Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtiems su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir kartu keičiamų įstatymų projektams, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) paskolos gavėjų teisinė apsauga, skatinama paskolų paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp paskolų davėjų bei tarpininkų. Įstatymų pataisų projektai bus teikiami Seimui.
Su NT susijusio paskolos įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms paskolų sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto paskolos), bet ir kitoms su nekilnojamuoju turtu susijusio paskolų sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Naujų reikalavimų siūloma netaikyti tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymą sudaromoms paskolų sutartims.
Be to, plečiant finansavimo nekilnojamam turtui įgyti galimybes, siūloma leisti fiziniams asmenims, skolinantiems asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, per šias platformas teikti ir su nekilnojamuoju turtu susijusius paskolas. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams būtų nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai.
Esminės nuostatos:
Standartinės informacijos apie paskola forma ir privalomos paskolų sutarčių sąlygos
Tam, kad žmonės galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių paskolų davėjų ar tarpininkų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, paskolos davėjai ar tarpininkai privalės jiems pateikti žinias apie paskolos sąlygas standartine forma. Taip pat siūloma įtvirtinti privalomų paskolų sutarčių sąlygų sąrašą (paskolų palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.). Šios sąlygos nustatytos atsižvelgus į teismų praktiką, dažniausiai kylančius vartotojų ginčus bei Lietuvos banko rekomenduojamą būsto paskolos sutarčių gerąją praktiką.
Nustatomi „apmąstymo“ laikotarpiai
Siekiant, kad paskolų gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, projekte numatytas 30 dienų laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį paskolos gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti paskolos pasiūlymus bei savo galimybes. Be to, per 14 dienų nuo sutarties sudarymo paskolos gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos paskolos sutarties.
Apibrėžtos fiksuotoji ir kintamoji paskolos palūkanų norma
Būsto paskolos sutartys susijusios su didele paskolos palūkanų normos pokyčio rizika, kurios paskolų gavėjai dažnai neįvertina. Dėl to įstatymo projekte aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti palūkanų sąvokas. Pavyzdžiui, fiksuotomis paskolos palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą paskolos sutarties laikotarpį. Tuo siekiama, kad paskolų gavėjai nebūtų klaidinami, pavyzdžiui, paskolų sutartyse, sudaromose 20 metų laikotarpiui, nustatant 5 metų palūkanų normą ir pavadinant tokias paskolos palūkanas fiksuotomis.
Būsto paskolos „atrišamos“ nuo kitų banko paslaugų
Paskolų davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto paskolos sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą.
Kompensacijai – ne daugiau 3 proc. paskolos sumos
Įstatymo projekte įtvirtinta paskolos gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį paskolos anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais paskolos davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos paskolos sumos. Kompensacijos nebus galima reikalauti atvejais, kai paskolos sutartyje nustatyta 12 mėn. arba trumpesnio laikotarpio kintamoji paskolos palūkanų norma.
Ribojamos sutartinės netesybos ir kiti mokėjimai
Numatoma, kad paskolos davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų (baudų) už sutarties nevykdymą paskolos davėjas negalės taikyti.
„Paskolos atostogos“ – iki 3 mėnesių
Įstatymo projekte numatyta paskolos gavėjo apsauga, kai jis nevykdo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, įskaitant ir „paskolos atostogų“ galimybę, t. y. išimtinais atvejais (paskolos gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar paskolos gavėją pripažinus nedarbingu) atidėti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Paskolos davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais paskolos gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.
Susiję straipsniai:
- Lietuva ketina išpirkti SGD terminalo laivą
- Vyriausybėje pritarta patobulintoms pataisoms dėl vyro ir moters partnerystės
- Programa „Kurk Lietuvai“ plečiasi į savivaldybes ir atsiveria Lietuvos universitetų absolventams
- J. Dapšauskas. Kiek dar politikai vykdys alkoholio pramonės užsakymus?
- Atšaukiamas „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas
- Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios
Labai puiki išeitis kartais gali būti turėti „paskolos atostogų“galimybę, nes gyvenime nutinka pačių įvairiausių dalykų, todėl ne visada yra iš ko mokėti paskolą… Puiku, kad ir paskolos gavėjas yra nors kažkiek apdraudžiamas.
Super naujienos. Tikrai yra svarbu imant paskolą gauti naudingų žinių ir žinoma jaustis saugiai. Mes paskolos teiravomės ne iš vieno banko tad taip gavome geriausias sąlygas sau.
Nekilnojamojo turto brokeriai dabar turi daugiau kompetencijų nei ankščiau, ne tik parduoda būstą, bet ir pakonsultuoja paskolų ir draudimo klausimais. Apsidrausti būstą dabar svarbu taip pat, kaip ir automobilį, niekada nežinai kas gali atsitikti, jausiesi saugus.