Ar mes valdome naująsias technologijas, ar jos – mus? Kaip netapti medijų įkaitais, o jas naudingai išnaudoti savo tikslams? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Kauno technologijos universiteto (KTU) Medijų filosofijos dėstytojas renginyje „Erdvėlaivis Žemė“ skaitysiantis pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Medijų įtaka visuomenei: uodega vizgina šunį?“.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas atkreipia dėmesį, kad technologinės inovacijos mūsų gyvenimą daro saugesnį, patogesnį, atveria daug naujų galimybių kurti ir bendrauti. Tačiau nederėtų prarasti budrumo ir pamiršti galimų grėsmių – naujosios medijos darosi vis sunkiau kontroliuojamos, auga manipuliacijos galimybių mastas. Be to, žaibiškas technologijų tobulėjimas turi antrą medalio pusę – daugeliui nelengva prisitaikyti prie nuolatos kintančių medijų.
– Kuo susijusi šunį vizginanti uodega ir medijų įtaka žmonėms?
– Pavadinimą „Uodega vizgina šunį“ pasirinkau pagal pranašišką amerikiečių režisieriaus B. Levinsono 1997 m. filmo pavadinimą. Tai filmas apie įmantrias ir paveikias žiniasklaidos bei viešųjų ryšių manipuliacijas. Šį filmą laikau pranašišku, nes jo siužetas mįslingu būdu vėliau pasikartoja realiuose politiniuose įvykiuose JAV. Jau J. Baudrilardas, garsus XX a. antros pusės medijų filosofas, pastebėjo, kad medijos ne informuoja mus apie įvykius, o juos kuria. Šios idėjos įkvėpti The Wachowskis pastatė kultinį filmą „Matrica“.
Mano pranešimo tikslas yra parodyti grėsmę, kaip ne tik komunikacinės medijos, bet naujosios technologijos apskritai slysta iš mūsų kontrolės ir mus pačius daro mūsų įrankių įrankiais. Filmas „Uodega vizgina šunį“ prasideda žodžiais: Kodėl šuo vizgina savo uodegą? Ogi todėl, kad šuo yra gudresnis už savo uodegą. Jei gudresnė būtų uodega, ji vizgintų šunį…“
– Ar galite trumpai apibrėžti, kas yra šiuolaikinės medijos – kompiuteris, planšetė, išmanusis telefonas, televizorius…
– Visos medijos – nuo paprastų įrankių iki nano ar makro aparatų, kurios naudojamos šiandien, yra šiuolaikinės. Kai kurie medijų tyrinėtojai medijas skirsto į senąsias ir naująsias. Senosios medijos yra mechaninės. Jomis yra konstruojama ir gaminama. Naujosios medijos yra skaitmeninės. Jomis yra programuojama ir informuojama.
Technologinės inovacijos, be abejo, daro mūsų gyvenimą saugesnį, patogesnį, atveria daug naujų galimybių kurti ir bendrauti. Tačiau negalime išleisti iš akių jų keliamų grėsmių, kurių paminėčiau dvi, mano manymu, svarbiausias. Kaip jau minėjau, naujosios medijos darosi vis sunkiau kontroliuojamos, o kai kurių šiuolaikinės kultūros kritikų nuomone, nebekontroliuojamos. Auga manipuliacijos galimybių mastas. Kita šiandieninės visuomenės problema – technologinių inovacijų greitis. Nemaža visuomenės dalis sunkiai spėja adaptuotis prie nuolatos kintančių medijų.
– Kalbate apie „juodąsias“ šiuolaikinių medijų technologijas, skirtas „plauti“ smegenis kiekvienam mūsų. Ar ir kaip įmanoma suprasti – ar mane jau paveikė? Ar apskritai įmanoma išvengti medijų poveikio, o gal net ir valdyti jį?
– „Smegenų plovimas“, arba, kitaip tariant, manipuliacija, reiškia tam tikrą įtaką ir išnaudojimą man to nežinant. Tarkim, žinau, kaip pasinaudoti įvairiomis išmanaus telefono funkcijomis ir žinau, ko man iš jo reikia. Bet ar pagalvoju apie šio prietaiso įtaką man, apie šalutinį jo poveikį?
Jei žiūrėdamas televizijos laidą arba video siužetą „Youtube“, tai, ką matau, vadinu faktais, reiškia jau esu paveiktas ir apgautas. Tai nereiškia, kad televizija skleidžia melą. Esu apgautas, nes nedarau skirtumo tarp to, ką galiu pamatyti savo akimis ir to, kas yra nufilmuota tam tikru rakursu, sumontuota, įgarsinta ir pateikta tam tikroje kitų vadinamų „faktų“ mozaikoje. Būtent apie tokios manipuliacijos pavojus ir iššūkius mūsų laisvam pasirinkimui planuoju kalbėti mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“.
– Jūsų patarimai – kaip netapti medijų įkaitais, o jas naudoti protingai ir sau naudingai?
– Šio Jūsų pateikto klausimo išsikėlimas jau galėtų būti kelio pradžia. Toliau galėtų sekti pabudimas iš narkotizuojančio medijų transo. Kaip? Visų pirma, įsisąmoninant, kad plokščias televizijos ar kompiuterio ekranas ne tik apriboja faktinę tikrovę, bet ir ją keičia. Mums yra pateikiami digitaliniai vaizdai. Tie vaizdai perteikia ne faktus, o nuomones. Prieš susidarant asmeninę nuomonę, derėtų susipažinti su kuo daugiau kitų nuomonių. Beje, savo nuomonę derėtų susidaryti ne tik iš kitų nuomonių, be ir iš savo patirties bei studijų.
Štai čia galima užsiminti apie medijų ekologiją ir dietą. Derėtų atsitraukti nuo telefono, kompiuterio ar kurio nors kito ekrano ir daugiau laiko skirti kitoms patirtims. Gyvi pokalbiai, gyva muzika, skaitymas, lytėjimas, vaikščiojimas (ieškant pokemonų ar be jų), sportas, dėmesys maistui ir kvapams yra būdas išvengti stačiakampio ekrano hipnozės ir programavimo. Tačiau be komunikacinių medijų neišsiversime. Jos užima labai svarbią vietą mūsų gyvenime, tiek bendraujant per atstumą, tiek renkant informaciją, kurios neduoda mūsų betarpiška patirtis.
Manipuliacijos pavojų mažina medijų raštingumas: nuo elementarių medijų (foto, audiovizualinių) produktų kūrimo ir programavimo pagrindų įsisavinimo iki medijų poveikio asmeniui, visuomenei ir kultūrai įsisąmoninimo. Kas žino, gal šuo pagaliau taps gudresnis ir ims vizginti uodegą, o ne atvirkščiai?
Apie tai – KTU doc. N. Čepulio paskaitoje „Medijų įtaka visuomenei: uodega vizgina šunį?“, kuri Mokslo festivalyje įvyks rugsėjo 9 d. 14 val. KTU Santakos slėnio I-oje salėje (K. Baršausko g. 59, Kaunas).
