Kaip Baltarusija reaguoja ne tik į mūsų šalies, bet ir į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl Astrave, Lietuvos pašonėje, vos už 50 km nuo Vilniaus, statomos atominės elektrinės saugumo, parodys ir netrukus, kovo 15 d., Ženevoje vyksiantis Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdis. Jame dalyvaus ir Lietuvos, ir Baltarusijos atstovai.
„Mūsų šalis turi visišką pagrindą nerimauti, kad Astravo AE bus nesaugi. Jau sunku suskaičiuoti, kiek Baltarusijai pateikėme klausimų apie galimą šios branduolinės jėgainės poveikį aplinkai. Nors Espo konvencija ir įpareigoja į juos atsakyti, bet klaustukų tebėra daug, o atsakymų mažai“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Aplinkos ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybei, dar 2011 m. pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. Tai pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas.
Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas 2013 m. pateikė išvadas, kad Baltarusija pažeidė šią konvenciją. Jas patvirtino ir Espo konvencijos šalių susitikimas. Per šį susitikimą buvo pateiktos rekomendacijos padėčiai taisyti. Kaip jos įgyvendinamos, ir paaiškės per Įgyvendinimo komiteto posėdį kovo 15 d.
Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą, kad būtų atsakyta į mūsų šalies klausimus, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Todėl Aplinkos ministerija Lietuvos vardu 2015 m. kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą.
Mūsų šalis tebelaukia atsakymo, kodėl Baltarusija, turėdama daugiau kaip 70 aikštelių variantų AE statyti, pasirinko Astravą. Ji nepateikė informacijos, ar čia buvo atlikti šiuolaikiniai seisminiai tyrimai, nors teritorijoje, kur dabar statoma branduolinė jėgainė, 1887-1908 m. buvo užfiksuoti keturi vidutinio stiprumo žemės drebėjimai. Tebelaukiama atsakymo ir apie galimą AE poveikį Neries upei, aplinkinėms teritorijoms, gyventojams. Užteršus Nerį radioaktyviosiomis medžiagomis, kiltų grėsmė didelės Lietuvos dalies gyventojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu.
Klaustuku tebekybo avarinės parengties planai, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir kt.
Susiję straipsniai:
- R.Garuolis. Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė (video)
- Lietuvos vyriausybė raginama imtis priemonių, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos
- Astravo AE galimas poveikis Vilniaus vandenvietėms
- Sensacija: į Lietuvą neįleisti Baltarusijos aktyvistai, pasisakantys prieš Astravo ir Kaliningrado AE statybas
- Lietuvos žaliųjų organizacijos boikotuos Baltarusijos parodomąjį renginį Astrave
- Lietuva kviečia Baltarusiją laikytis branduolinės saugos reikalavimų ir tinkamai įgyvendinti ESPO konvencijos nuostatas
- „Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais
- Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje
- Lietuvos piliečiai, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, raginami nevykti į ne ES ar NATO valstybes
- Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
- Kaliningrado „dovanos“ Lietuvai, kurių geriau negautume
- Geležinkelio ruožo Naujoji Vilnia – Baltarusija elektrifikavimas: prasidėjo statybos
- Atominės jėgainės kaimynystė kels pavojų ir Lietuvos požeminiams vandenims
- Ženevoje pasiekti svarbūs Lietuvai susitarimai dėl radijo dažnių diapazono plėtros
- Pasienyje su Baltarusija atidarytas naujas kontrolės punktas
- L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
- A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
- Lietuvos URM įteikė notą Baltarusijos ambasadai
- Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
- L.Balsys: Gyventojai neturi tapti atliekų deginimo verslo įkaitais
- K. Koženiovska. Lenkų kultūros buvimas Rytuose
- J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
- Išleista knyga „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas“
- Apie saugomas teritorijas – po vienu stogu
- Struvės geodezinis lankas skirtas pasaulio dydžiui ir formai nustatyti
- M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
- Šalia Baltarusijos sienos aptikti kokybiško geriamojo vandens klodai
- I. Kovalevska. Mes protėvių žemėje
- Prasideda Europos judrioji savaitė
- Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
Vakar Minske Putinas atsakė – bus, investavau jon 10 milijardų USD. Apgailėtina mūsų valdžia su vos ne 10 metų pavėluotais klaustukais.