorinės abiejų tautų šventovės, kuriose vyko ir reikšmingiausi valstybiniai įvykiai (valdovų karūnavimai, laidojimo ceremonijos, pergalių šventės ir kt.). Abi šventovės atliko ir vis dar atlieka reikšmingą vaidmenį lietuvių ir lenkų istorinės atminties, nacionalinės savimonės, politinės kultūros, senųjų ir moderniųjų valstybinių tradicijų formavimo procese. Jos abi reikšmingos visoms tautoms, kurios sudarė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę, t. y. Abiejų Tautų Respubliką. Lietuvis randa daug lituanistinių ženklų Krokuvos katedroje, o lenkas savo praeičiai svarbių akcentų pastebi Vilniaus katedroje. Šventovių istorinių ryšių tradicija, istorine raida domėtasi ne kartą, tačiau niekada nebuvo bandoma atidžiau pažvelgti į paraleliai vykusius procesus, jų prasmes, palyginti tam tikrus bendrus fenomenus. Tad pasitelkus skirtingų sričių – istorijos, pagalbinių istorijos mokslų, meno istorijos, literatūros, kultūros ir kt. – specialistus šioje konferencijoje skirtingais pjūviais ir probleminiais klausimais bus pristatyta daugybė temų, atskleidžiančių dviejų svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos šventovių daugiau nei 600 metų trunkantį koegzistavimą“.
Tris dienas truksiančioje tarptautinėje konferencijoje bus siekiama pateikti mokslines įžvalgas, apibendrinimus įvairiais klausimais. Pagrindiniai teminiai laukai – Krokuvos ir Vilniaus vyskupysčių istorinė raida, abiejų katedrų santykis su valdžios elitu ir katedrų pastatų istoriniai liudijimai, Vavelio ir Vilniaus šventovių nekropoliai Europos kontekste, vyskupų, kapitulų ir katedros dvasininkų bendruomenės sąranga ir organizacija, patrocinijos bei šv. Kazimiero kultas ir kt. Svarbiausi mokslininkų dėmesio objektai – archeologiniai duomenys, istoriniai faktai, procesai, asmenybės bei kultūrinio ir meninio paveldo paminklai, atskleidžiantys naujus Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškųjų bažnyčių raidos bei tarpusavio ryšių kontekstus.
Apie visa tai pasakos gausus būrys konferencijoje dalyvaujančių mokslininkų. Visi pranešimai bus sinchroniškai verčiami į lietuvių ir lenkų kalbas. Tad visi maloniai kviečiami apsilankyti ir pasisemti vertingų žinių bei potyrių apie Lietuvos praeitį ir bendrą Krokuvos bei Vilniaus svarbiausių katalikų šventovių istorinę raidą, bendras tradicijas.
Pirmą istorijoje tokio lyginamojo pobūdžio tarptautinę konferenciją „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“ rengia Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Krokuva, Lenkija). Konferencijos organizavimo partneriai: Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius, Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje ir Lenkijos institutas Vilniuje.
Visa konferencijos programa yra čia.
