„Mane labiau gąsdina ne žemas rinkėjų aktyvumas, o aktyvūs neinformuoti rinkėjai“, – teigia Tomas Brejeris (Thomas A. Bryer), Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas ir vizituojantis viešojo valdymo studijų krypties dėstytojas. Pasak jo, pilietiškumas neprasideda ir nepasibaigia su rinkimais – piliečiais esame kasdien. JAV tyrėjas patvirtina statistinius duomenis, rodančius, jog Lietuva į galingiausią pasaulio valstybę panaši tuo, jog tiek ten, tiek čia rinkėjų aktyvumas yra pakankamai žemas.
Europos socialinio tyrimo duomenimis, Lietuva yra tarp šalių, kuriose piliečių aktyvumas rinkimuose yra labai žemas: tik 53,2 proc. apklaustųjų teigė balsavę paskutiniuose rinkimuose (Europos vidurkis – 68 proc.). Kita vertus, tarp tokių šalių yra ir Prancūzija (63,3 proc.), ir JAV.
„JAV rinkėjų aktyvumas yra žemesnis nei daugelyje tvirtos demokratijos šalių – nacionaliniuose rinkimuose paprastai dalyvauja apie 60 proc. rinkėjų, o vietinės savivaldos – apie 40 proc.“, – teigia T. Brejeris.
Pasak jo, piliečių dalyvavimą rinkimuose pagrinde nulemia du dalykai: žmonės balsuoja, kai jiems asmeniškai rūpi rinkimų rezultatas, arba, kai jie jaučia, kad jų dalyvavimas gali nulemti, kas laimės.
Balsuoja vyresni ir aukštesnio išsilavinimo
„Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje pagrinde priklauso nuo dviejų socialinių demografinių veiksnių: amžiaus ir išsilavinimo. Paprastai balsuoti labiau linkę vyresni ir turintys aukštesnį išsilavinimą žmonės. Lytis, pajamos ir gyvenamoji vieta beveik nesusiję su aktyvumu rinkimuose“, – teigia Vaidas Morkevičius, KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas.
Europos socialinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje balsuoti labiausiai linkę vyresni nei 51-erių žmonės (beveik 63 proc. apklaustųjų dalyvavo praėjusiuose rinkimuose), mažiausiai – jaunesni nei 25-erių (24 proc.). Balsavo ir 64 proc. aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas apklausos dalyvių.
Iš tirtųjų šalių, 2014–2016 metais aktyviausiai rinkimuose dalyvavo Danijos (91,5 proc.), Švedijos (90,5 proc.), Belgijos (89,1 proc.), Norvegijos (87 proc.) piliečiai. Tarp mažiausiai aktyvių, be Lietuvos (53,2 proc.) yra Čekija (56,5 proc.), Slovėnija (62,7 proc.), Prancūzija (63,3 proc.).
V. Morkevičius primena, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, balsavimas yra privalomas.
Jauni žmonės jaučiasi neturintys pakankamai žinių
Jaunimo polinkis nebalsuoti – galvos skausmas permainų siekiantiems politikams. Nors Lietuvos jaunimas, pasak Europos socialinio tyrimo, yra ypač apolitiškas (93,5 proc. 14–20 metų jaunuolių teigia, kad politika jiems visiškai neįdomi ar mažai įdomi; šiuo rodikliu mus lenkia tik Čekija – 95 proc.), panašios tendencijos vyrauja ir kitose šalyse.
Štai istoriniame Jungtinės Karalystės referendume balsavo 64 proc. užsiregistravusių balsuoti 18–24 metų piliečių. Nors šis procentas yra artimas vidurkiui, jaunus žmones stipriai lenkė vyresni nei 65-erių britai: šioje amžiaus grupėje balsuotojų aktyvumas siekė 90 proc.
KTU mokslininko T. A. Brejerio teigimu, nors pastaruosiuose JAV prezidento rinkimuose jaunimas dalyvavo vidutiniškai aktyviai (45 proc. apklaustųjų 18–29 metų piliečių), 2014-ųjų savivaldos rinkimuose iki balsadėžių atėjo tik 20 proc. jaunų žmonių.
„Jaunų žmonių pasyvumas rinkimuose nėra unikalus reiškinys Lietuvai. Tiesa, gali būti, kad jo priežastys skirtingose šalyse yra ne tos pačios – tai gali būti apatija, bejėgiškumas (jausmas, kad tavo balsas nieko nereiškia), netikėjimas, kad išrinktieji politikai, kad ir kas jie būtų, ką nors pakeis. Pavyzdžiui, 60 proc. jaunų amerikiečių mano, kad tik pakankamai išmanantys apie politiką žmonės turėtų balsuoti“, – teigia T. A. Brejeris.
