Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenhfofo g. 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.
Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.
10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus atminimas rugsėjo 15 d. 15 val. aplankyti G. Bersnevičiaus kapą ir 16 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje prisiminti ši iškilų Lietuvos dvasinio paveldo tyrėją ir kūrėja.
Numatoma minėjimo dienotvarkė:
15.00 – Gintaro Beresnevičiaus kapo lankymas antrosiose Romainių kapinėse (Šilainių pl. 3). Renkamasi 14.45 priešais kapines esančioje aikštelėje, prie vartų (žr. žemiau pateikiamą žemėlapį).
16.00 – Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaras (Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje, žr.žemiaupateikiamą žemėlapį):
- Antanas Kulakauskas (dr., VDU prof.) Apie studentą ir mokslininką Gintarą Beresnevičių.
- Vijolė Višomirskytė, dr., VDU doc. Gintaras Beresnevičius – Rašytojas.
- Ignas Narbutas, dr., Čiurliono dailės muziejus. Gintaras Beresnevičius – Religijotyrininkas.
- Rimantas Viedrynaitis, VDU, filosofas. Gintaras Beresnevičius – Filosofas.
- Jonas Vaiškūnas, etnoastronomas. Gintaras Beresnevičius ir Romuva. 20 min. videofilmas.
Numatoma renginio pabaiga 18 val.
Gintaras Beresnevičius gimė 1961 liepos 7 d. Kaune, čia prabėgo jo vaikystė ir gražiausios jaunystės dienos, čia jis pragyveno ir pusę savo trumpo intensyvaus ir stebėtinai kūrybingo gyvenimo.
1979 m. Gintaras baigė Kauno 26-tą mokyklą (nuo 2001 m. vadinamą Simono Daukanto vardu), 1979-1984 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Baigęs Universitetą 2 metus tarnavo Tbilisio karinėje apygardoje – Jerevane, paskui Nachičevanėje. 1986-1989 m. dirbo Kauno politechnikos instituto filosofijos katedros asistentu (KPI), 1990-1999 m. dėstė Kauno Vytauto didžiojo universiteto (VDU) etnologijos ir folkloristikos katedroje, o nuo 1990 m. iki gyvenimo pabaigos dirbo Vilniuje, Kultūros, filosofijos ir meno institute moksliniu bendradarbiu, o nuo 2004 m. vyr. moksliniu bendradarbiu tuometinio Baltų kultūros tyrimo skyriuje.
Nuo 1995 m. G. Beresnevičius ėjo ir Vilniaus universiteto Religijų tyrimo centro docento pareigas, tuo pat metu dėstydamas religijos istoriją bei lietuvių religiją ir mitologiją Vilniaus Dailės bei Lietuvos Muzikos Akademijose.
G. Beresnevičius buvo Lietuvos religijotyrininkų draugijos įkūrėjas ir pirmininkas, mokslinio žurnalo „Darbai ir dienos“ redakcinės kolegijos narys, žurnalo „Naujasis židinys“ darbuotojas, žurnalo „Metai“ skiltininkas, savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ religijos temos redaktorius.
Per savo trumpą gyvenimą G.Beresnevičius spėjo paskelbti daugiau nei 60 mokslinių straipsnių skirtų baltų religijos istorijai ir teorijai, išleido 21 knygą (tame tarpe ir 7 mokslines monografijas, 2 vadovėlius, 2 žodynus, 2 romanus, 4 esė knygas, 1 knygą esė kartu romanu), apie 500 publicistinių, esė, recenzijų, ir mokslo populiarinimo straipsnių, taip pat virš dešimties novelių.
Romainių kapinės (Šilainių pl. 3, Kaunas):
Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius („Akmeninė salė“, Zamenhfofo g. 4, Kaunas):
Ant Gintaro Beresnevičiaus kapo reikėtų, bent lauko akmenėlio, padabinto baltiškais religiniais ženklais. Dabar jis išniekintas žydkryžiumi. Romuviai įkurkime būrelį benraminčių, norinčių ir galinčių mūsų mokslininko atminimą paženklinti Protėvių dvasia.
Šviesaus atmininmo Žmogus. Amžiną atilsį…
Buvau renginyje. Pranešėjai ir pasisakantieji prisiminė bendravimo su G. Beresnevičiumi dienas, nuveiktus darbus. Jis buvo priskirtas esantis tiek universaliosios filosofinės-religijotyrinės, tiek egzistencialistinės (būties) krypties mokslininku. G. Beresnevičių esant senosios baltų būties pasaulėžiūros šalininku nusakė ir per sukurtą bendravimo akimirkų filmuką vaizdžiai parodė etnoastronomas Jonas Vaiškūnas. Jis pasakė, kad Gintaras Beresnevičius buvo prašęs palaidoti jį pagal senosios baltų kultūros religines apeigas: tas buvo ir padaryta.
Renginys (faktiškai mokslinė konferencija) vyko pagarbos velioniui dėl atliktų darbų ir pasisakančiųjų tarpusavio pakantumo aplinkoje. Veikė mokslinės – filosofinės krypties leidinių knygynėlis, kur buvo galima įsigyti G. Beresnevičiaus parašytas knygas. “Bitelės” atliko sutartinę, po renginio seniai besimatę susirinkusieji galėjo tarpusavyje ipasikalbėti ir ilgiau.
O kas tesia Gintaro Beresnevičiaus darbus ar tas žmogus buvo pakviestas į jo paminijima ?