
Minėdama Europos mobilumo savaitę, skirtą tvarių eismo sprendimų populiarinimui, Lietuvos dviratininkų bendrija kartu su Vilniaus visuomeninės sveikatos komisijos nariais atkreipia savivaldybės dėmesį į padidėjusią oro ir triukšmo taršą Vilniuje. „Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių (PM10) tarša. Kietosios dalelės sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius miestiečių sveikatos sutrikimus. Situaciją galėtų pagerinti periodinis gatvių valymas ir laistymas, naujų automobilių stovėjimų vietų atsiradimo kontrolė, esamų neasfaltuotų aikštelių tvarkymas. Raginame savivaldybę imtis neatidėliotinų priemonių mažinant taršą Vilniaus keliuose“, – komentuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.
Visuomenininkai išreiškia susirūpinimą ir sostinėje rengiamų kelių rekonstrukcijos projektų poveikiu transporto taršai: „Šiais metais Vilniaus savivaldybės patvirtinti keli projektai (Kalvarijų g., Kareivių g., Verkių g.), tinkamai neatliekant oro ir triukšmo taršos matavimų, neskaičiuojant, kokia bus tarša įrengiant kairiuosius posūkius ir papildomus šviesoforus“, – dalinasi pastebėjimais Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius, – „šiuose projektuose neatsižvelgiama į pėsčiųjų srautus ir susisiekimą dviračiais, pabloginamos sąlygos ir patiems vairuotojams, nes įrengus papildomus šviesoforus magistralinėse greitam susisiekimui skirtose gatvėse, jos taps nė kiek ne greitesnės, nei esami pravažiavimai per daugiabučių kiemus, vairuotojams teks savarankiškai rinktis maršrutus, kurie nebuvo numatyti planuojant miestą“.
Šių metų rugsėjį jau buvo užfiksuota 32-a diena metuose, kai transporto sukelta kietųjų dalelių tarša viršija dienos normas. Higienos norma vidutinę 50µg/m³ paros koncentraciją leidžia viršyti 35 paras per metus. Vilniuje transporto keliama tarša yra matuojama Žirmūnų matavimo stotelėje, kuri laikoma indikacija visam miestui. Šioje stotelėje matuojami dydžiai anaiptol nereiškia, kad šioje vietoje transportas teršia labiausiai ir Vilniuje situacija palei kitas gatves yra geresnė.
„Transporto triukšmo sukeliama tarša jau metų metus nėra sprendžiama ir apie tai net nėra viešai kalbama, nors Vilniaus mieste dar 2011-aisiais buvo patvirtintas planas šiai problemai spręsti. Tam buvo sudaryti žemėlapiai, kuriuose nurodomos konkrečios vietos, kur turi būti imtasi priemonių, kad triukšmas nesklistų į numatytas tyliąsias zonas. Deja, kol kas neteko matyti nei vieno sprendimo, kuris triukšmą mažintų, o ne jį didintų. Kovojant su triukšmu toliau programos patvirtinimo nenueita nė per žingsnį. Realybėje – triukšmo ir oro tarša didėja“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.
Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad dar 2011-aisiais metais buvo nustatyta, kad dėl higienos normas viršijančio triukšmo gyvenamoje aplinkoje nuolat kenčia daugiau nei 100000 vilniečių.
Lietuvos dviratininkų bendrija kviečia gyvenimo mieste kokybės klausimams neabejingus žiniasklaidos atstovus, visuomenės sveikatos specialistus, miestų transporto planuotojus bei aktyvius miestiečius įsitraukti į viešas diskusijas aplinkos kokybės tema.
Daugiau žinių:
– Taršos duomenys čia;
– Taršos poveikis ir matavimas čia;
– Vilniaus miesto savivaldybės 2014–2018 metų triukšmo prevencijos veiksmų planą rasite čia;
– Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos tinklapis čia.