Prezidento kampanija „Twitteryje“ – nebūtinai sveikintina
Beje, amerikietis mokslininkas išreiškia abejonę dėl tarp šiuolaikinių politikų paplitusių, pagrinde į jaunus žmones orientuotų komunikacijos strategijų. Pasak jo, egzistuoja būdai, kuriais galima sudominti jaunus žmones politika: daugiau bendrauti socialiniuose tinkluose, kalbėti apie jauniems žmonėms rūpinčius klausimus, parengti tokią komunikacijos strategiją, kuri sutaptų su jaunų žmonių medijų vartojimo įpročiais.
Tačiau, Kauno technologijos universiteto tyrėjo teigimu, toks požiūris turi ir savo trūkumų: „Tokios strategijos priartina politiką prie žmonių, bet ne žmones prie politikos. Politika – rimtas dalykas, ne žaidimas. Tiesą pasakius, man kelia nerimą toks aktyvus „Twitterio“ platformos naudojimas šiuose JAV prezidento rinkimuose. Galbūt tai patraukia daugiau jaunų rinkėjų, tačiau supaprastina sudėtingą procesą.“
Aktyvūs neinformuoti rinkėjai – pavojingi
Mokslininkas mano, kad aktyvūs neinformuoti, neišmanantys nei apie politiką, nei apie viešąjį valdymą rinkėjai yra kur kas didesnė problema, nei žemas rinkėjų aktyvumas.
Pasak jo, be balsavimo, yra daugybė kitų būdų, kaip būti pilietiškam: savanoriauti, dalyvauti vyriausybės atstovų susitikimuose su bendruomenėmis, domėtis priimamais sprendimais, rašyti išrinktiesiems kandidatams, siūlant geresnius įstatymus ir programas.
„Pilietiškumas neprasideda ir nesibaigia su rinkimais. Mes, dėstytojai, švietimo sistemos lyderiai turime labiau pasistengti, rengdami jaunus žmones dalyvauti politikoje – ne „paprastojoje“ politikoje, o skirtoje žmonėms, kuriems rūpi jų valstybė ir jų ateitis“, – mano T. A. Brejeris.
Neturi už ką balsuoti? Tapk kandidatu
Paprašytas pakomentuoti frazę, kurią taip dažnai girdime Lietuvoje prieš šiuos rinkimus: „Nėra už ką balsuoti“, KTU tyrėjas iš JAV sako, kad pirmiausia reikėtų perklausti, ką ji iš tikrųjų atskiram žmogui reiškia. Pasak jo, jei nerandi tokio kandidato, kuris atitiktų tavo interesus, kituose rinkimuose turi du variantus: arba išsikelti savo kandidatūrą, arba sumotyvuoti žmogų, kuriuo tiki, eiti į politiką.
„Reikia ieškoti kandidatų, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip sąžiningumas, integralumas, skaidrumas, atvirumas ir dalyvavimas pilietiniame gyvenime, polinkis bendradarbiauti ir kuklumas. Už tokius žmones reikėtų balsuoti, tokius raginti dalyvauti politikoje“, – teigia T. A. Brejeris.
Susikompromitavę politikai turėtų palikti politinę areną, kas, pasak mokslininko, ir Europoje, ir JAV nutinka vis rečiau, o tai kelia vis didesnį pavojų ir demokratijai, ir visuomenės gerovei.
Rinkimų savaitė įpusėjo
Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą savaitė prasidėjo. Jau balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, spalio 5–6 dienomis vyksta išankstinis balsavimas savivaldybėse tiems, kas rinkimų dieną to padaryti negalės. Rinkimų dienomis nesantieji Lietuvoje, turėtų iš anksto tartis su LR diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis ir pasitikslinti, ar pakaks laiko paštu išsiųsti rinkimų dokumentus ir gauti juos atgal laiku.
„Ne Lietuvoje balsuojantys rinkėjai, nesvarbu, ar nuolatos gyvena užsienyje ar tik rinkimų metu išvykę iš Lietuvos, gali balsuoti tik už Vilniaus Naujamiesčio vienmandatinėje apygardoje iškeltus kandidatus bei už pasirinktos politinės partijos kandidatų sąrašą“, – primena KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas Giedrius Žvaliauskas.
Jo kolega V. Morkevičius, užklaustas, kas, jo nuomone, šiemet laimės Seimo rinkimus, prognozuoti vengia: „Nesinori burti iš kavos tirščių. Jei metų pradžioje viskas buvo labai stabilu – pirmi Lietuvos socialdemokratų partija, antri –LR liberalų sąjūdis, tai šiandien situacija pasikeitusi. Gana smarkiai susikompromitavo abi minėtosios partijos, be to, atsirado naujų konkurencingų politinių jėgų.“
Tiesa paaiškės visai netrukus – rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą jau sekmadienį, spalio 9 dieną.
